7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Šermukšnėjantys garsai Kaune

XX tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ įspūdžiai

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Nr. 38 (1190), 2016-11-25
Muzika
Saksofonų kvartetas „Anemos“. R. Ziberko nuotr.
Saksofonų kvartetas „Anemos“. R. Ziberko nuotr.

Žodį „šermukšnėjantis“ pasiskolinau iš kompozitorės Dalios Kairaitytės premjeros pavadinimo. Ir būtent šis žodis kaip niekas kitas tinka jau dvidešimtajam festivaliui „Iš arti“ (meno vadovė kompozitorė Zita Bružaitė) – valiūkiškam, nuotaikingam, spalvotam ir kupinam lūkesčių. Lapkričio 12–18 d. Kaune vykusiuose aštuoniuose „Iš arti“ koncertuose skambėjo šešių lietuvių kompozitorių kūrinių premjeros, buvo atidarytos dvi parodos, rodomos videoprojekcijos.

 

Festivalį pradėjo koncertas „Dvidešimtas startas“. Kauno valstybinėje filharmonijoje koncertavo Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas ir solistas – violončelininkas Mindaugas Bačkus), akordeonininkas Raimondas Sviackevičius, dirigavo Vytautas Lukočius. Tikriausiai kiekvienas turime mėgstamus kompozitorius, prisipažįstu, kad turiu ir aš. Tad programoje pamačiusi Arvydo Malcio kūrinį iš karto nusiteikiau maloniai. Juolab kad jį grojo akordeonininkas R. Sviackevičius, taikliai ir subtiliai interpretuojantis šiuolaikinę muziką. Kaip ir kiti A. Malcio kūriniai, Koncertas akordeonui ir orkestrui sužavėjo spalvingu ir kartu tiksliu orkestro skambesiu, grakščiu akordeono ir orkestro santykiu. Loretos Narvilaitės „Į krantą jūra krenta“ – vienas naujausių jos kūrinių. Nenutrūkstamas orkestro judėjimas leido panirti į švelnumo ir pozityvumo kupiną būseną. Koncerte girdėjome ir Raimundo Martinkėno kompoziciją „O kas gi tai yra“, kurią itin smagiai interpretavo dirigentas Vytautas Lukočius. Nustebino Jurgitos Mieželytės tiesiog minispektaklis „Kaip genys eglę kirto“, kurio „vaidmenis kūrė“ Klaipėdos kamerinio orkestro artistai. Bravo! Ypač Geniui! Johno Tavenerio „The Protecting Veil“ violončelės solo partiją atliko Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus. Tai bene populiariausias prieš kelerius metus mirusio Tavenerio, garsėjusio religinės tematikos kūriniais, darbas. Kūrinį papildė Vladimiro Šerstabojevo videoprojekcija. Buvo nuostabu klausytis užburiančios violončelės giesmės kartu stebint, kaip žvaigždės (gal bitės, gal jonvabaliai?) audžia ir pina šviesos kupiną skraistę.

 

Kartu su koncertais Kauno valstybinėje filharmonijoje veikė Kauno dailininkų meno objektų paroda „Šnabždesys 8“. Parodoje eksponuoti Aušros Andziulytės, Aistės Juškevičiūtės, Jolantos Galdikaitės, Inos Adomaitienės, Evos Pohlke, Gvido Latako, Audriaus Šumsko ir Gintauto Vaičio meno objektai.

 

Sekmadienį Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje įvyko chorinės ir vargonų muzikos koncertas „Šimtas minučių balsams“. Dainavo choras „Brevis“ (meno vadovas ir dirigentas Gintautas Venislovas), vargonavo Renata Marcinkutė-Lesieur, kūrinius pristatė muzikologė Dainora Merčaitytė. Koncertas įsiliejo į kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno šimtmečio minėjimą: jame skambėjo Juzeliūno ir jo mokinių – Ryčio Mažulio, Mindaugo Urbaičio, Jurgitos Mieželytės, Lino Balto, Zitos Bružaitės ir Vaclovo Augustino – kūriniai. Ta proga D. Merčaitytė citavo profesoriaus Juzeliūno mokinių prisiminimus apie jį.

 

Koncertą pradėjo meditatyvus, persiliejantis, pulsuojantis Ryčio Mažulio „Atkel vėlių vartelius“ ir itin tankaus „audimo“ Mindaugo Urbaičio „Išvaikščiojau mišką, išvaikščiojau lauką“ pagal Jono Juškaičio žodžius. Jurgitos Mieželytės „Stanzas of the Soul“, sukurtas šv. Kryžiaus Jono tekstais, įtraukė subtiliu skambesiu, sukuriančiu pulsuojančią, vienalytę tėkmę. Koncerte taip pat buvo atlikti šiuo metu D. Britanijoje gyvenančio Lino Balto „Missa brevis et solemnis“ chorui ir vargonams, Zitos Bružaitės „Baltoji impresija“ chorui ir smuikui (solo smuiku griežė Ingrida Giunter) bei Vaclovo Augustino „Great Art Thou, o Lord“. Tarp mokinių kūrybos suskambėjo ir paties Juzeliūno kūrinys vargonams – dar 1969 m. Leopoldui Digriui sukurto Koncerto vargonams dalis „Improvvisazione“, kurią atliko Renata Marcinkutė-Lesieur.

 

Vienas įdomiausių festivalio koncertų buvo „Kamerinės muzikos vitrina“ Kauno valstybinėje filharmonijoje, čia išgirdome net tris premjeras: dainininkė Nora Petročenko ir pianistė Šviesė Čepliauskaitė atliko ekspresyvų Dalios Raudonikytės-With „You Enlightened Me“ ir vakaro akcentu tapusį skaudžiai ironišką Algimanto Kubiliūno vokalinį ciklą „Žodžiai“. Jį papildė Gintauto Velykio videoprojekcijos. Trečią premjerą atliko ansamblis „FaTrio“ – Fausta Drulytė (fleita), Viktorija Smailytė (arfa) ir Vytenis Pocius (violončelė). Tai Dalios Kairaitytės „Šermukšnėjančio vakaro kontrapunktai“ – subtili, spalvinga kompozicija, sukurianti itin pozityvią būseną. Klausantis kūrinio norėjosi giliau kvėpuoti, o ir dangus po koncerto atrodė kur kas gražesnis. Dar ilgai ausys gėrėjosi kūriniu, o gomurys skonėjosi žodžiu „šermukšnėjantis“. Koncerte taip pat skambėjo N. Petročenko ir Š. Čepliauskaitės atliekamos dainos iš Albano Bergo vokalinio ciklo „Septynios ankstyvos dainos“, lenkų kompozitoriaus Włodeko Pawliko „Flow 7, Flow 8“ fortepijonui bei „FaTrio“ atliekami Broniaus Kutavičiaus „Perpetuum mobile“, Philipo Glasso „Love Divided By“, Arvo Pärto „Mozart Adagio“ bei italų kompozitoriaus Matteo Sommacalo „Nessuno ascolta il cane de ceramica“.

 

Pasaulinės kamerinės muzikos įvairovės poreikį patenkino koncertas „Pasaulio muzikos atspindžiai“ Kauno valstybinėje filharmonijoje. Koncertavo Lietuvos ansamblių tinklas (meno vadovas ir dirigentas Vykintas Baltakas), styginių kvartetas „Chordos“: Ieva Sipaitytė (I smuikas), Vaida Paukštienė (II smuikas), Robertas Bliškevičius (altas), Vita Šiugždienė (violončelė); Šv. Kristupo pučiamųjų kvintetas: Giedrius Gelgotas (fleita), Ugnius Dičiūnas (obojus), Andrius Žiūra (klarnetas), Andrius Puplauskis (fagotas), Paulius Lukauskas (valtorna) ir Arkadijus Gotesmanas (perkusija). Čia suskambėjo dvi premjeros: Vidmanto Bartulio „Šauklys V“ styginių kvartetui ir pučiamųjų kvintetui bei Anatolijaus Šenderovo „...after Chagall“ klarnetui, styginių kvartetui ir perkusijai. Prie pastarojo kūrinio atlikimo buvo priderinti Artūro Macevičiaus stiklo objektai. Premjeros išties kontrastingos – Bartulio „Šauklyje V“ palengva atskleidžiami pučiamųjų ir styginių tembrų sluoksniai, terasinė dinamika skatino klausytis užsimerkus – muzika šaukė, atsakė, ėjo, sekė. O klausantis Šenderovo „...after Chagall“ geriausiai sėdėti pirmose eilėse ir gaudyti kiekvieną akimirką – A. Macevičiaus stiklo objektų judėjimą, skambesį, jautriausius fortepijono atliepus ir į perkusiją, ir į klarnetą, sustingusią garsų erdvę, tarsi nutolstančio klarneto susimąstymą. Puikiai grojo Andrius Žiūra!

 

Koncerte dar buvo atlikti Juzeliūno „Ragamalika“, Pietų Afrikos Respublikos kompozitoriaus Kevino Volanso Styginių kvartetas Nr. 2 „Hunting: Gathering“, Egipto kompozitoriaus Amaro Okba „Utopia“ klarnetui solo ir kinų kompozitoriaus Tan Duno „Eight colors for string quartet“.

 

Jau keletą metų vienas festivalio renginių būna skirtas jaunimui ir vyksta Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje. Šių metų renginyje „Gyvenimas su varpais – Viktorą Kuprevičių prisimenant“ V. Kuprevičiaus dainas dainavo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Dainavimo katedros studentai Marija Dūdaitė, Algirdas Jurgilas, Gintautas Lukšas, Mykolas Stanevičius (koncertmeisterės Rūta Blaškytė ir Kristina Ivanauskaitė-Jucienė) bei Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos jaunučių choras (vadovė Dalė Jurkonienė, koncertmeisterė Jurgita Ačienė). Muzikologė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė pasakojo apie kompozitorių ir karilionininką Viktorą Kuprevičių, prisiminimais dalijosi sūnus kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

 

Kauno valstybinėje filharmonijoje pasirodė „Dainuojantys ir šokantys saksofonai“. Saksofonų kvartetas „Anemos“ (iš graikiško žodžio „vėjas, audra, kvėpavimas, dvasia“) susikūrė 2009 m. Briuselyje. Jo nariai – Kristanas Dehertogas (sopraninis saksofonas), Bartas Van Benedenas (altinis saksofonas), Kurtas Bertelsas (tenorinis saksofonas), Wesley Capiau (baritoninis saksofonas). Koncerte skambėjo ir lietuvių autoriaus Algirdo Briliaus kūrinys „Lullaby for Goodbye“, kuriame švelniai ir subtiliai išryškinti vaikiškos lopšinės atgarsiai. Koncerte taip pat girdėjome amerikiečio Davido Maslankos, Jano Hendriko Van Damme’o kompozicijas, nuotaikingą saksofonisto, kompozitoriaus ir pedagogo Philippe’o Geisso „Patchwork“ (čia atlikėjai parodė, kad jie „dainuojantys“), žaviai romantiškus Edwardo Elgaro ir György Ligeti kūrinius ir dvi prancūzų kompozitoriaus bei vargonininko Thierry Escaicho kompozicijas „Le Bal“ ir „Tango Virtuoso“ – pastarojoje paaiškėjo, kad atlikėjai dar ir „šokantys“. Žavėjo itin subtilus saksofonistų stiliaus pojūtis, garso švelnumas ir elegancija.

 

Šių metų festivalio „Kultūrų dialogai“ įvyko tarp Maltos ir Lietuvos, Kauno menininkų namuose. Čia grojo „Duo Mascagni“ iš Maltos: Franko Božacas (akordeonas) ir Charlene Farrugia (fortepijonas). Buvo atidaryta dailininko Jesmondo Vassallo (Malta) paroda, vyko maltietiškų patiekalų degustacija. Koncertą pristatė muzikologė Dainora Merčaitytė. Svečiai iš Maltos atvežė įvairią ir įdomią programą: koncerte skambėjo Giedriaus Kuprevičiaus premjera „Fate of F.P.“ fortepijonui, Alexanderio Atarovo „Partita“, Bashkimo Shehu „Atma escape“, Josepho Vella Scherzo, op. 10, Roberto di Marino Sonata fortepijonui ir akordeonui. Koncertą baigė Astoro Piazzollos kūriniai.

 

Paskutinis festivalio koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje simboliškai buvo pavadintas „Šaknys“ ir skirtas Latvijos Nepriklausomybės dienai. Labai prasminga ir gražu, kad šalia Platono Buravickio latvių liaudies dainų aranžuočių, kurias atliko „Piano voice beat“ iš Latvijos – Madara Ivane (balsas), Gļebas Beļaevas (fortepijonas), Pāvelas Račikas (netradicinis mušamasis instrumentas kahonas) ir Kauno simfoninis orkestras – buvo atlikti ir šiais metais Nacionalinėje filharmonijoje vykusio Vasario 16-osios paminėjimo koncerto „Vėrinys Tėvynei“ kūriniai simfoniniam orkestrui ir folkloro ansambliui „Intakas“. Tai dalis Lietuvos kompozitorių sąjungos projekto „Orkestras ir folkloras“ Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui paminėti.

 

Iš pradžių šiek tiek suglumau: po tiek modernių, kosmopolitiškų kūrinių – folkloras! Tačiau koks prasmingas projektas ir koncerto pavadinimas! Kad nepamestume savasties, reikia nuolat prisiminti savo šaknis. Vyriškais folkloro ansamblio „Intakas“ (Giedrius Šmuilaitis, Vytenis Umbrasas, vadovas Rytis Ambrazevičius) balsais skambėjo rekrūtų dainos. Kompozitoriai kiekvienas savitai išsprendė kūrinio koncepciją, tačiau tarp jų buvo ir daug bendrumo. Labiausiai norėčiau išskirti Algirdo Martinaičio „balsai½balsai“ – subtiliai supynusio dainos ir orkestro sluoksnius bei jautrų ir subtilų Algirdo Klovos kūrinį „Epizodai“, kuriame tarp rekrūtų dainų suskambo kanklių ir arfos duetas. Mėgavausi klausydamasi ir Donato Zakaro „Pjesės“, Ryčio Mažulio „Balnojo tėvelis“, Arūno Navako „Pjaun lankoj“ bei Jono Jurkūno „Du karveliai“. Tai kūriniai, kurie kėlė minčių, vertė gilintis į tekstus, žodžio ir muzikos santykį, susimąstyti apie istoriją. Kauno miesto simfoniniam orkestrui dirigavo Modestas Barkauskas.

 

Dvidešimtajame šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“ skambėjo 53 kūriniai (jeigu skaičiuosime su studentų ir moksleivių atliktais kūriniais – 63), šešios premjeros, grojo du orkestrai, nemažai kamerinių kolektyvų ir solistų, atidarytos dvi parodos. Galima sakyti, gavome beveik metinę šiuolaikinės muzikos „dozę“, po kurios vėl ilgėsiuos to gaivaus oro gūsio, mano giliu įsitikinimu, gimstančio per kūrinio premjerą. Ir visi šermukšniai man nuo šiol atrodys muzikalūs ir modernūs.

Saksofonų kvartetas „Anemos“. R. Ziberko nuotr.
Saksofonų kvartetas „Anemos“. R. Ziberko nuotr.