7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Įgarsinti žvilgsniai

„Itališkų filmų naktis“ Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Nr. 27 (1264), 2018-09-07
Muzika
„Itališkų filmų naktis“. Autorės nuotr.
„Itališkų filmų naktis“. Autorės nuotr.

Kiekvieną kartą klausydamasi Pažaislio muzikos festivalio koncerto suprantu, jog tai yra privilegija:  išgirsti aukšto meistriškumo atlikėjus, subtiliai parengtą koncerto programą, mėgautis tarsi specialiai tam koncertui sukurta koncertine erdve, patirti kvapą gniaužiantį grožį su pirmomis koncerto natomis ir su niekuo nesulyginamą vasaros vakaro nuotaiką po koncerto.

 

Filmo muzika gali atskleisti būsimus įvykius, parengti žiūrovą netekčiai arba džiaugsmui. Gera muzika gali net išgelbėti prastą filmą, arba atvirkščiai. Jei netikite, kartais išjunkite filmo garsą: aktoriai vaikščios, į kažką žiūrės, šokinės, kris ir viskas bus kažkaip ne taip. Nes nebus keistos nuojautos žvelgiant į įprastus žmones ar namus, neramių styginių pasažų herojui einant tamsiu koridoriumi, mušamųjų atakos užpuolus nežemiškam blogiui. Filmo muzika, arba garso takelis, diktuoja, kaip mums jaustis stebint filmą. Kaip gaila, kad kasdienybėje mūsų žingsnių, pokalbių, žvilgsnių, bučinių nelydi muzika.

 

Jau ne pirmą kartą Lietuvoje koncertuojantys džiazo akordeonistas Fausto Beccalossi (Italija) ir violončelininkas Ruslanas Vilenskis (Latvija) rugpjūčio 18 d. sausakimšoje Raudondvario dvaro menų inkubatoriaus salėje pristatė programą „Itališkų filmų naktis“. Kartu su jais griežė styginių kvartetas iš Latvijos. Aktyviai koncertuojantys, naujomis programomis stebinantys F. Beccalossi ir R. Vilenskis itališkų filmų muziką perteikė taip aistringai, kad, manau, dabar bus sunku klausytis jos originalo ar kitų aranžuočių.

 

Retai per vieną vakarą galima išgirsti tiek daug pamėgtų melodijų, pamatyti išsiilgtus veidus.  Programoje skambėjo specialiai šiam duetui aranžuota kompozitorių Nino Rotos, Ennio Morricone’s, Giovanni Fusco, Luiso Bacalovo muzika, demonstruotos būtent šiam projektui parinktos ištraukos iš Luchino Visconti, Federico Fellini ir Franco Zeffirelli režisuotų filmų „8½“, „Kelias“, „Amarcord“, „Naujasis „Paradiso“ kino teatras“, „Rokas ir jo broliai“ ir kt. Stebint filmų fragmentus ir klausantis muzikos viskas susikeitė vietomis: atrodė, jog ne muzikantai atlieka filmo muziką, o aktoriai vaidina pagal F. Beccalossi ir  R. Vilenskio garsus.

 

Šiuo metu laikomas vienu geriausių ne tik Italijos, bet ir pasaulio džiazo akordeonistų, F. Beccalossi muziką vadina savo abėcėle, kurios garsais jis stengiasi atspindėti gyvenimą, mėgautis kiekviena akimirka. Jis neabejotinai dominavo šiame koncerte dėl stipriai išreikštos aistros, tarsi įgarsindamas begarsius aktorius, jų žvilgsnius. Dar niekuomet nejutau tokių aštrių žvilgsnių, nemačiau tokio skausmo. Ekrane rodama kasdienybė per F. Beccalossi ir R. Vilenskio muziką tapo nepaprastai aštri, vietomis tiesiog gniuždanti. Gyvenimo aistrą dainuojantis akordeonas ir sielos subtilumą – violončelė – šiuos jausmus perteikė taip stipriai, kad vietomis norėjosi išnykti. Muzika pribloškė, gąsdino, o kartu vertė širdį plakti stipriau. Ak, koks taikus atrodė dangus po koncerto ir koks paprastas gyvenimas...

Taip, muzika – pavojinga. Kartais ji pagauna, suriša rankas, kojas ir užvaldo. Kaip „Itališkų filmų nakties“ koncerte.

„Itališkų filmų naktis“. Autorės nuotr.
„Itališkų filmų naktis“. Autorės nuotr.