7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ingrida Jankauskaitė

Ingrida Jankauskaitė

Teatro ledų laužymas

Pokalbis su režisieriumi Gildu Aleksa

Gildas Aleksa vadovauja teatro trupei „Teatronas“, yra vienas iš šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ bei šiuolaikinio cirko centro „Cirko Sapiens“ iniciatorių ir meno vadovas. Režisavo tokius spektaklius kaip „Make Love“ („Teatronas“, 2023), „80 pasaulių per vieną dieną“ („Teatronas“, 2022), „Titas“ („Teatronas“, 2022), „Skambutis tėvui“ („Teatronas“, 2021), „SoDra, Mon Amour“ („Teatronas“, 2021), „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“ („Teatronas“, 2019), „Teroristas“ („Atviras ratas“, 2017) ir kt. Apdovanotas „Fortūnos“ statulėle už spektaklių „Zygfrydas“ („Teatronas“, 2018), „Vėjo prigimtis“ (Kauno miesto kamerinis teatras, 2018) ir „Otelas“ („Teatronas“, 2018) režisūrą.

Gildas Aleksa. M. Vizbaro nuotr.
Gildas Aleksa. M. Vizbaro nuotr.
Scena iš spektaklio „Make Love“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Make Love“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „80 pasaulių per vieną dieną“. „Teatrono“ nuotr.
Scena iš spektaklio „80 pasaulių per vieną dieną“. „Teatrono“ nuotr.
Karolis Kasperavičius, Milda Naudžiūnaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Karolis Kasperavičius, Milda Naudžiūnaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Vadybininko darbas – tarsi šachmatų lenta

Pokalbis su teatro vadybininke Rugile Pukštyte

Teatro vadybininkė Rugilė Pukštytė prisidėjo prie tokių spektaklių kaip „Sibiro haiku“ (rež. Augustas Gornatkevičius, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Girti“ (rež. Iwanas Wyrypajewas, LNDT, 2023), „Gyvulių ūkis. XXI amžius“ (rež. Paulius Tamolė, LNDT, 2022), „Equus“ (rež. Jokūbas Brazys, LNDT, 2022), „Sirenų tyla“ (rež. Laura Kutkaitė, LNDT, 2022), „Kas nužudė mano tėvą“ (rež. Antanas Obcarskas, LNDT, 2021), „Žmogus iš žuvies“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Jaunimo teatras (JT), 2020), „Miego brolis“ (rež. Adomas Juška, JT, 2020), „Urbančičiaus metodas“ (rež. Arturas Bumšteinas, JT, 2020), „Austerlicas“ (rež. Krystianas Lupa, JT, 2020), „Sapnavau sapnavau“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, JT, 2019), „Fikcijos“ (rež. Juška, JT, 2019), „Balkonas“ (rež. Éricas Lacascade’as, JT, 2019), „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“ (rež. Andrius Bialobžeskis, JT, 2019), „Raudona“ (rež. Valentinas Masalskis, JT, 2018), „Autonomija“ (Árpádas Schillingas, JT, 2018), „Šveikas“ (rež. Juška, JT, 2018) ir kt. kūrimo.

Rugilė Pukštytė. L. Vansevičienės nuotr.
Rugilė Pukštytė. L. Vansevičienės nuotr.
Rytis Saladžius, Nelė Savičenko, Adrija Čepaitė ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius, Nelė Savičenko, Adrija Čepaitė ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sibiro haiku“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sibiro haiku“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Grinys ir Dalia Michelevičiūtė spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Grinys ir Dalia Michelevičiūtė spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Atoveiksmių grandinė

Pokalbis su menininke Justina Mykolaityte

Justina Mykolaitytė kaip aktorė ir dainininkė dalyvavo spektakliuose „Kiti“ (rež. Darius Gumauskas, VšĮ „Darbininkai“, 2023) ir „Jauno žmogaus memuarai“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Jaunimo teatras (JT), 2022), muzikiniame performanse „Sporto grupė“ (Gabrielės Labanauskaitės idėja, Gailės Griciūtės ir Viktorijos Damerell režisūrinė koncepcija, „Operomanija“, 2022), performanse „Žiūrėdama viena į kitą“ (rež. Švedkauskaitė, „Bilietų nėra“, 2021), eksperimentiniame garso spektaklyje „Urbančičiaus metodas“ (rež. Arturas Bumšteinas, JT, 2020), šiuolaikinėje operoje „Saulė ir jūra“ (Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė ir Rugilė Barzdžiukaitė, 2017) ir kt.

Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Vilma Raubaitė, Justina Mykolaitytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vilma Raubaitė, Justina Mykolaitytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Justina Mykolaitytė, Vilma Raubaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Justina Mykolaitytė, Vilma Raubaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Justina Mykolaitytė spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Justina Mykolaitytė spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Justina Mykolaitytė muzikiniame performanse „Sporto grupė“. M. Aleksos nuotr.
Justina Mykolaitytė muzikiniame performanse „Sporto grupė“. M. Aleksos nuotr.
Justina Mykolaitytė (pirma iš kairės) muzikiniame performanse „Sporto grupė“. M. Aleksos nuotr.
Justina Mykolaitytė (pirma iš kairės) muzikiniame performanse „Sporto grupė“. M. Aleksos nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Kiekviename spektaklyje – savi sunkumai

Pokalbis su aktoriumi ir režisieriumi Motiejumi Ivanausku

Kaip aktorius Motiejus Ivanauskas sukūrė vaidmenis spektakliuose „Snieguolė“ (rež. Dr. GoraParasit, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2023), „Audra“ (rež. Peeteris Jalakasas, NKDT, 2023), „Veidas / Visage“ (rež. Vincent’as Adelus ir Isabelle Adelus & Suran, NKDT, 2022), „Kauno pavasaris ’72“ (rež. Jonas Tertelis, NKDT, 2022), „Ne sau žmonės“ (rež. Jonas Vaitkus, NKDT, 2021), „Fikcijos“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras (JT), 2019), „Balkonas“ (rež. Éricas Lacascade’as, JT, 2019) ir kt. Taip pat režisavo spektaklius „Dialogai“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2020), „Lizdas“ (Vilniaus teatras „Lėlė“, 2021), „Užusienis“ (kartu su Vaiva Paukšte, Klaipėdos lėlių teatras, 2023) ir kt.

Motiejus Ivanauskas. D. Matvejevo nuotr.
Motiejus Ivanauskas. D. Matvejevo nuotr.
Mantas Bendžius, Agnieška Ravdo ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Mantas Bendžius, Agnieška Ravdo ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Goda Petkutė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Greta Šepliakovaitė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Greta Šepliakovaitė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Arūnas Sakalauskas, Motiejus Ivanauskas, Aleksas Kazanavičius ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Fikcijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Arūnas Sakalauskas, Motiejus Ivanauskas, Aleksas Kazanavičius ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Fikcijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Motiejus Ivanauskas ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Pirmeiviai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Motiejus Ivanauskas ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Pirmeiviai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Skirtingo teatro patirtys

Pokalbis su aktore Dovile Šilkaityte

Aktorė Dovilė Šilkaitytė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Ūbas caras“ (rež. Gintaras Varnas, Jaunimo teatras (JT), 2023), „Barbarai“ (rež. Árpádas Schillingas, JT, 2023), „Jauno žmogaus memuarai“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, JT, 2022), „Don Kichotas“ (rež. Adomas Juška, JT, 2021), „Vienos miško pasakos“ (rež. Yana Ross, JT, 2019), „Balkonas“ (rež. Éricas Lacascade’as, JT, 2019), „Autonomija“ (Schillingas, JT, 2018), „Lokis“ (rež. Łukaszas Twarkowskis, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2017) ir kt.

Dovilė Šilkaitytė. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Šilkaitytė. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis, Dovilė Šilkaitytė, Donatas Želvys ir Giedrė Giedraitytė spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Anužis, Dovilė Šilkaitytė, Donatas Želvys ir Giedrė Giedraitytė spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė, Vytautas Anužis ir Dalius Skamarakas spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė, Vytautas Anužis ir Dalius Skamarakas spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas, Dovilė Šilkaitytė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Ivanovas, Dovilė Šilkaitytė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Jonė Šadeikė, Dovilė Šilkaitytė, Vainius Sodeika ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Jonė Šadeikė, Dovilė Šilkaitytė, Vainius Sodeika ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Šilkaitytė ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Don Kichotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Don Kichotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė, Paulina Taujanskaitė ir Vidas Petkevičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė, Paulina Taujanskaitė ir Vidas Petkevičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Vienam prieš žiūrovus – daug laisvės

Pokalbis su aktoriumi Mantu Bendžiumi

Aktorius Mantas Bendžius sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Snieguolė“ (rež. Dr. GoraParasit, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2023), „Audra“ (rež. Peeteris Jalakasas, NKDT, 2023), „Taisykla“ (rež. Augustas Gornatkevičius, NKDT, 2023), „Kaligula“ (rež. Agnius Jankevičius, NKDT, 2021), „Batsiuviai“ (rež. Antanas Obcarskas, NKDT, 2020), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020) ir kt. Už vaidmenį spektaklyje „Pirk dramblį“ (rež. Eglė Kižaitė, „Bad Rabbits“ ir Oskaro Koršunovo teatras, 2022) apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ jaunojo menininko kategorijoje.

Mantas Bendžius spektaklyje „Pirk dramblį“. J. Suslavičiūtės nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Pirk dramblį“. J. Suslavičiūtės nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Pirk dramblį“. J. Suslavičiūtės nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Pirk dramblį“. J. Suslavičiūtės nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Pirk dramblį“. J. Suslavičiūtės nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Pirk dramblį“. J. Suslavičiūtės nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Pirk dramblį“. J. Suslavičiūtės nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Pirk dramblį“. J. Suslavičiūtės nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Mantas Bendžius spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Mantas Bendžius spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Taisykla“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Taisykla“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Bendžius (pirmas iš kairės) spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Bendžius (pirmas iš kairės) spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė, Gytis Ivanauskas ir Mantas Bendžius spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė, Gytis Ivanauskas ir Mantas Bendžius spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Atsakomybė žiūrovui

Pokalbis su aktoriumi Martynu Beruliu

Aktorius Martynas Berulis sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Dulkės“ (rež. Justinas Vinciūnas, Jaunimo teatras (JT), 2023), „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“ (rež. Saulė Degutytė-Šiekštelienė, JT,  2023), „Barbarai“ (rež. Árpádas Schillingas, JT, 2023), „Nepalaidoti mirusieji“ (rež. Vinciūnas, Kauno miesto kamerinis teatras bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 2023), „Erinijos“ (rež. Sergejus Loznica, JT, 2022), „Guašas“ (rež. Adomas Juška, JT, 2022), „Belaukiant Godo“ (rež. Gintaras Varnas, JT, 2022), „Puikus naujas pasaulis“ (rež. Varnas, JT, 2021), „Getas“ (rež. Varnas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2018) ir kt.

Martynas Berulis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Berulis ir Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Martynas Berulis ir Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Martynas Berulis ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Simonas Storpirštis, Aleksas Kazanavičius ir Martynas Berulis spektaklyje „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Simonas Storpirštis, Aleksas Kazanavičius ir Martynas Berulis spektaklyje „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Drąsa interpretuoti

Pokalbis su dramaturge Sandra Bernotaite

Sandra Bernotaitė sukūrė tokių spektaklių kaip „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“ (rež. Saulė Degutytė-Šiekštelienė, Jaunimo teatras, 2023), „Aš – žvėris!“ (rež. Rokas Lažaunykas, Kauno valstybinis lėlių teatras, 2022), „Aš – Romeo, tu – Džuljeta“ (rež. Lažaunykas, Kauno valstybinis lėlių teatras, 2020) ir kt. dramaturgiją. Parašė pjesę monospektakliui apie Virginią Woolf „Paskutinė valanda“ (2020), parašė ir režisavo spektaklį „Dabar aš esu“ (2019), debiutavo su monospektakliu „Dvasiniai reikalai“ (2003) ir šokio spektakliu „Va bank“ (2000).

Sandra Bernotaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Sandra Bernotaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – žvėris!“. Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – žvėris!“. Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – žvėris!“. Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – žvėris!“. Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – Romeo, tu – Džuljeta“. Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – Romeo, tu – Džuljeta“. Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – Romeo, tu – Džuljeta“. Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – Romeo, tu – Džuljeta“. Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Daryti kaip negalima

Pokalbis su režisiere Saule Degutyte-Šiekšteliene

Režisierė Saulė Degutytė-Šiekštelienė kartu su Snieguole Dikčiūte 2004 m. įsteigė Stalo teatrą. Jame sukūrė per trisdešimt spektaklių, tokių kaip „Bebenčiukas ir Barbė“ (2004), „Eglė žalčių karalienė“ (2005), „Gimimo diena“ (2007), „Avinėlio kelionė“ (2010), „Pasaka apie karalius“ (2012), „Dangaus virėja“ (2016), „Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“ (2018), „Sibiro haiku“ (2018), „Aplink pasaulį per vieną spektaklį“ (2019), „Rhesanium“ (2021) ir kt. Jaunimo teatre šiais metais pastatė spektaklį „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“.

Saulė Degutytė spektaklyje „Kas pasaulyje g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Saulė Degutytė spektaklyje „Kas pasaulyje g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Simutytė ir Balys Ivanauskas spektaklyje „J + K = M“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Simutytė ir Balys Ivanauskas spektaklyje „J + K = M“. L. Vansevičienės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. S. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. S. Šiekštelės nuotr.
Balys Ivanauskas spektaklyje „Sibiro haiku“. L. Vansevičienės nuotr.
Balys Ivanauskas spektaklyje „Sibiro haiku“. L. Vansevičienės nuotr.
Balys Ivanauskas spektaklyje „Sibiro haiku“. L. Vansevičienės nuotr.
Balys Ivanauskas spektaklyje „Sibiro haiku“. L. Vansevičienės nuotr.
Saulė Degutytė spektaklyje „Kas pasaulyje g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Saulė Degutytė spektaklyje „Kas pasaulyje g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dangaus virėja“. T. Tereko nuotr.
Scena iš spektaklio „Dangaus virėja“. T. Tereko nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Nėrimas gilyn

Pokalbis su smuikininke Lora Kmieliauskaite

Smuikininkė Lora Kmieliauskaitė visai neseniai į gyvenimą paleido pirmąjį solo albumą – vinilinę plokštelę „Nerti“. Menininkės teigimu, albumas intymus ir kamerinis, skirtas atokvėpiui ir naujų garsų atradimui. Prie albumo prisidėjo net trys kompozitoriai – Dominykas Digimas (Lietuva), Christopheris Foxas (Didžioji Britanija) ir Kavehas Mirhosseini (Iranas). Apie albumo skambesį, atradimus, kūrybą ir bendradarbiavimo naudą kalbamės su Lora Kmieliauskaite.

Lora Kmieliauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Lora Kmieliauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
„Nerti“. Eitvydo Doškaus vizualizacijos fragmentas
„Nerti“. Eitvydo Doškaus vizualizacijos fragmentas
„Nerti“. Eitvydo Doškaus vizualizacijos fragmentas
„Nerti“. Eitvydo Doškaus vizualizacijos fragmentas
  < PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas