7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Martyna Jurkevičiūtė

Martyna Jurkevičiūtė

Menininkė čia (ne)dalyvauja

Apie Marinos Abramović retrospektyvą Karališkojoje dailės akademijoje Londone

Eidama pro Karališkąją dailės akademiją Londone, atsitiktinai išgirstu dviejų jaunų vaikinų pokalbio nuotrupas. „Ar čia tik ne ta paroda su daug nuogų žmonių?“ – vienas, pirštu besdamas į didžiulį plevėsuojantį plakatą su Marinos Abramović veidu, atvirai teiraujasi kito. Kokia puiki tai parodos iliustracija, o ir po atidarymo spaudoje pažirusiuose straipsniuose, regis, nuogybės akademijoje keliamos į pirmą vietą. Tai jokiu būdu nesutinkama neigiamai, visi gerbia aukštą menininkės statusą turinčią Abramović, bet ar visuomenė gebės priimti, suprasti ir pamatyti daugiau nei nuogumą?

Marinos Abramović parodos Karališkojoje dailės akademijoje vaizdas, Londonas, nuo 2023 m. rugsėjo 23 iki 2024 m. sausio 1 d., kūrinys „Imponderabilia“. 1977/2023 m. Performansą gyvai atlieka Emma Fisher ir Duarte Melo, 60 min. Marinos Abramović archyvas. © Marina Abramović. Foto © Royal Academy of Arts, London / David Parry
Marinos Abramović parodos Karališkojoje dailės akademijoje vaizdas, Londonas, nuo 2023 m. rugsėjo 23 iki 2024 m. sausio 1 d., kūrinys „Imponderabilia“. 1977/2023 m. Performansą gyvai atlieka Emma Fisher ir Duarte Melo, 60 min. Marinos Abramović archyvas. © Marina Abramović. Foto © Royal Academy of Arts, London / David Parry
Marinos Abramović parodos Karališkojoje dailės akademijoje vaizdas, Londonas, nuo 2023 m. rugsėjo 23 iki 2024 m. sausio 1 d. © Marina Abramović. Foto © Royal Academy of Arts, London / David Parry
Marinos Abramović parodos Karališkojoje dailės akademijoje vaizdas, Londonas, nuo 2023 m. rugsėjo 23 iki 2024 m. sausio 1 d. © Marina Abramović. Foto © Royal Academy of Arts, London / David Parry
Marinos Abramović parodos Karališkojoje dailės akademijoje vaizdas, Londonas, nuo 2023 m. rugsėjo 23 iki 2024 m. sausio 1 d., kūrinys „Ritmas 0“. 1974 m. Marinos Abramović archyvas. © Marina Abramović. Foto © Royal Academy of Arts, London / David Parry
Marinos Abramović parodos Karališkojoje dailės akademijoje vaizdas, Londonas, nuo 2023 m. rugsėjo 23 iki 2024 m. sausio 1 d., kūrinys „Ritmas 0“. 1974 m. Marinos Abramović archyvas. © Marina Abramović. Foto © Royal Academy of Arts, London / David Parry
Marinos Abramović parodos Karališkojoje dailės akademijoje vaizdas, Londonas, nuo 2023 m. rugsėjo 23 iki 2024 m. sausio 1 d. © Marina Abramović. Foto © Royal Academy of Arts, London / David Parry
Marinos Abramović parodos Karališkojoje dailės akademijoje vaizdas, Londonas, nuo 2023 m. rugsėjo 23 iki 2024 m. sausio 1 d. © Marina Abramović. Foto © Royal Academy of Arts, London / David Parry
Marinos Abramović parodos Karališkojoje dailės akademijoje vaizdas, Londonas, nuo 2023 m. rugsėjo 23 iki 2024 m. sausio 1 d., kūrinys „Didvyrė“. 2001 m. Performansą gyvai atlieka Emma Fisher ir Duarte Melo, 60 min. Marinos Abramović archyvas ir Luciana Brito Galeria. © Marina Abramović. Foto © Royal Academy of Arts, London / David Parry
Marinos Abramović parodos Karališkojoje dailės akademijoje vaizdas, Londonas, nuo 2023 m. rugsėjo 23 iki 2024 m. sausio 1 d., kūrinys „Didvyrė“. 2001 m. Performansą gyvai atlieka Emma Fisher ir Duarte Melo, 60 min. Marinos Abramović archyvas ir Luciana Brito Galeria. © Marina Abramović. Foto © Royal Academy of Arts, London / David Parry
Marinos Abramović parodos Karališkojoje dailės akademijoje vaizdas, Londonas, nuo 2023 m. rugsėjo 23 iki 2024 m. sausio 1 d. © Marina Abramović. Foto © Royal Academy of Arts, London / David Parry
Marinos Abramović parodos Karališkojoje dailės akademijoje vaizdas, Londonas, nuo 2023 m. rugsėjo 23 iki 2024 m. sausio 1 d. © Marina Abramović. Foto © Royal Academy of Arts, London / David Parry
Marinos Abramović parodos Karališkojoje dailės akademijoje vaizdas, Londonas, nuo 2023 m. rugsėjo 23 iki 2024 m. sausio 1 d., kūrinys „Nuoga su skeletu“. 2002/2005/2023 m. Performansą gyvai atlieka Madinah Farhannah Thompson, 2 val. Marinos Abramović archyvas ir Galerie Krinzinger. © Marina Abramović. Foto © Royal Academy of Arts, London / David Parry
Marinos Abramović parodos Karališkojoje dailės akademijoje vaizdas, Londonas, nuo 2023 m. rugsėjo 23 iki 2024 m. sausio 1 d., kūrinys „Nuoga su skeletu“. 2002/2005/2023 m. Performansą gyvai atlieka Madinah Farhannah Thompson, 2 val. Marinos Abramović archyvas ir Galerie Krinzinger. © Marina Abramović. Foto © Royal Academy of Arts, London / David Parry
Marinos Abramović parodos Karališkojoje dailės akademijoje vaizdas, Londonas, nuo 2023 m. rugsėjo 23 iki 2024 m. sausio 1 d., kūrinys „Menininkė dalyvauja“. 2010 m. Marinos Abramović archyvas © Marina Abramović. Foto © Royal Academy of Arts, London / David Parry
Marinos Abramović parodos Karališkojoje dailės akademijoje vaizdas, Londonas, nuo 2023 m. rugsėjo 23 iki 2024 m. sausio 1 d., kūrinys „Menininkė dalyvauja“. 2010 m. Marinos Abramović archyvas © Marina Abramović. Foto © Royal Academy of Arts, London / David Parry
Martyna Jurkevičiūtė

Netikėtas menininkų duetas

Paroda „Gyvenimo formos“ Londono „Tate Modern“ galerijoje

Švedė Hilma af Klint (1862–1944) ir olandas Pietas Mondrianas (1872–1944) niekuomet nedirbo kartu. Niekuomet nebuvo susitikę, nesikeitė korespondencija. Niekuomet, savo gyvenamuoju laikotarpiu, kartu neeksponavo kūrybos. Nors abiejų darbuose, kaip naująja paroda „Gyvenimo formos“ įrodė „Tate Modern“ galerija, ir būta bendrų taškų, tokių prieštaringų menininkų eksponavimas, regis, laužtas iš piršto. Tarsi galerija būtų rengusi dvi parodas, bet pristigusi vietos jas sujungė. Kuo ilgiau galvoju apie parodą, mintyse bėgant begalei klausimų – kaip, kodėl, kam ar veiks? – tuo labiau esu intriguojama ir nekantrauju ją pamatyti. Gal toks ir sumanymas – provokuoti apsilankyti, išlikti aktualiems ir paskatinti į meną žvelgti kitokiu kampu.

Hilma af Klint, „Botaninis piešinys“. 1890 m. Hilmos af Klint fondo sutikimu
Hilma af Klint, „Botaninis piešinys“. 1890 m. Hilmos af Klint fondo sutikimu
Martyna Jurkevičiūtė

Tarp stilių, formų ir eksperimentų

Man Ray’aus retrospektyva Italijoje

Man Ray’aus (tikras vardas Emmanuel Radnitzky, 1890–1976) retrospektyvinę parodą Genujoje aplankiau visiškai atsitiktinai, kai vieną rytą vaikštinėdama siauromis miesto gatvėmis išvydau už aplinkinius pastatus kur kas didesnius rūmus, kurie kvietė ne tik melodingu fontano čiurlenimu, bet ir jaukiu žmonių bruzdesiu. Abiejose įėjimo į Genujos Kunigaikščių rūmus, Dožų apartamentus (Palazzo Ducale, Appartamento del Doge, Piazza Matteotti 9), pusėse plevėsavo paslaptingoji moteris-smuikas („Ingres’o smuikas“, „Le Violon d’Ingres“, 1924).

Man Ray. „Stiklinės ašaros“. 1930–1932 (1976). Archivio Storico della Biennale di Venezia - ASAC, Venecija © Man Ray Trust by SIAE 2023
Man Ray. „Stiklinės ašaros“. 1930–1932 (1976). Archivio Storico della Biennale di Venezia - ASAC, Venecija © Man Ray Trust by SIAE 2023
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Man Ray, „Užslėptas erotiškumas“, Meret Oppenheim Louis Marcoussis spaudai, 1933–1980.Privati kolekcija. Fondazione Marconi, Milanas © Man Ray Trust by SIAE 2023 
Man Ray, „Užslėptas erotiškumas“, Meret Oppenheim Louis Marcoussis spaudai, 1933–1980.Privati kolekcija. Fondazione Marconi, Milanas © Man Ray Trust by SIAE 2023 
Man Ray, „Le Violon d’Ingres“, 1924 m. Perspausdinta 1976. Archivio Storico della Biennale di Venezia nuosvybė - ASAC, Venecija © Man Ray Trust by SIAE 2023 
Man Ray, „Le Violon d’Ingres“, 1924 m. Perspausdinta 1976. Archivio Storico della Biennale di Venezia nuosvybė - ASAC, Venecija © Man Ray Trust by SIAE 2023 
Man Ray, „Sans titre“ (Autoportretas), 1931 m., Atspausdintas 1976. Archivio Storico della Biennale di Venezia nuosavybė - ASAC, Venecija © Man Ray Trust by SIAE 2023
Man Ray, „Sans titre“ (Autoportretas), 1931 m., Atspausdintas 1976. Archivio Storico della Biennale di Venezia nuosavybė - ASAC, Venecija © Man Ray Trust by SIAE 2023
Man Ray, „La prière“, 1930 m. Reprodukuota iš originalo 1976.  Archivio Storico della Biennale di Venezia nuosavybė - ASAC, Venecija © Man Ray Trust by SIAE 2023
Man Ray, „La prière“, 1930 m. Reprodukuota iš originalo 1976. Archivio Storico della Biennale di Venezia nuosavybė - ASAC, Venecija © Man Ray Trust by SIAE 2023
Man Ray, „Dora Maar (composition à la petit main)“, 1936 m. Reprodukuota iš originalo 1976. Archivio Storico della Biennale di Venezia nuosavybė - ASAC, Venecija © Man Ray Trust by SIAE 2023 
Man Ray, „Dora Maar (composition à la petit main)“, 1936 m. Reprodukuota iš originalo 1976. Archivio Storico della Biennale di Venezia nuosavybė - ASAC, Venecija © Man Ray Trust by SIAE 2023 
Martyna Jurkevičiūtė

Tarp būtybių iš vilnos

Magdalenos Abakanowicz paroda „Kiekvienas siūlų ir virvių raizginys“ Londone

Pastaraisiais metais lenkų dailė tarptautiniuose meno renginiuose išskirtinai vieninga – čia dominuoja tekstilės darbai. Gal Lenkijoje – tekstilės renesansas? 2021 m. Londono dizaino bienalės lenkų paviljone kuratorė Aleksandra Kędziorek bei menininkė Alicja Bielawska, atsiliepdamos į bienalės temą „rezonansas“, tekstilę pasirinko kaip pagrindinį įrankį. Pastebėjusios, kad niekas nebekalba apie tekstilę, skirtą interjerui, jos nutarė permąstyti tekstilės reikšmę mūsų namuose. Paviljone vilnijo skirtingiausių spalvų, tekstūrų, taip pat ir lenkiškų raštų klostės, primindamos lenkų tekstilės gamybos technikas, ritualus ir protėvių pradėtas namų puošimo tradicijas.

Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, Helena 1964–1065 m. Marlborough Gallery, New York. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, Helena 1964–1065 m. Marlborough Gallery, New York. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Martyna Jurkevičiūtė

Mazgais pasakojama istorija

Cecilios Vicuños instaliacija „Tate Modern“ Turbinų salėje Londone

Šiandien Londono, o kartu ir pasaulio meno institucijose kur kas daugiau tautybių, tapatybių, stilių, technikų, lyčių įvairovės ir kur kas didesnis dėmesys skiriamas kūrėjoms. Tik 2022 m. rugsėjo mėnesį menotyrininkės Katy Hessel išleista knyga „Meno istorija be vyrų“ jau išversta į keletą kalbų, tapo vieno didžiausių Anglijos knygynų „Waterstones“ perkamiausia metų knyga ir sukėlė karštas diskusijas tarp profesionalų bei meno mėgėjų. Pažvelgus į parodose eksponuojamus vardus nesunku pastebėti, kad menininkės galerijose pasirodo netgi dažniau nei kūrėjai. Londone, beje, vis daugėja ir iš Rytų Europos atvykusių menininkių.

Cecilios Vicuños instaliacijos („Hyundai“ remiant) fragmentas © Tate, S. Bakrania nuotr.
Cecilios Vicuños instaliacijos („Hyundai“ remiant) fragmentas © Tate, S. Bakrania nuotr.
Cecilios Vicuños instaliacijos („Hyundai“ remiant) fragmentas © Tate, S. Bakrania nuotr.
Cecilios Vicuños instaliacijos („Hyundai“ remiant) fragmentas © Tate, S. Bakrania nuotr.
Cecilios Vicuños instaliacijos („Hyundai“ remiant) fragmentas © Tate, S. Bakrania nuotr.
Cecilios Vicuños instaliacijos („Hyundai“ remiant) fragmentas © Tate, S. Bakrania nuotr.
Cecilios Vicuños instaliacijos („Hyundai“ remiant) fragmentas © Tate, S. Bakrania nuotr.
Cecilios Vicuños instaliacijos („Hyundai“ remiant) fragmentas © Tate, S. Bakrania nuotr.
Cecilios Vicuños instaliacijos („Hyundai“ remiant) fragmentas © Tate, S. Bakrania nuotr.
Cecilios Vicuños instaliacijos („Hyundai“ remiant) fragmentas © Tate, S. Bakrania nuotr.
Cecilios Vicuños instaliacijos („Hyundai“ remiant) fragmentas © Tate, S. Bakrania nuotr.
Cecilios Vicuños instaliacijos („Hyundai“ remiant) fragmentas © Tate, S. Bakrania nuotr.
Cecilia Vicuña instaliacijos („Hyundai“ remiant) fragmentas © Tate, S. Bakrania nuotr.
Cecilia Vicuña instaliacijos („Hyundai“ remiant) fragmentas © Tate, S. Bakrania nuotr.
Cecilios Vicuños instaliacijos („Hyundai“ remiant) fragmentas © Tate, S. Bakrania nuotr.
Cecilios Vicuños instaliacijos („Hyundai“ remiant) fragmentas © Tate, S. Bakrania nuotr.
Martyna Jurkevičiūtė

Lietuviški peizažai ir pasakos Londone

Apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodą „Supantys pasauliai“ Dalidžo (Dulwich) paveikslų galerijoje Londone

Britų dienraščiai mėgsta sudarinėti TOP dešimtukus bene viskam. Šie, nors ir komerciniai, – visuomet įdomūs ieškant dar nelankytų parodų. Gera ir keista čia rasti ir iki skausmo pažįstamus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) tarytum iš tamsių Lietuvos girių nusileidusius karalius, delnuose laikančius saulės miestą. Po parodos atidarymo Čiurlionis įsirašo trečioje dešimtuko vietoje.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodos „Supantys pasauliai“ fragmentas Dalidžo (Dulwich) paveikslų galerijoje Londone. Rengėjų nuotr.
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodos „Supantys pasauliai“ fragmentas Dalidžo (Dulwich) paveikslų galerijoje Londone. Rengėjų nuotr.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, „Kibirkštys III“. 1906 m. NMKČDM nuos.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, „Kibirkštys III“. 1906 m. NMKČDM nuos.
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodos „Supantys pasauliai“ fragmentas Dalidžo (Dulwich) paveikslų galerijoje Londone. Rengėjų nuotr.
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodos „Supantys pasauliai“ fragmentas Dalidžo (Dulwich) paveikslų galerijoje Londone. Rengėjų nuotr.
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodos „Supantys pasauliai“ fragmentas Dalidžo (Dulwich) paveikslų galerijoje Londone. Rengėjų nuotr.
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodos „Supantys pasauliai“ fragmentas Dalidžo (Dulwich) paveikslų galerijoje Londone. Rengėjų nuotr.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, „Ramybė“. 1904–1905 m. NMKČDM nuos.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, „Ramybė“. 1904–1905 m. NMKČDM nuos.
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodos „Supantys pasauliai“ fragmentas Dalidžo (Dulwich) paveikslų galerijoje Londone. Rengėjų nuotr.
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodos „Supantys pasauliai“ fragmentas Dalidžo (Dulwich) paveikslų galerijoje Londone. Rengėjų nuotr.
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodos „Supantys pasauliai“ fragmentas Dalidžo (Dulwich) paveikslų galerijoje Londone. Rengėjų nuotr.
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodos „Supantys pasauliai“ fragmentas Dalidžo (Dulwich) paveikslų galerijoje Londone. Rengėjų nuotr.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, „Rex“. 1909 m. NMKČDM nuos.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, „Rex“. 1909 m. NMKČDM nuos.
Martyna Jurkevičiūtė

Laisvas, veržlus, trikdantis menas

Carolee Schneemann paroda „Kūno politika“ Barbikano meno centre Londone

Dažniausiai mintis apie parodą užsirašau iškart po apsilankymo joje, vėliau įdomu sugrįžti prie sukeltų jausmų. Po Carolee Schneemann (1939–2019) retrospektyvinės parodos Barbikano meno centre neužsirašiau nieko. Jaučiausi sutrikusi, sunkiai gebėjau įžodinti tai, ką mačiau, jaučiau, galvojau. Labai įdomu matyti tokią stiprią, kūrybingą, drąsią asmenybę visą save atidavusią menui. Sunku aprėpti jos talentą – dar nuo 6-ojo dešimtmečio Schneemann kaip viesulas trikdo, stulbina, intriguoja ir žavi meno pasaulį.

Carolee Schneemann parodos fragmentas. Marcus J. Leith nuotr.
Carolee Schneemann parodos fragmentas. Marcus J. Leith nuotr.
Carolee Schneemann parodos fragmentas. Marcus J. Leith nuotr.
Carolee Schneemann parodos fragmentas. Marcus J. Leith nuotr.
Carolee Schneemann parodos fragmentas. Marcus J. Leith nuotr.
Carolee Schneemann parodos fragmentas. Marcus J. Leith nuotr.
Carolee Schneemann parodos fragmentas. Lia Toby / Getty Images nuotr.
Carolee Schneemann parodos fragmentas. Lia Toby / Getty Images nuotr.
Carolee Schneemann parodos fragmentas. Lia Toby / Getty Images nuotr.
Carolee Schneemann parodos fragmentas. Lia Toby / Getty Images nuotr.
Carolee Schneemann parodos fragmentas. Marcus J. Leith nuotr.
Carolee Schneemann parodos fragmentas. Marcus J. Leith nuotr.
Carolee Schneemann parodos fragmentas. Marcus J. Leith nuotr.
Carolee Schneemann parodos fragmentas. Marcus J. Leith nuotr.
Carolee Schneemann parodos fragmentas. Lia Toby / Getty Images nuotr.
Carolee Schneemann parodos fragmentas. Lia Toby / Getty Images nuotr.
Martyna Jurkevičiūtė

Pasaulis iš veidrodžių ir taškelių

Yayoi Kusamos paroda „Tate Modern“ Londone

Japonų kilmės menininkė Yayoi Kusama (g. 1929) – neabejotina meno pasaulio roko žvaigždė. Tai patvirtina ir faktas, kad dar praėjusiais metais į Londoną, „Tate Modern“ galeriją, atkeliavusios jos parodos „Veidrodžių begalybės kambariai“ („Infinity Mirrored Room“, kuratorė Frances Morris) bilietai buvo iššluoti vos per porą dienų. Kusamos meno dozė visuomenei buvo tokia reikalinga, kad paroda, originaliai planuota rodyti kelis mėnesius, pratęsta dvejiems metams.

Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Martyna Jurkevičiūtė

Vejantis ryškiaspalvį pavasarį

Davido Hockney paroda „Pavasario atėjimas, Normandija, 2020“ Karališkojoje Londono dailės akademijoje

2019 m. pradžioje pasaulinio garso menininkas Davidas Hockney (g. 1937) iš nuolatinės savo rezidencijos Los Andžele intensyviam kūrybiniam darbui persikėlė į vilą Normandijoje, Šiaurės Prancūzijoje. Čia menininkas turėjo galimybę ne tik saugiai išbūti karantino laikotarpį, bet ir atsidėti darbui. „Niekuomet nemėgau minios, tikriausiai tai dėl mano klausos problemų. Man patinka vienatvė, joje suvokiu esantis gamtos dalimi“, – duodamas interviu laikraščiui „The Guardian“ prisipažino menininkas.

David Hockney, Nr. 88, 2020 m. kovo 3 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 88, 2020 m. kovo 3 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 118, 2020 m. kovo 16 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 118, 2020 m. kovo 16 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 125, 2020 m. kovo 19 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 125, 2020 m. kovo 19 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 186, 2020 m. balandžio 11 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 186, 2020 m. balandžio 11 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 340, 2020 m. gegužės 21 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 340, 2020 m. gegužės 21 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 370, 2020 m. gegužės 2 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 370, 2020 m. gegužės 2 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 316, 2020 m. balandžio 30 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 316, 2020 m. balandžio 30 d. iPad tapyba. © David Hockney
Martyna Jurkevičiūtė

Naujas normalus pasaulis

Gilberto ir Georgo paroda „White Cube“ galerijoje Londone

Šiuolaikinio meno galerija „White Cube“ pristatė virtualią menininkų dueto Gilberto ir Georgo parodą, kurią nuo balandžio 13 d. galima aplankyti ir fiziškai. 2020-ieji puikiai parodė, kad ne visas menas veikia internetinėse platformose, tačiau šiai parodai tokia ekspozicija nesutrukdė.

Ekspozicijos vaizdas. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. M .Jurkevičiūtės nuotr.
 Gilbert & Georg, Blanket. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Gilbert & Georg, Blanket. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
 Gilbert & Georg, Bagged. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Gilbert & Georg, Bagged. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
 Gilbert & Georg,Bag-Man. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Gilbert & Georg,Bag-Man. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
 Gilbert & Georg, Number Twelve.  2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Gilbert & Georg, Number Twelve. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Gilbert & Georg, Woken.  2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Gilbert & Georg, Woken. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Gilbert & Georg, Ballooning. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Gilbert & Georg, Ballooning. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas