Autorius: Aistė Šivytė
Aistė Šivytė
„Versmė“: Lietuva – Suomija
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis LNDT (II dalis)
Teksto apie šiuolaikinės dramaturgijos festivalį „Versmė“ tęsinyje – apie tris suomių pjesių skaitymus. Pirmoje Tuomo Timoneno pjesėje „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ (rež. Ieva Kaniušaitė) matome autoriaus bendravardį Tuomą (Džiugas Gvozdinskas), kuris, tėvams pardavus jo vaikystės namus, atsikrausto gyventi į daugiabutį. Naujas, savarankiškas gyvenimas teoriškai skamba puikiai, tačiau jau nuo pirmų akimirkų ramiai gyventi nesiseka: vaikinas nuolat sulaukia nesibaigiančių priekaištų, yra įstumiamas į absurdiškas, kurioziškas situacijas.
Aistė Šivytė
„Versmė“: Lietuva – Suomija
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis LNDT (I dalis)
Lapkričio 20–25 d. įvairias Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) erdves vėl apgyvendino, praeitus metus virtualioje erdvėje praleidęs, šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“. Skaitymų bei spektaklio eskizo forma žiūrovams pristatytos šešios (dvi lietuvių, viena latvių ir trys suomių) pjesės. Šioje pirmoje teksto dalyje – apie tris, lietuvių ir latvių, pjeses.
Aistė Šivytė
Pasaulis audros aky
Šeiko šokio teatro spektaklis
Audros akis – paradoksalus reiškinys. Stichijai niokojant viską, kas pasitaiko jos kelyje, pačiame centre, nedideliame kelių dešimčių kilometrų plote, tvyro ramybė. Spalio 26 d. „Menų spaustuvėje“ pasinerti į panašią ramybės būseną teatro scenoje buvo pakviesti žiūrovai – įvyko Šeiko šokio teatro spektaklio „Audros akis“ (choreografas Rachidas Ouramdane’as) premjera.
Aistė Šivytė
Schema iš įvykio vietos
Spektaklis „Flesh“ festivalyje „Sirenos“
Išgyventi automobilio avariją – unikali patirtis. Kūnas, o kartu ir protas, patiria tai, kam jis nėra sukurtas, kam jo neįmanoma paruošti. Juk rengiantis į vieną iš daugybės kasdienių kelionių niekada nėra tikimasi pakliūti į eismo įvykį. Šokas, adrenalinas, įsijungiantys išgyvenimo instinktai ar panirimas į keisčiausią liminalinę būseną, siurrealų laukimą, kas bus toliau, kada atvažiuos pagalba, – tai patirtys, kurių neįmanoma pamiršti. Menininkų rankose toks sukrėtimas ne kartą tapo įspūdingu ir paveikiu kūriniu – muzikos albumu, performansu, dailės darbu ar pan. Spalio pradžioje šios patirties interpretaciją buvo galima išvysti ir teatro scenoje.
Aistė Šivytė
Pasimetusiųjų karta
Kamilės Gudmonaitės „Ledynai“ festivalyje „Sirenos“
Kartų skirtumai – viena iš populiarių konflikto temų. Kur pažvelgsi, visur gali rasti jo apraiškų – naujienų portaluose neretai tenka matyti straipsnių apie tai, kad jaunoji karta serga depresija, yra kamuojama nerimo, nėra linkusi pirkti nekilnojamojo turto, daugiau užsiima individualia veikla arba pragyvena iš socialinių medijų. Visad juntama tokių teiginių potekstė, kad „jaunoji karta išlepusi, neturinti nei moralinio kompaso, nei tikro darbo ar darbo etikos“.
Aistė Šivytė
Ar veikti individualiai maloniau?
„O’DD“ ir „Monstro“ šiuolaikinio cirko festivalyje „Helium“
Rugsėjo 7–15 d. „Menų spaustuvėje“ vyko tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“ (anksčiau „Naujojo cirko savaitgalis“). Festivalyje žiūrovai galėjo išvysti naujų, iš įvairių Europos vietų atvykusių šiuolaikinio cirko artistų pasirodymų, eskizų, dalyvauti edukacinėse dirbtuvėse. Šiame tekste – apie du šių metų festivalio pasirodymus: „O’DD“ ir „Monstro“.
Aistė Šivytė
Pabūti savoj krūvoj
Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ spektaklis
Žvelgiant į paauglių teatro tendencijas Lietuvoje nesunku pastebėti, kad režisieriui, stojusiam prieš jauną žiūrovą, patraukliausi dažniausiai atrodo du keliai – pastatymai pagal programinę literatūrą arba apie mokyklą. „Programinis“ spektaklis retai kada siekia kalbėti apie savo žiūrovą, o ir neprivalo to daryti.
Aistė Šivytė
Teismo cirkas
Artūro Areimos teatro spektaklis
Birželio 5, 6 d. Artūro Areimos teatras (AAT) po ilgo karantino laikotarpio atvėrė duris nauja premjera – spektakliu „Ūbo teismas“ pagal Simono Stephenso pjesę. Spektaklio centre – į XXI amžių, Tarptautinį Teisingumo Teismą Hagoje, atkeldintas buvęs Baliuškos karalystės karalius Ūbas (Rokas Petrauskas).
Aistė Šivytė
Nepakeliama atminimo našta
Spektaklis „Mama“ Jaunimo teatre
Praradus artimą žmogų, ypač brangūs tampa jo paskutiniai žodžiai. Ar tai būtų ištartas sakinys, ar paliktas laiškas – jis lieka kaip svarbus paskutinių žmogaus gyvenimo akimirkų atminimas. Tik kas, jei tas atminimas nepaleidžia daugybę metų?
Aistė Šivytė
Šokis apie mus
Meno ir mokslo laboratorijos spektaklis „Šokis objektui ir vaikui“
Vargu ar kam gyvenime yra pasisekę išvengti klausimo apie vaikus. Nenoras jų turėti nulydimas žodžiais „dar persigalvosi“, o noras – neretomis pranašystėmis apie karjeros laidotuves. Tai tema, dėl kurios kiekvienas turi savo poziciją, ir nepaisant to, kokia ji būtų, anksčiau ar vėliau tenka teisintis ir pateikti savo argumentus, ginti savo požiūrį.
