7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Pasaulis audros aky

Šeiko šokio teatro spektaklis

Aistė Šivytė
Nr. 35 (1400), 2021-11-05
Šokis
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.

Audros akis – paradoksalus reiškinys. Stichijai niokojant viską, kas pasitaiko jos kelyje, pačiame centre, nedideliame kelių dešimčių kilometrų plote, tvyro ramybė. Spalio 26 d. „Menų spaustuvėje“ pasinerti į panašią ramybės būseną teatro scenoje buvo pakviesti žiūrovai – įvyko Šeiko šokio teatro spektaklio „Audros akis“ (choreografas Rachidas Ouramdane’as) premjera.

 

Scenoje pasitinka minimalizmas: nematome nei dekoracijų, nei trupę vienijančių ar veikėjus kuriančių kostiumų. Matome tik baltas grindis, scenos kraštuose sustatytus prožektorius, o šokėjai vilki paprastais šokio drabužiais, į akis nekrintančių spalvų marškinėliais, šortais, kelnėmis. Tačiau kostiumas čia ir nereikalingas: nesiblaškant dėl rekvizito ir neblaškant žiūrovo, bandoma eksperimentuoti, ieškoti būsenos ir kurti atmosferą – salę aprėpiančią audros akį, kurioje būnant sunku patikėti, kad kitapus sienos yra įprastas, chaotiškas pasaulis.

 

Būtent šią neįprastai ramią ir siurrealią audros akies būseną komandai sukurti pavyko puikiai. Vienas po kito į sceną įžengiantys šokėjai įtraukia, užhipnotizuoja savo judesiu, sutelkia į teatro dėžutę. Spektaklyje mažai sinchroniško visos trupės šokio, daug dažniau jis yra išskaidytas, kiekvienas šokėjas atlieka tą pačią choreografiją, tačiau įstojimo laikas skiriasi – taip sukuriamas užburiantis judesio kaleidoskopas. Choreografo Ouramdane’o įkvėpimo šaltinis – paukščių būrių, protestų ar riaušių minių judėjimas – čia jaučiamas labai stipriai. Kolektyvo judesys mainosi tarp idealios tvarkos ir chaoso, tik kartais atskleidžiančio savo organizuotumą. Kaip kad malonu stebėti dideliais spiečiais danguje skraidančias varnas ar aplink vyšnias šėlstančius varnėnus, taip ir čia šokis dažnai yra tiesiog malonus akiai, verčiantis mėgautis šokėjų kūnų kuriamomis formomis, leisti jiems žaisti tavo žvilgsniu, sužavėti organizuotais efektais: per akimirką susiburiant ir pagaunant vieną iš atlikėjų ar beveik nepastebimai duete „pakišant“ naują parnerį.

 

Šokyje taip pat veikia fizinis atlikėjų kontaktas, prisilietimas, žvilgsnis. Prisidėjus žvilgsniui ir prisilietimui, organizuotų grupių judėjimu paremta choreografija įgauna bendražmogiškumo, savotiško jautrumo, atsiranda šilta, minkšta atmosfera. Lyg stebėtume jau nebe demonstraciją, kai choreografas perteikia įvairius galimus kūnų grupės judėjimo būdus, o hermetišką, per šokį bendraujančių žmonių pasaulį. Kelias dešimtis minučių akyse mirgant bendram šokiui, įsimintinas tampa Oksanos Griaznovos solo. Be galo preciziški, apskaičiuoti šokėjos judesiai salės erdvę, regis, sutraukia dar labiau, verčia išgyventi retą magijos ir visiško susitelkimo akimirką.

 

Vienu svarbiausių šokėjų čia tampa šviesa (šviesų dizaineris Justas Bø; apšvietėjas Aurelijus Davidavičius). Ji žongliruoja spektaklio atmosferomis: nuo mistiškos, šiltos prietemos, kurioje kartais tampa sunku įžiūrėti atlikėjus, iki akinamai balto, ryškaus sterilumo. Ant grindų palengva mirgėdama šviesa kuria banguojančios jūros ar žolės, debesų iliuziją, ramią idilę.

 

Tačiau gaila pripažinti – pasirodymas nepraėjo be minusų. Nors spektaklis harmoningai bangavo tarp ramybės ir chaoso, minios ir vieno ar dviejų atlikėjų šokio, regis, be pastangų į save sutelkė žiūrovo dėmesį, deja, per paskutines dešimt minučių ėmė išsivadėti. Pradėjo kamuoti jausmas, lyg iš kojų būtų išslydęs spektaklio dugnas: nebeaišku, kada jis baigsis, rodos, ir viena, ir kita scena jau galėtų būti finalinė, bet po jų eina kitos. Galiausiai ties tam tikra riba šis užsitęsimas uždarė paslaptingo pasaulio vartelius, kilo noras pasitikrinti vidinį laikrodį. Žinoma, tai „nenurašė“ spektaklio į nepavykusius ar nevertus dėmesio – tiesiog buvo gaila, kad neteko išeiti jaučiant pakilimą, kai, palikus salę, būtų galima nuoširdžiai nusistebėti, jog pasaulis vis dėlto niekur nedingo ir gyvenimas eina toliau.

 

Nepaisant to, „Audros akis“ – gardus kąsnelis vidiniam eskapistui. Tai spektaklis, kuriame lengva skęsti, pamiršus laiką. Savotiška sceninė ekspedicija į ramų stichijos centrą, kurį per gyvenimą tenka išvysti retam.

Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Oksana Griaznova spektaklyje „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Oksana Griaznova spektaklyje „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.