7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Aistė Šivytė

Aistė Šivytė

Festivalis su kabliuku

Tarptautinis teatro festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks“

Sausio 10–15 d. „Menų spaustuvėje“ vyko vaikų ir jaunimo teatro festivalis „Kitoks“. Jame pristatyti Lietuvos bei užsienio kūrėjų spektakliai, kūrybinių dirbtuvių rezultatai, vyko edukaciniai užsiėmimai. Šiame straipsnyje – apie tris užsienio kūrėjų darbus: „Dazzlemaze“, „Promise me“ ir „Désordre & Dérangement“.

Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Aistė Šivytė

Puoselėti magnolijas

Eglės Švedkauskaitės spektaklis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Šiais laikais labiau negu bet kada anksčiau justi, kad progresas tapo viena iš pagrindinių visuomenės vertybių. Esame vertinami ir nejučia vertiname kitus pagal darbingumo lygį, pasiekimus, užimamas pozicijas, o jei atrodo, kad nesugebame padaryti tiek, kiek padaro kiti, jaučiamės „neišsipildę“, netgi nenormalūs. Tokioje aplinkoje senas, lėtas, nerangus kūnas pasidaro nereikalingas, o nebegalintis savimi pasirūpinti žmogus tampa dar ir našta: atsiduria globos namuose arba užgula artimųjų pečius.

Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Šivytė

Laiškas telefono signalui

Gildo Aleksos „Skambutis tėvui“

Daugybėje XIX–XX a. romanų galima susidurti su griežto, šalto tėvo portretu – autoritetingos, o gal labiau autoritarinės šeimos galvos, vaikus auklėjančios lyg savo pavaldinius, šykštint švelnesnio gesto ar žodžio. Jo rūpinimasis grubus ir formalus, net jei širdyje slepiasi nuoširdi meilė. Toks tėvas teko ir vienam žymiausių XX a. literatūros atstovų – Franzui Kafkai. Šis autorius mums paliko ne tik „Metamorfozę“ ar „Pilį“, bet ir labai svarbų dokumentą – adresato taip ir nepasiekusius laiškus tėvui.

Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Aistė Šivytė

„Versmė“: Lietuva – Suomija

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis LNDT (II dalis)

Teksto apie šiuolaikinės dramaturgijos festivalį „Versmė“ tęsinyje – apie tris suomių pjesių skaitymus. Pirmoje Tuomo Timoneno pjesėje „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ (rež. Ieva Kaniušaitė) matome autoriaus bendravardį Tuomą (Džiugas Gvozdinskas), kuris, tėvams pardavus jo vaikystės namus, atsikrausto gyventi į daugiabutį. Naujas, savarankiškas gyvenimas teoriškai skamba puikiai, tačiau jau nuo pirmų akimirkų ramiai gyventi nesiseka: vaikinas nuolat sulaukia nesibaigiančių priekaištų, yra įstumiamas į absurdiškas, kurioziškas situacijas.

Scena iš pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaitymo. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaitymo. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Gvozdinskas pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Gvozdinskas pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaitymo. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaitymo. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaitymo. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaitymo. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys ir Vytautas Anužis pjesės „Garažas“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Povilas Budrys ir Vytautas Anužis pjesės „Garažas“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Povilas Budrys ir Vytautas Anužis pjesės „Garažas“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Povilas Budrys ir Vytautas Anužis pjesės „Garažas“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Povilas Budrys pjesės „Garažas“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Povilas Budrys pjesės „Garažas“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Aistė Šivytė

„Versmė“: Lietuva – Suomija

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis LNDT (I dalis)

Lapkričio 20–25 d. įvairias Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) erdves vėl apgyvendino, praeitus metus virtualioje erdvėje praleidęs, šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“. Skaitymų bei spektaklio eskizo forma žiūrovams pristatytos šešios (dvi lietuvių, viena latvių ir trys suomių) pjesės. Šioje pirmoje teksto dalyje – apie tris, lietuvių ir latvių, pjeses.

Rūta Šmergelytė ir Marius Repšys pjesės „Aš turėjau pusbrolį“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Šmergelytė ir Marius Repšys pjesės „Aš turėjau pusbrolį“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Patina“ skaitymas. I. Juodytės nuotr.
Pjesės „Patina“ skaitymas. I. Juodytės nuotr.
Rasa Samuolytė pjesės „Patina“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Rasa Samuolytė pjesės „Patina“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Pijus Ganusauskas pjesės „Patina“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Pijus Ganusauskas pjesės „Patina“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Rimantė Valiukaitė pjesės „Patina“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Rimantė Valiukaitė pjesės „Patina“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Rasa Samuolytė, Elzė Gudavičiūtė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė pjesės „Patina“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Rasa Samuolytė, Elzė Gudavičiūtė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė pjesės „Patina“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Boksas“ eskizo. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boksas“ eskizo. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklio „Boksas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklio „Boksas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Šivytė

Pasaulis audros aky

Šeiko šokio teatro spektaklis

Audros akis – paradoksalus reiškinys. Stichijai niokojant viską, kas pasitaiko jos kelyje, pačiame centre, nedideliame kelių dešimčių kilometrų plote, tvyro ramybė. Spalio 26 d. „Menų spaustuvėje“ pasinerti į panašią ramybės būseną teatro scenoje buvo pakviesti žiūrovai – įvyko Šeiko šokio teatro spektaklio „Audros akis“ (choreografas Rachidas Ouramdane’as) premjera.

Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Aistė Šivytė

Schema iš įvykio vietos

Spektaklis „Flesh“ festivalyje „Sirenos“

Išgyventi automobilio avariją – unikali patirtis. Kūnas, o kartu ir protas, patiria tai, kam jis nėra sukurtas, kam jo neįmanoma paruošti. Juk rengiantis į vieną iš daugybės kasdienių kelionių niekada nėra tikimasi pakliūti į eismo įvykį. Šokas, adrenalinas, įsijungiantys išgyvenimo instinktai ar panirimas į keisčiausią liminalinę būseną, siurrealų laukimą, kas bus toliau, kada atvažiuos pagalba, – tai patirtys, kurių neįmanoma pamiršti. Menininkų rankose toks sukrėtimas ne kartą tapo įspūdingu ir paveikiu kūriniu – muzikos albumu, performansu, dailės darbu ar pan. Spalio pradžioje šios patirties interpretaciją buvo galima išvysti ir teatro scenoje.

Scena iš spektaklio „Flesh“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Flesh“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Flesh“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Flesh“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Flesh“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Flesh“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Flesh“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Flesh“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Flesh“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Flesh“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Šivytė

Pasimetusiųjų karta

Kamilės Gudmonaitės „Ledynai“ festivalyje „Sirenos“

Kartų skirtumai – viena iš populiarių konflikto temų. Kur pažvelgsi, visur gali rasti jo apraiškų – naujienų portaluose neretai tenka matyti straipsnių apie tai, kad jaunoji karta serga depresija, yra kamuojama nerimo, nėra linkusi pirkti nekilnojamojo turto, daugiau užsiima individualia veikla arba pragyvena iš socialinių medijų. Visad juntama tokių teiginių potekstė, kad „jaunoji karta išlepusi, neturinti nei moralinio kompaso, nei tikro darbo ar darbo etikos“.

Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Aistė Šivytė

Ar veikti individualiai maloniau?

„O’DD“ ir „Monstro“ šiuolaikinio cirko festivalyje „Helium“

Rugsėjo 7–15 d. „Menų spaustuvėje“ vyko tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“ (anksčiau „Naujojo cirko savaitgalis“). Festivalyje žiūrovai galėjo išvysti naujų, iš įvairių Europos vietų atvykusių šiuolaikinio cirko artistų pasirodymų, eskizų, dalyvauti edukacinėse dirbtuvėse. Šiame tekste – apie du šių metų festivalio pasirodymus: „O’DD“ ir „Monstro“.

Scena iš spektaklio „Monstro“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Monstro“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Aistė Šivytė

Pabūti savoj krūvoj

Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ spektaklis

Žvelgiant į paauglių teatro tendencijas Lietuvoje nesunku pastebėti, kad režisieriui, stojusiam prieš jauną žiūrovą, patraukliausi dažniausiai atrodo du keliai – pastatymai pagal programinę literatūrą arba apie mokyklą. „Programinis“ spektaklis retai kada siekia kalbėti apie savo žiūrovą, o ir neprivalo to daryti.

Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“.  A. Skulskytės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. A. Skulskytės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas