Autorius: Jūratė Katinaitė
Jūratė Katinaitė
Elegantiškoji Kauno „Traviata“
Giuseppe’s Verdi „Traviatos“ premjera Kauno valstybiniame muzikiniame teatre
Šimtmečio „Traviata“ grįžo kaip nugalėtoja, trykšdama emocijų fejerverkais ir tikrut tikrutėliu publikos ažiotažu. Vilnietiškosios „Traviatos“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre bilietai iššluoti, planuojami papildomi spektakliai pavasarį. Naujųjų išvakarėse LRT parodyto Niujorko „Metropolitan Opera“ spektaklio peržiūros mediatekoje per parą šoktelėjo dvigubai aukščiau nei visų iki šiol rodytų operų mėnesio peržiūros.
Jūratė Katinaitė
Pagaliau pavytas laikas
Richardo Strausso operos „Rožės kavalierius“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Richardas Straussas – reikšmingiausias XX a. pirmosios pusės operų kūrėjas, išvedęs žanrą iš vėlyvojo romantizmo patetikos ir atvėręs naujas, modernias operos prieigas. Būtent Straussas pradėjo esminę operos peržvalgą ir pasiūlė tiek temų ir būdų plėtoti žanro galimybes, kad iki šiol jie dar nėra išsemti.
Jūratė Katinaitė
Maksimali artistė
Operos solistės Aušrinės Stundytės monospektaklis Kristupo festivalyje
Liepos 7 d. Kristupo festivalis pakvietė į išskirtinį šios vasaros meninį įvykį Lietuvoje – vienos ryškiausių tarptautinės operos scenos artisčių Aušrinės Stundytės monospektaklį „Laukimas“, kurį autentišku draminiu talentu pasižymėjusiai dainininkei specialiai sukūrė kultinis ispanų operos režisierius Calixto Bieito. Tokio projekto įgyvendinimas vienareikšmiškai kilsteli festivalį į aukštesnį programinį lygmenį virš vyraujančių malonaus atsipalaidavimo kafešantanų, piknikų, penktąkart peraranžuotų aranžuočių ir panašios vasarojimo koncertinės produkcijos. Sukurti ką nors originalesnio – nelengva, dažniausiai ir nebesivarginama. Atviros lauko scenos su retu atveju pakenčiamos kokybės įgarsinimu tarsi įteisina „bendro pobūdžio“ koncertus. Todėl bravo Kristupo festivaliui už ambicingumą ir originalumą! Pagūglinus paaiškėja, kad pirmasis šio projekto pristatymas įvyko mėnesiu anksčiau Ispanijoje, Bilbao „Teatro Arriaga“.
Jūratė Katinaitė
Sudie, Karaliau!
In memoriam Vaclovui Daunorui (1937–2020)
Spalio 19-oji išsivedė scenos karalių Vaclovą Daunorą. Diena pasitaikė ryški, saulėta ir smarkiai vėjuota, nerami. Tarsi operos Karaliaus gyvenimo iliustracija. Kad ir kiek vėtė ir mėtė likimas, kad ir kokios audros siautėjo, jo sielos žiburėlis vis tiek visada išvesdavo į ryškią šviesą. Antraip negi galėtum visam gyvenimui pavergti publiką, kuri net 25 metus Lietuvoje jo nebemačiusi ilgėtųsi taip, kad sugužėtų pasižiūrėti, kad ir į nebedainuojantį, negalios kamuojamą? Talento ir įtaigos nenusipirksi, nesuvaidinsi. Ir nepamirši!
Jūratė Katinaitė
Dieviškai skambantis pragaro kankanas
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera – Jacques’o Offenbacho operetė „Orfėjas pragare“
Kaip sakoma, humoras – dalykas rimtas, tad operetė šių dienų statytojams yra tarsi sunkioji artilerija, su kuria netyčia gali susisprogdinti. Rafinuotas humoras ir elegancija – aristokratiškas derinys, nuobodžiaujančios aukštuomenės dykinėjimo stilius, įvaldytas XIX a. Europos didmiesčiuose, kur ir tarpo operetė.
Jūratė Katinaitė
Šimtmečio įvykis
Mintys po Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjeros „Skrajojantis olandas“
2020-ųjų rugpjūčio 1-oji išliks Lietuvos operos metraštyje kaip ypatinga diena. Nors nacionalinio profesionalaus operos teatro šimtmetį rengiamės minėti susigrąžinta naujamete „Traviata“, niekas šiandien negalėtų garantuoti, kad vis dar neslopstantis koronos virusas nesujauks šventinių planų. Net jei taip ir nutiktų, šimtmetis jau nebeliktų be atgarsio. Rugpjūčio 1-oji paženklinta dviem išskirtiniais Lietuvos operos kultūros įvykiais. Tą vakarą viename seniausių, prestižiškiausių Europos festivalių, šimtmetį taip pat mininčiame Zalcburgo festivalyje įvykusioje Richardo Strausso operos „Elektra“ premjeroje pagrindinius vaidmenis atliko dvi lietuvaitės – Aušrinė Stundytė ir Asmik Grigorian.
Jūratė Katinaitė
Edgaro Montvido debiutinis „Egmontas“
Mintys po premjeros „Theater an der Wien“
Senoji, turistų apgulta Vienos opera („Wiener Staatsoper“) XXI a. turi tolydžio stiprėjantį konkurentą – municipalinį operos teatrą „Theater an der Wien“. Wien – ne tik miesto, bet ir per jo centrą tekėjusios upės pavadinimas.
Jūratė Katinaitė
Niekada nežinai, kada išloši
Mintys po Sergejaus Prokofjevo operos „Lošėjas“ premjerų LNOBT
Prieš gerus penkerius metus britų muzikos kritikas Normanas Lebrechtas savo tinklaraštyje atsainiai mestelėjo, girdi, iš trijų Baltijos valstybių tik Lietuvos negarsina muzikai. Va, latvių ir estų žvaigždės jau būriuojasi didžiosiose scenose ir muzikos žurnalų viršeliuose. Prisimenu, kaip pyktelėjau: o ką, Violeta Urmana nesiskaito? Nemanau, kad kontroversiškasis kritikas nežinojo pirmosios išsilaisvinusių Baltijos kraštų dainininkės, įžengusios į didžiuosius Europos teatrus, pavardės. Esu tikra, kad paprasčiausiai buvo pamiršęs. Kaip sakoma, išimtis tik patvirtina taisyklę.
Jūratė Katinaitė
Ilga kelionė į Tilžę
Eduardo Balsio 100-mečio metų kulminacija – operos „Kelionė į Tilžę“ premjera
Operos „Kelionė į Tilžę“ premjera buvo ypač laukiama kaip Eduardo Balsio 100-mečio renginių svarbiausia intriga. Dauguma Balsio įvairių žanrų kūrinių atlikėjų prisimenami ne tik sukakčių proga, „Eglė – žalčių karalienė“ (1965) – daugiausia pastatymų sulaukęs nacionalinis baletas, oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ (1969) irgi nuskamba gyvai dažniau nei kompozitoriaus jubiliejiniai minėjimai.
Jūratė Katinaitė
Sudie, azartiškasis Rygos Maestro!
In memoriam Andrejui Žagarui (1958–2019)
Pasklidus žiniai apie aktoriaus, režisieriaus, impresarijaus, verslininko, ilgamečio Latvijos nacionalinės operos direktoriaus Andrejaus Žagaro mirtį, nekrologą derėtų pradėti žodžiais „Latvija neteko...“. Tačiau teisingiau būtų tarti „netekome...“. Išties, liūdime kartu su latviais, netekome didingos tarptautinės operos scenos asmenybės, į didžiąsias scenas išvedusios ne tik žymiuosius latvių dainininkus Elīną Garančą, Kristīnę Opolais, Aleksandrą Antoņenką, dirigentą Andrį Nelsoną, bet ir mūsiškius – Asmik Grigorian, Edgarą Montvidą, Laimoną Pautienių, Kostą Smoriginą, Ievą Prudnikovaitę, Modestą Pitrėną. Būtina paminėti ir Gintarą Varną, kurio operos režisieriaus talentas irgi pirmiau atsiskleidė Rygoje – „Salomėja“ (1999), „Don Karlas“ (2000), „Kaukių balius“ (2002).
