Akordeonininkas R. Ungurs: „Grodamas jaučiuosi kaip žuvis vandenyje“

Labai dažnai pagalvoju, koks ypatingas ir turtingas yra muzikos pasaulis, kaip pasisekė žmonėms, nuolat gyvenantiems jame, kuriantiems ir pristatantiems savas idėjas. Kiekvieną kartą pasikalbėjus su nauju pašnekovu tenka daug apmąstyti, pasisemti naujos kūrybinės energijos, o tai visuomet džiugina. Šį kartą man teko garbė pabendrauti su latvių akordeonininku ir kompozitoriumi, po studijų baigimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje likusiu gyventi Vilniuje – Raimondu Unguru. Visi, bent šiek tiek jį pažįstantys, pritars, kad Raimondas – labai charizmatiškas, įvairiapusiškas ir įdomus žmogus, muzikantas, kolega. Linkėdama jam didžiausios sėkmės ir neblėstančio entuziazmo, kalbinu apie kūrybinius džiaugsmus ir asmeninius pomėgius.

Kadangi teko ne kartą Tave girdėti grojant ir klausytis Tavo kūrybos, galima drąsiai sakyti, kad esi ir atlikėjas, ir kompozitorius. Būtų įdomu sužinoti, ar Tave labiau kūryba papildo kaip atlikėją, ar atlikimo menas kaip kūrėją?

Šių dviejų sričių negalėčiau atskirti. Į kompoziciją ir atlikimą žiūriu kaip į kūrybinį procesą. Kiekvienas atlikimas pats savaime jau yra kūrybinis procesas, taip pat, kaip ir kompozicija. Be abejo, įgūdžiai atlikimo mene man padeda rašant kūrinius. Galiu lengviau suprasti ir pajausti, kas atlikėjui būtų patogu atlikti, skambėtų, atlieptų, ir kas ne.

Ko gero, šis klausimas turėtų būti skirtas klausytojams, bet įdomu išgirsti kaip pats apibūdintum, kokia yra Tavo muzika?

Klausytojų nuomonę man ir pačiam visuomet įdomu išgirsti, bet pats tikiuosi, kad mano muzika yra gyva. Stengiuosi vengti formalumo. Kiekvienas kūrinys turi ką nors pranešti, siųsti tam tikrą žinutę. Mano muzikoje visuomet atsiskleidžia vidinės emocijos, kurias jaučiu ir išgyvenu rašydamas. Labai mėgstu gamtos tematiką, išreikšti įvairias spalvas muzikoje. Taip pat patinka lietuvių ir latvių liaudies muzika.

Kur semiesi įkvėpimo? Kas yra tavo kūrybinis varikliukas?

Į ši klausimą konkrečiai atsakyti gana sunku, bet, ko gero, labiausiai įtakos turi kelionės, buvimas gamtoje ir kitų kūrėjų menas (architektūra, literatūra, dailė ir pan.).

Minėjai, kad mėgsti lietuvių ir latvių liaudies muziką. Kas jose patinka? Kuo, tavo manymu, skiriasi? Galbūt kurdamas naudoji liaudies muzikos citatas?

Man patinka lietuvių liaudies, archajinė muzika, sutartinės, primenančios minimalistinę muziką, kurią aš labai mėgstu. Norėčiau pabrėžti, kad mėgstu ne tik liaudies, bet ir šiuolaikinę lietuvių kompozitorių muziką, galėčiau išskirti Broniaus Kutavičiaus, Šarūno Nako, Mindaugo Urbaičio, Martino Vilumo[1] ir dar daugelio kitų.

Lietuvių ir latvių liaudies muzikoje yra nemažai panašumų dainose, instrumentinėje muzikoje, tačiau kalbant apie šiuolaikinę muziką jau galima įžvelgti daug skirtumų. Sakyčiau, kad šiuolaikinės Lietuvos ir Latvijos mokyklos skiriasi. Kiekviena turi savitą stilių. Lietuviškoje muzikoje įžvelgiu daugiau minimalizmo, kuris man asmeniškai labai artimas.

Na, o kalbant apie citatas, savo kūriniuose esu panaudojęs lietuvių liaudies temų, motyvų.

R. Ungurs, nuotr. R. Riabokovo

Kaip manai, ar kuriant reikia pataikauti publikai? Tam, kad muzika patiktų platesnei auditorijai klausytojų...

Manau, kad mes, muzikantai, turime pasiūlyti klausytojams alternatyvą, kuri patiktų visiems – klausytojui, atlikėjui ir kompozitoriui. Žinoma, kiekvieno skoniui tikrai neįtiksi... Viską lemia daug faktorių. Pirmiausiai, renginio tipas: tai koncertas, privatus ar teminis pasirodymas ir pan. Antra, nuo koncertinė erdvė: ar tai yra bažnyčia, aikštė, ar  filharmonija. Muzikantas turi viską apgalvoti ir atsižvelgti į susirinkusią publiką, klausytojus, be abejo, atsižvelgdamas į visus niuansus, apgalvoti repertuaro tinkamumą.

Akivaizdu, kad rengdamas savo koncertus atsižvelgi į daug dalykų. Sakyk, ar sudėtinga skleisti savo muziką? Kaip ją priima publika?

Pristatydamas būtent savo kūrybą jaučiuosi geriausiai, nes galiu ją išjausti ir perteikti taip, kaip noriu, įsivaizduoju, kaskart kitaip, atrandant kažką naujo, neįprasto. Tokiu būdu pajaučiu didžiausią malonumą muzikuodamas. Grodamas savo muziką esu kaip žuvis vandenyje.

Turiu pripažinti, kad tai, kaip mano kūrinius priims publika, mane jaudina, galbūt šiek tiek neramina. Natūralu, kad jaučiamas stresas, nes niekada negali žinoti, kaip klausytojai reaguos. Tai yra dalis manęs. Džiaugiuosi, kad dažniausiai susilaukiu klausytojų palaikymo. Tai yra mano kūrybinis variklis, kuris skatina ir įkvepia eiti tolyn.

Ar dažnai tenka koncertuoti kaip solistui, ar mieliau renkiesi koncertuoti su scenos partneriais? Kas jie?

Ko gero, dažniau koncertuoju kaip solistas. (šypsosi) Bet mielu noru bendradarbiauju su kitais muzikantais. Nuo vaikystės groju įvairiuose ansambliuose. Bendras muzikavimas taip pat yra vienas iš įkvėpimo šaltinių, kiekvienas žmogus yra unikalus, savaip pamokantis, išsakantis idėjas, vykdantis muzikinius kūrybinius mainus.

Atlikėjai, su kuriais dažniausiai tenka muzikuoti, yra savo srities profesionalai, kolegos, draugai. Mėgstu groti su skirtingų specialybių muzikantais, nes jie parodo ir įneša naujų spalvų.

Kokią muziką pats mieliau renkiesi atlikti?

Tokią, kuri yra man priimtina, artima. Tai gali būti įvairių epochų ir įvairių stilių muzika, svarbu, kad ji būtų artima mano vidiniam pasauliui.

Kuo tave sužavėjo Lietuva, kad nusprendei čia pasilikti?

Turiu pasakyti, kad Lietuva, ypatingai Vilnius, priėmė mane, o ir aš jį, iš karto. Man patinka šis miestas ir jame gyvenantys žmonės. Nesijaučiu išvažiavęs į užsienį. Galbūt dėl to, kad Lietuva ir Latvija labai susijusios savo tradicijomis, papročiais. Labai daug turi bendro.

Daug kalbėjome apie muziką, bet išties įdomu sužinoti, ką dar be jos mėgsti?

Nesumeluosiu pasakydamas, kad didžiąją gyvenimo dalį ir užima muzika, kuri man yra ne tik darbas, bet ir malonumas. Laisvalaikiu taip pat klausausi daug muzikos. Visi, kurie mane artimiau pažįsta, žino, kad labai mėgstu bendrauti, todėl laisvu laiku susitinku su artimaisiais, draugais. Tai mane „pakrauna“, įkvepia. Patinka keliauti, leisti laiką gamtoje.

Dėkoju už pokalbį.