Pokalbis su Egle Grigaliūnaite
Su teatro ir kino aktore Egle Grigaliūnaite, kuriančia vaidmenis režisierių Gintaro Varno, Vido Bareikio, Monikos Klimaitės, Agniaus Jankevičiaus, Eglės Kižaitės spektakliuose Nacionalinio Kauno dramos teatro bei Keistuolių teatro scenose, taip pat Alantės Kavaitės bei Alginos Navickaitės filmuose, kalbamės apie aktorystės išbandymus ir lūkesčius, vaidmenų kūrimą ir žiūrovų įtraukimą.
Spektaklio-koncerto dainų albumas „Graži ir ta galinga“
Klaipėdos jaunimo teatro (KJT) spektaklis-koncertas „Graži ir ta galinga“ – vienas iš nedaugelio teatro kūrinių Lietuvoje, transformuotų į CD formatą. KJT aktorių Vaivos Kvedaravičiūtės, Rugilės Latvėnaitės, Ievos Pakštytės, Astos Zacharovaitės ir Marijos Žemaitytės sukurtų 12 dainų albumas „Graži ir ta galinga“ apmąsto ne tik moters padėtį skirtingų laikų visuomenėse, bet ir platesnį istorinį bei sociopolitinį kontekstą, kuris savotiškai keičiasi ir nesikeičia nuo viename iš kūrinių minimos Barboros Radvilaitės laikų.
Pokalbis su Greta Gudelyte ir Egle Kazickaite
Su „Apeirono“ teatro režisierėmis, aktorėmis Greta Gudelyte ir Egle Kazickaite kalbamės apie kūrybą, teatralų problemas bei karantino išbandymus, lėmusius naujų formų paieškas.
Kai kiti teatrai ėmėsi rodyti spektaklių įrašus, „Apeirono“ teatras pristatė naują projektą – „Šiurpių“ serijas. Scenoje „Šiurpės“ pasakoja modifikuotas mūsų tautosakos siaubo istorijas. O per karantiną atvirose erdvėse kuriami pasakojimai apima platesnius kontekstus. Kaip atsiranda šiurpių pasakojimai?
Greta: Anksčiau per LRT buvo tokia laida „Pasakėlės iš rūsio“, kuriai būdingas ciniškas humoras ir neslepiama kičo stilistika bei absurdas. Nors tai siaubo pasakos, jas žiūrėdama jausdavausi jaukiai. Kodėl? Gal todėl, kad toje laidoje nebuvo bandoma apsimetinėti, kad neapsimetinėjama. Tai jaukus nuo perfekcionizmo nutolęs falšas. Iš to susikuria savita realybė, turinti žavesio.
Interviu su kompozitoriumi Jokūbu Tulaba
Jauno muzikos kūrėjo Jokūbo Tulabos kūrinius galima išgirsti skirtingų teatrų – Lietuvos rusų dramos, Keistuolių, Panevėžio Juozo Miltinio dramos, „Teatrono“ – spektakliuose. Kompozitorius sukūrė muziką vaikų spektakliui „Ilgoji pertrauka“ (2016, rež. Olga Lapina), kuris buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“. Augusto Gornatkevičiaus spektaklyje „Roberto Zucco“ (2018) Tulabos elektroninės muzikos motyvai kūrė energingo, intensyvaus vyksmo įspūdį. Režisieriaus Gildo Aleksos spektaklyje „Kandidas, arba optimizmo mirtis“ (2019) pateikė efektyvias paraleles tarp kino filmų ir dramaturginės medžiagos. Menininkas kuria muziką ir filmams – 2019 m. sukūrė garso takelį režisieriaus Artūro Jevdokimovo dokumentiniam filmui „Second Hand“ (2019). Tulaba savo kūrybą pristato ir individualiai, ir duetu „Tillae“ bei prodiusuoja kitus muzikos atlikėjus. Su kompozitoriumi kalbamės apie tai, kaip kuriama muzika teatro scenai, dirbant su režisieriais ir kūrybine grupe.
„The Wooster Group“ spektaklis „Brace up!“
Laikotarpiu be gyvo teatro susidaro vis palankesnės sąlygos pažinti užsienio teatrų spektaklius virtualiose platformose. Vienas jų – JAV teatras „The Wooster Group“, transliuojantis savo kūrybą. Prieš daugiau nei keturis dešimtmečius susikūręs teatras, suvienijęs septynis eksperimentuoti nusiteikusius teatro menininkus (Elizabeth LeCompte, Willemą Dafoe, Jimą Clayburghą, Spaldingą Gray’ų, Peytoną Smitą, Kate Valk ir Roną Vawterį), 1989 m. ėmėsi Antono Čechovo pjesės „Trys seserys“. 1991 m. režisierės Elizabeth LeCompte spektaklį „Brace up!“ žiūrovai išvydo teatro erdvėje „The Performing Garage“, tapusioje neatsiejama šio teatro dalimi. 2003 m. atgaivinto spektaklio įrašą teatras transliavo balandžio 13 dieną.
Pokalbis su Andra Kavaliauskaite
Su režisiere, dramaturge, aktore ir Alytaus miesto teatro meno vadove Andra Kavaliauskaite kalbamės apie jos kuriamą socialiai jautrų teatrą, spektaklių įkvėpimo šaltinius – tikras istorijas – ir ypatingą dėmesį kiekvienam žiūrovui bei santykiui su juo.
Pokalbis su Deividu Breive
Jaunosios kartos teatro ir kino aktorius Deividas Breivė, vaidinantis Nacionalinio Kauno dramos teatro spektakliuose „Iš kūno ir kraujo“ ir „Bestuburiada“, Jaunimo teatro spektaklyje „Pasirinkimas“, taip pat seriale „Černobylis“ bei „Širdys“, dalijasi mintimis apie vaidmenis teatre bei kine ir šiandieninę profesijos situaciją mūsų šalyje.
Valstybinio Šiaulių dramos teatro „Vasarvidžio nakties sapnas“
Beveik teatro sezono viduryje dėl pasaulį užklupusio viruso scenos menų įstaigoms uždarius duris, Lietuvoje vienas pirmųjų į virtualią erdvę žengė Valstybinis Šiaulių dramos teatras (vėliau prisijungė ir kiti). Siekdamas nepalikti žiūrovo nuobodžiai tūnoti namie, jau pirmosiomis karantino dienomis šis teatras, išlaikydamas tradiciją, vakarais ėmė transliuoti spektaklius, o Tarptautinę teatro dieną suteikė galimybę pamatyti režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus spektaklį „Vasarvidžio nakties sapnas“ (premjera 2019 m. rugsėjo 20 d.). Spektaklis, žinoma, pamatytas per operatoriaus filtrą, jo padiktuotas žiūros perspektyvas, nors įraše pateikiamas kiek įmanoma platus rakursas, per daug neskaidant scenoje vykstančio veiksmo (už tai padėka vaizdo įrašo autoriui / -ei).
Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis „Iš kūno ir kraujo“
Pirmiausia norisi pasidžiaugti režisierės Uršulės Bartoševičiūtės debiutu Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje. Su eskizu pagal Eduardo Limonovo pjesę „Mirtis policijos sunkvežimyje“ ji tapo teatro organizuoto konkurso „IDėja 2019“ nugalėtoja ir gavo galimybę sukurti naują spektaklį „Iš kūno ir kraujo“ (premjera sausio 29 d.). Jo pagrindas – dramaturgo Mato Vildžiaus interpretuotas Senojo Testamento pasakojimas apie Kainą ir Abelį bei Lordo Byrono misterija „Kainas“.
Kauno miesto kamerinio teatro premjera
Kauno miesto kamerinio teatro spektaklis „Superherojai“ – tikrų paauglių istorijų koliažas, skirtas tikslinei auditorijai, jaunajai kartai, bei jos problemų permąstymui, (savi)refleksijai.