7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Miglė Munderzbakaitė

Miglė Munderzbakaitė

Kiekvienas aktorius susikuria savo asmeninį vaidybos metodą

Pokalbis su Egle Grigaliūnaite

Su teatro ir kino aktore Egle Grigaliūnaite, kuriančia vaidmenis režisierių Gintaro Varno, Vido Bareikio, Monikos Klimaitės, Agniaus Jankevičiaus, Eglės Kižaitės spektakliuose Nacionalinio Kauno dramos teatro bei Keistuolių teatro scenose, taip pat Alantės Kavaitės bei Alginos Navickaitės filmuose, kalbamės apie aktorystės išbandymus ir lūkesčius, vaidmenų kūrimą ir žiūrovų įtraukimą.

Eglė Grigaliūnaitė. D. Ščiukos nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė. D. Ščiukos nuotr.
Dainius Svobonas ir Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Hamletas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas ir Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Hamletas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Hamletas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Hamletas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė, Saulius Čiučelis ir Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Mechaninė širdis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė, Saulius Čiučelis ir Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Mechaninė širdis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis, Eglė Grigaliūnaitė ir Liubomiras Laucevičius spektaklyje „Miškinis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis, Eglė Grigaliūnaitė ir Liubomiras Laucevičius spektaklyje „Miškinis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Miškinis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Miškinis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Gentis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Gentis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Maištas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Maištas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Kur tavo vieta?

Spektaklio-koncerto dainų albumas „Graži ir ta galinga“

Klaipėdos jaunimo teatro (KJT) spektaklis-koncertas „Graži ir ta galinga“ – vienas iš nedaugelio teatro kūrinių Lietuvoje, transformuotų į CD formatą. KJT aktorių Vaivos Kvedaravičiūtės, Rugilės Latvėnaitės, Ievos Pakštytės, Astos Zacharovaitės ir Marijos Žemaitytės sukurtų 12 dainų albumas „Graži ir ta galinga“ apmąsto ne tik moters padėtį skirtingų laikų visuomenėse, bet ir platesnį istorinį bei sociopolitinį kontekstą, kuris savotiškai keičiasi ir nesikeičia nuo viename iš kūrinių minimos Barboros Radvilaitės laikų.

Albumo „Graži ir ta galinga“ viršelis. (Paulės Bocullaitės dizainas)
Albumo „Graži ir ta galinga“ viršelis. (Paulės Bocullaitės dizainas)
Albumo „Graži ir ta galinga“ kūrėjos. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Albumo „Graži ir ta galinga“ kūrėjos. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Kartojimas yra mūsų išlikimo forma

Pokalbis su Greta Gudelyte ir Egle Kazickaite

Su „Apeirono“ teatro režisierėmis, aktorėmis Greta Gudelyte ir Egle Kazickaite kalbamės apie kūrybą, teatralų problemas bei karantino išbandymus, lėmusius naujų formų paieškas.

 

Kai kiti teatrai ėmėsi rodyti spektaklių įrašus, „Apeirono“ teatras pristatė naują projektą – „Šiurpių“ serijas. Scenoje „Šiurpės“ pasakoja modifikuotas mūsų tautosakos siaubo istorijas. O per karantiną atvirose erdvėse kuriami pasakojimai apima platesnius kontekstus. Kaip atsiranda šiurpių pasakojimai?

Greta: Anksčiau per LRT buvo tokia laida „Pasakėlės iš rūsio“, kuriai būdingas ciniškas humoras ir neslepiama kičo stilistika bei absurdas. Nors tai siaubo pasakos, jas žiūrėdama jausdavausi jaukiai. Kodėl? Gal todėl, kad toje laidoje nebuvo bandoma apsimetinėti, kad neapsimetinėjama. Tai jaukus nuo perfekcionizmo nutolęs falšas. Iš to susikuria savita realybė, turinti žavesio.

Eglė Kazickaitė ir Greta Gudelytė. M. Penkutės nuotr.
Eglė Kazickaitė ir Greta Gudelytė. M. Penkutės nuotr.
Greta Gudelytė ir Eglė Kazickaitė. M. Penkutės nuotr.
Greta Gudelytė ir Eglė Kazickaitė. M. Penkutės nuotr.
Eglė Kazickaitė spektaklyje „Ašmenys“. D. Rimeikos nuotr.
Eglė Kazickaitė spektaklyje „Ašmenys“. D. Rimeikos nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Ašmenys“. D. Rimeikos nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Ašmenys“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Žinduolių perėja“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Žinduolių perėja“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Žinduolių perėja“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Žinduolių perėja“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kultas“. R. Bolgovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kultas“. R. Bolgovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kultas“. R. Bolgovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kultas“. R. Bolgovo nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Tyliai kuriama muzika

Interviu su kompozitoriumi Jokūbu Tulaba

Jauno muzikos kūrėjo Jokūbo Tulabos kūrinius galima išgirsti skirtingų teatrų – Lietuvos rusų dramos, Keistuolių, Panevėžio Juozo Miltinio dramos, „Teatrono“ – spektakliuose. Kompozitorius sukūrė muziką vaikų spektakliui „Ilgoji pertrauka“ (2016, rež. Olga Lapina), kuris buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“. Augusto Gornatkevičiaus spektaklyje „Roberto Zucco“ (2018) Tulabos elektroninės muzikos motyvai kūrė energingo, intensyvaus vyksmo įspūdį. Režisieriaus Gildo Aleksos spektaklyje „Kandidas, arba optimizmo mirtis“ (2019) pateikė efektyvias paraleles tarp kino filmų ir dramaturginės medžiagos. Menininkas kuria muziką ir filmams – 2019 m. sukūrė garso takelį režisieriaus Artūro Jevdokimovo dokumentiniam filmui „Second Hand“ (2019). Tulaba savo kūrybą pristato ir individualiai, ir duetu „Tillae“ bei prodiusuoja kitus muzikos atlikėjus. Su kompozitoriumi kalbamės apie tai, kaip kuriama muzika teatro scenai, dirbant su režisieriais ir kūrybine grupe.

Jokūbas Tulaba. Asmeninio archyvo nuotr.
Jokūbas Tulaba. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Vieniši“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vieniši“. D. Matvejevo nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Ilgoji pertrauka“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ilgoji pertrauka“. D. Matvejevo nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Laikų portretai

„The Wooster Group“ spektaklis „Brace up!“

Laikotarpiu be gyvo teatro susidaro vis palankesnės sąlygos pažinti užsienio teatrų spektaklius virtualiose platformose. Vienas jų – JAV teatras „The Wooster Group“, transliuojantis savo kūrybą. Prieš daugiau nei keturis dešimtmečius susikūręs teatras, suvienijęs septynis eksperimentuoti nusiteikusius teatro menininkus (Elizabeth LeCompte, Willemą Dafoe, Jimą Clayburghą, Spaldingą Gray’ų, Peytoną Smitą, Kate Valk ir Roną Vawterį), 1989 m. ėmėsi Antono Čechovo pjesės „Trys seserys“. 1991 m. režisierės Elizabeth LeCompte spektaklį „Brace up!“ žiūrovai išvydo teatro erdvėje „The Performing Garage“, tapusioje neatsiejama šio teatro dalimi. 2003 m. atgaivinto spektaklio įrašą teatras transliavo balandžio 13 dieną.

Kate Valk spektaklyje „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Kate Valk spektaklyje „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Beatrice Roth spektaklyje „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Beatrice Roth spektaklyje „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Scena iš spektaklio „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Scena iš spektaklio „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Neduoti atsakymų, užduoti klausimus

Pokalbis su Andra Kavaliauskaite

Su režisiere, dramaturge, aktore ir Alytaus miesto teatro meno vadove Andra Kavaliauskaite kalbamės apie jos kuriamą socialiai jautrų teatrą, spektaklių įkvėpimo šaltinius – tikras istorijas – ir ypatingą dėmesį kiekvienam žiūrovui bei santykiui su juo.

Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo ir M. Markevičiūtės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo ir M. Markevičiūtės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. Miško Motės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. Miško Motės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. Miško Motės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. Miško Motės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. P. Jarmalos nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. P. Jarmalos nuotr.
Andra Kavaliauskaitė. K. Sabaliauskaitės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė. K. Sabaliauskaitės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Pabūkime lobių savy ieškotojais

Pokalbis su Deividu Breive

Jaunosios kartos teatro ir kino aktorius Deividas Breivė, vaidinantis Nacionalinio Kauno dramos teatro spektakliuose „Iš kūno ir kraujo“ ir „Bestuburiada“, Jaunimo teatro spektaklyje „Pasirinkimas“, taip pat seriale „Černobylis“ bei „Širdys“, dalijasi mintimis apie vaidmenis teatre bei kine ir šiandieninę profesijos situaciją mūsų šalyje.

 

Deividas Breivė. D. Ščiukos nuotr.
Deividas Breivė. D. Ščiukos nuotr.
Deividas Breivė, Kamilė Lebedytė, Saulė Sakalauskaitė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Bestuburiada“. V. Ruzgaitės nuotr.
Deividas Breivė, Kamilė Lebedytė, Saulė Sakalauskaitė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Bestuburiada“. V. Ruzgaitės nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Deividas Breivė spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Deividas Breivė spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Greta Šepliakovaitė, Andrius Alešiūnas ir Deividas Breivė spektaklyje „Bestuburiada“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Šepliakovaitė, Andrius Alešiūnas ir Deividas Breivė spektaklyje „Bestuburiada“. V. Ruzgaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasirinkimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasirinkimas“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė filme „Širdys“.
Deividas Breivė filme „Širdys“.
Miglė Munderzbakaitė

Ir sapnas, ir vakarėlis galiausiai baigiasi

Valstybinio Šiaulių dramos teatro „Vasarvidžio nakties sapnas“

Beveik teatro sezono viduryje dėl pasaulį užklupusio viruso scenos menų įstaigoms uždarius duris, Lietuvoje vienas pirmųjų į virtualią erdvę žengė Valstybinis Šiaulių dramos teatras (vėliau prisijungė ir kiti). Siekdamas nepalikti žiūrovo nuobodžiai tūnoti namie, jau pirmosiomis karantino dienomis šis teatras, išlaikydamas tradiciją, vakarais ėmė transliuoti spektaklius, o Tarptautinę teatro dieną suteikė galimybę pamatyti režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus spektaklį „Vasarvidžio nakties sapnas“ (premjera 2019 m. rugsėjo 20 d.). Spektaklis, žinoma, pamatytas per operatoriaus filtrą, jo padiktuotas žiūros perspektyvas, nors įraše pateikiamas kiek įmanoma platus rakursas, per daug neskaidant scenoje vykstančio veiksmo (už tai padėka vaizdo įrašo autoriui / -ei).

Scena iš spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas“. VŠDT nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas“. VŠDT nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas“. VŠDT nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas“. VŠDT nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas“. VŠDT nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas“. VŠDT nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas“. VŠDT nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas“. VŠDT nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas“. VŠDT nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas“. VŠDT nuotr.
Aidas Matutis ir Severinas Norgaila spektaklyje „Vasarvidžio nakties sapnas“. VŠDT nuotr.
Aidas Matutis ir Severinas Norgaila spektaklyje „Vasarvidžio nakties sapnas“. VŠDT nuotr.
Dalius Jančiauskas ir Severinas Norgaila spektaklyje „Vasarvidžio nakties sapnas“. VŠDT nuotr.
Dalius Jančiauskas ir Severinas Norgaila spektaklyje „Vasarvidžio nakties sapnas“. VŠDT nuotr.
Monika Geštautaitė spektaklyje „Vasarvidžio nakties sapnas“. VŠDT nuotr.
Monika Geštautaitė spektaklyje „Vasarvidžio nakties sapnas“. VŠDT nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Kraujas, lemiantis kaltę

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis „Iš kūno ir kraujo“

Pirmiausia norisi pasidžiaugti režisierės Uršulės Bartoševičiūtės debiutu Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje. Su eskizu pagal Eduardo Limonovo pjesę „Mirtis policijos sunkvežimyje“ ji tapo teatro organizuoto konkurso „IDėja 2019“ nugalėtoja ir gavo galimybę sukurti naują spektaklį „Iš kūno ir kraujo“ (premjera sausio 29 d.). Jo pagrindas – dramaturgo Mato Vildžiaus interpretuotas Senojo Testamento pasakojimas apie Kainą ir Abelį bei Lordo Byrono misterija „Kainas“.

Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Jurgita Maskoliūnaitė spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Jurgita Maskoliūnaitė spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Henrikas Savickis spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Henrikas Savickis spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jurgita Maskoliūnaitė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jurgita Maskoliūnaitė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

(Anti)herojai?

Kauno miesto kamerinio teatro premjera

Kauno miesto kamerinio teatro spektaklis „Superherojai“ – tikrų paauglių istorijų koliažas, skirtas tikslinei auditorijai, jaunajai kartai, bei jos problemų permąstymui, (savi)refleksijai.

Mantas Bendžius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Šarūnas Januškevičius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Šarūnas Januškevičius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Šarūnas Januškevičius, Kamilė Petruškevičiūtė ir Mantas Bendžius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Šarūnas Januškevičius, Kamilė Petruškevičiūtė ir Mantas Bendžius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Šarūnas Januškevičius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Šarūnas Januškevičius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius, Kamilė Petruškevičiūtė ir Šarūnas Januškevičius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius, Kamilė Petruškevičiūtė ir Šarūnas Januškevičius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas