Autorius: Miglė Munderzbakaitė
Miglė Munderzbakaitė
Mums reikia daugiau meninio azarto
Pokalbis su režisieriumi Antanu Obcarsku
Režisierius Antanas Obcarskas analizuoja šiuolaikinei visuomenei aktualias temas. Spektakliuose „Voicekas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2018) ir „Alisa“ (LNDT, 2020), sukurtuose bendradarbiaujant su dramaturgu Laurynu Adomaičiu, apmąstomas sudėtingas klausimas – kodėl žmogus imasi naikinti kitus žmones; paliečiamos teisingumo, bausmės temos. 2020 m. lapkričio mėnesį Nacionalinis Kauno dramos teatras nuotoliniu būdu transliavo naujausią Obcarsko spektaklį „Batsiuviai“ pagal nepastatoma tituluojamą Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus-Witkacy pjesę.
Miglė Munderzbakaitė
Atrasti jungtis, kol ieškoma pavadinimo
Šiaulių dramos teatro spektaklis „Protect me“
2021 m. pradžioje, sausio 23-iąją, vis dar pandemijos kontekste Valstybinis Šiaulių dramos teatras parodė naują spektaklį „Protect me“ pagal šiuolaikinio vokiečių dramaturgo Falko Richterio pjesę. Ekrane transliuojamas kūrinys mums siūlo persikelti į nekonkretizuotą salą – sveikatingumo centrą, kuriame sprendžiamos Autoriaus-menininko sumišusios sąmonės problemos, apimančios kūrybinius procesus, pjesės rašymą, santykį su aplinka bei kitais ne mažiau sudėtingais personažais.
Miglė Munderzbakaitė
Geometrinės figūros, arba nesulaužomos taisyklės
„Apeirono“ teatro spektaklis „Ad infinitum“
Kadaise „Apeirono“ teatro spektaklyje „Nekrozė“ mulas suko vandens malūną, esantį apvalios formos konstrukcijoje, o joje rutuliojosi įtemptas tarsi trileryje veikėjų pasakojimas. Užburtą ratą spektaklyje „Ad infinitum“ pakeitė kvadratas, tiksliau, atviras kubas. Vieną erdvinę figūrą pakeitė kita, bet šiuos centrinius scenovaizdžio elementus jungia bendras bruožas – taisyklingos formos konstrukcija bei ne visai suprantamos, bet nesulaužomos joje vykstančių pasakojimų taisyklės.
Miglė Munderzbakaitė
Ginklo negali nepanaudoti
Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Sprendžiant Hedą“
Norvegų dramaturgo Henriko Ibseno pjesė „Heda Gabler“ (1891 m.) buvo daug kartų atkartota ir interpretuota skirtingomis medijomis, daugybę kartų pagrindinė veikėja po ne mažiau už Hamleto efektingų vidinių konfliktų mirė tekste, scenoje, ekrane. Nors teatro istorijoje moterų personažams skiriama gerokai kuklesnė pozicija, Heda įsitvirtino.
Miglė Munderzbakaitė
Nenorėčiau savęs priskirti vienam žanrui
Interviu su aktoriumi Gyčiu Laskovu
Apie vaidmens kūrimo procesą kalbamės su aktoriumi Gyčiu Laskovu, nuo 2014 m. kuriančiu vaidmenis režisierių Gintaro Varno, Kamilės Gudmonaitės, Povilo Makausko, Agniaus Jankevičiaus, Žilvino Vingelio, Eglės Kižaitės ir kitų spektakliuose Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Jaunimo teatro, Nacionalinio Kauno dramos teatro, Kauno miesto kamerinio teatro scenose. Aktorius įkūnija tiek antikinės dramaturgijos veikėjus, tiek šiuolaikinės literatūros personažus, drąsiai įsitraukia į netradicinės formos spektaklius, yra sukūręs ir keletą vaidmenų kine, įgarsinęs kino filmų.
Miglė Munderzbakaitė
Heda Gabler prie laiko mašinos vairo
Interviu su aktore Goda Petkute
Su teatro, kino bei televizijos aktore Goda Petkute kalbamės apie sudėtingus personažus, kino ekrano ir teatro scenos sąsajas bei žiūrovus. Aktorės debiutas teatro scenoje įvyko Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre, tarp sukurtų vaidmenų – Fiodoro Dostojevskio, Jeano-Paulio Sartre’o, Henriko Ibseno kūrinių personažai.
Miglė Munderzbakaitė
Gyventi scenoje pagal personažo taisykles
Interviu su Arnu Ašmonu
Su jaunosios kartos teatro, kino, televizijos aktoriumi Arnu Ašmonu, sukūrusiu vaidmenis didžiosiose mūsų teatrų scenose Gintaro Varno, Gyčio Padegimo, Kamilės Gudmonaitės, Povilo Makausko, Gildo Aleksos ir kitų režisierių spektakliuose, taip pat vaidybiniuose filmuose bei televizijos serialuose, kalbamės apie vaidmenis, teatrui kylančius iššūkius bei ateities planus.
Miglė Munderzbakaitė
(Ne)pabėgti nuo teatro
„Apeirono“ teatro „Pabėgimas“
Daugiau nei pusmetį išgyvename laiką, kai, nors ir turint skirtingus tikslus, tenka ieškoti kitų, neįprastų būdų, kaip būti, išlikti, veikti – nuo neišvengiamai besikeičiančios mūsų buities iki darbų, mokslų ir kūrybinių veiklų. Vieniems tai sukelia tik nepatogumų, kiti bando susitaikyti ir „pragyventi“ šį laiką, dar kiti aplinkybių sukurtus išbandymus priima kaip galimybę atrasti. Teatro „Apeironas“ kūrybinė komanda jau karantino pradžioje suprato, kad vien transliuoti spektaklius ar rodyti sukauptą teatro archyvą nepakanka, reikia ieškoti kitos formos. Pirmasis bandymas buvo „Šiurpių“ serialas (tikėtina, kad jis dar nebaigtinis), kuriam adaptuotas improvizacijomis pasižymėjęs spektaklis pagal senųjų lietuviškų siaubo pasakų – šiurpių – motyvus. Siurrealūs pasakojimai, kuriami „besikarantinuojančių“ Gretos Gudelytės ir Eglės Kazickaitės, filmuoti tiek uždarose, tiek atvirose gamtos erdvėse, atvedė prie dar ryškesnės, drąsesnės teatro ir kino ribų refleksijos.
Miglė Munderzbakaitė
Viruso neįveiktas
Festivalis „ConTempo“
Dar visai jaunas tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“, šiais metais rugpjūčio 18–23 d. vykęs antrą kartą, nepabūgdamas nepalankių aplinkybių Kauno (ir ne tik) žiūrovams leido patirti gyvus, profesionalius pasirodymus. Festivalio programa pagal galimybes buvo plati, o organizatorių pažadai dėl kitais metais atvyksiančių gausesnių užsienio kūrėjų pajėgų žadina viltis. Tačiau pirmiausia – apie kelis šiemet pristatytus scenos meno kūrinius.
Miglė Munderzbakaitė
Copy-paste rodo tapatumo krizę
Pokalbis su režisieriumi Povilu Makausku
Kalbamės su jaunosios kartos teatro režisieriumi Povilu Makausku, stačiusiu spektaklius Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Valstybinio jaunimo teatro, Nacionalinio Kauno dramos teatro bei LMTA Balkono teatro scenose. Režisierius debiutavo 2014 m. daugiasluoksnės, intertekstualios, jo paties sukurtos dramaturgijos spektakliu „Yolo“ (LNDT). Naujausias kūrėjo spektaklis „Mano fėjų herbariumas“ (NKDT), pasižymintis sudėtingais vizualiais sprendimais, atgręžtas ir į jaunąją publikos dalį.
