7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Rengėjų inf.

Klaipėdos lėlių teatras keičia sienas

Klaipėdos lėlių teatras šią vasarą persikraustė iš fachverkinio namelio Vežėjų g. 4 į naujas patalpas Turgaus g. 9. Rugsėjo mėnesį istoriniame buvusio banko pastate lėlininkai pradės naują teatro sezoną.

Klaipėdiečiams gerai žinomoje Turgaus gatvėje XIX a. pr. kurį laiką buvo įsikūrusi miesto rotušė ir teismas, gatvė apsodinta liepomis; po pusšimčio metų nutiesti platūs šaligatviai bei pradėjo kurtis Klaipėdos bankai. Dauguma Turgaus gatvės pastatų sudegė per didįjį 1854 m. gaisrą – iš senosios architektūros pastatų minėtini išlikę ir savo pirminės paskirties ilgai nepraradę buvę bankų pastatai Turgaus g. 1 ir Turgaus g. 9 (www.krastogidas.lt/objektai/57-turgaus-gatve-marktstrasse).

Naujos Klaipėdos lėlių teatro patalpos Turgaus g. 9. Organizatorių nuotr.
Naujos Klaipėdos lėlių teatro patalpos Turgaus g. 9. Organizatorių nuotr.
Naujos Klaipėdos lėlių teatro patalpos Turgaus g. 9. Organizatorių nuotr.
Naujos Klaipėdos lėlių teatro patalpos Turgaus g. 9. Organizatorių nuotr.
Naujos Klaipėdos lėlių teatro patalpos Turgaus g. 9. Organizatorių nuotr.
Naujos Klaipėdos lėlių teatro patalpos Turgaus g. 9. Organizatorių nuotr.
Rimgailė Renevytė

Magnetinis laukas

Apie ryškiausius Nelės Savičenko vaidmenis

Kartais susidaro įspūdis, jog šių dienų postdraminio Lietuvos teatro praktikoje (kai Vakaruose ši banga jau gerokai nuslūgusi) personažų kurti jau nebereikia – pakanka juos tik atvaidinti arba papasakoti. Personažas tampa kone anachronistiniu „pasenusio“ teatro atributu, suvokiant jį kaip iš anksto apibrėžtą ir nuoseklų psichologinį charakterį, išgyvenantį savo vidinę dramą, į kurią įsikūnyti ir kurią perteikti yra pagrindinė aktoriaus užduotis.

Nelė Savičenko (Irina Arkadina) spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko (Irina Arkadina) spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko (Gertrūda) spektaklyje „Hamletas“. K. Sabeckio nuotr.
Nelė Savičenko (Gertrūda) spektaklyje „Hamletas“. K. Sabeckio nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Terapijos“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Terapijos“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Meškauskas (Hamletas) ir Nelė Savičenko (Gertrūda) spektaklyje „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Meškauskas (Hamletas) ir Nelė Savičenko (Gertrūda) spektaklyje „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. K. Sabeckio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. K. Sabeckio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. K. Sabeckio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. K. Sabeckio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. K. Sabeckio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. K. Sabeckio nuotr.
Alma Braškytė

Ištrinti save, ištrinti pasaulį

Nacionalinis dramos teatras pristato jaunuosius – „Laimės respublikoje“

Paskutines dienas prieš rekonstrukciją skaičiuojančioje Nacionalinio teatro Mažojoje salėje, nepaisant karščio ir iš Didžiosios salės sklindančio triukšmo, birželį pasirodė dvi jaunųjų režisierių premjeros (dar vienos jaunųjų kūrėjų programos dalyvės Giedrės Kriaučionytės spektaklio vaikams premjera įvyko Studijoje gegužės pabaigoje). Georgo Büchnerio pjesę „Voicekas“, pradėtą rašyti prieš beveik du šimtus metų (tada taip ir nebaigtą), šiandienos scenai pritaikė neseną vokiečių piloto tragediją į ją įtraukęs Laurynas Adomaitis, o režisavo Antanas Obcarskas, prie kurio besiformuojančio režisūrinio stiliaus bruožų drąsiai galima minėti gebėjimą užčiuopti tragiškas žmogiškųjų dialogų briaunas.

Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas (Bobas) ir Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas (Bobas) ir Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Žygimantė Jakštaitė (Heizelė) ir Adelė Šuminskaitė (Debė) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Žygimantė Jakštaitė (Heizelė) ir Adelė Šuminskaitė (Debė) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

Dramatiškas naujas „Teatro žurnalo“ numeris – jau greitai

Kultūros antropologas Victoras Turneris tekste „Are there universals of performance in myth, ritual, and drama?“ („Ar mitą, ritualą ir dramą veikia universalūs spektaklio dėsniai?“) atskleidė neišvengiamą ir nuolatinį socialinių bei estetinių dramų ryšį. Ir iliustravo amžiną to, kas yra kuriama kaip menas, ir to, kas vyksta visuomenėje, santykį Richardo Schechnerio pieštu ant šono paguldytu aštuonetu – begalybės simboliu. Toks begalinis meno ir visuomenės ryšys, regis, yra pats teatro pagrindas. Tad greitai pasirodysiančiame naujame „Teatro žurnalo“ numeryje tekstai apie dramas, dramaturgus, dramaturgiją. Ir tikros dramos, keičiančios teatrą.

 Naujas „Teatro žurnalo“ numeris
Naujas „Teatro žurnalo“ numeris
Ilona Vitkauskaitė

Bandymai gaivinti teatrą

Pokalbis su režisiere Susanne Kennedy

„Tegul mūsų kūnai susprogsta į tūkstančius fragmentų ir sukuria save iš naujo. Tapkime kažkuo kitu: moterimi, gyvūnu, augalu, mašina, molekule. Teatras – puiki vieta pradėti šį pokytį. Scenoje galime stebėti žmonių transformaciją į įvairias būtybes ir būsenas. Teatras mums siūlo eksperimentavimo erdvę. Mano teatro vizijoje balsai atsieti nuo kūnų, veidas neperteikia emocijų, o kūnas nebepriklauso subjektui scenoje. Tekstas nebėra pasakojimas, o aktorius juda tarp skirtingų būsenų ir veda žiūrovą į nepažinias zonas“

Susanne Kennedy. F. Sinn nuotr.
Susanne Kennedy. F. Sinn nuotr.
Scena iš spektaklio „Moterų vargas“. J. Röder nuotr.
Scena iš spektaklio „Moterų vargas“. J. Röder nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaunosios savižudės“. J. Buss nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaunosios savižudės“. J. Buss nuotr.
Laura Šimkutė

Teatrinės amplitudės

LMTA IV vaidybos ir teatro režisūros kursų baigiamieji darbai

Baigiantis teatro sezonui, kai premjerų nedaug, o ką nors nauja pamatyti norisi, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, kaip ir kasmet, išleidžia naują teatro kūrėjų kursą. Šiemet akademiją baigė Jono Vaitkaus vadovaujami vaidybos ir teatro režisūros kursų studentai. Absolventų diplominių darbų buvo daug, o žanrai ir stiliai varijavo nuo absurdo iki dokumentikos.

Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

Gatvės teatro festivalyje – kulinarinis cirkas muzikinėje virtuvėje

„Virtuvės princas“ – taip pasivadino olandų komikas ir muzikantas Bram Graafland su neįprastu įrenginiu atvykstantis į gatvės teatro festivalį SPOT. „Menų spaustuvės“ organizuojamame festivalyje „Virtuvės princas“ pasirodys liepos 13 ir 14 dienomis humoro, muzikos ir netikėtų kulinarinių triukų pilną spektaklį. Pasirodymą stebėti nemokamai organizatoriai kviečia „Menų spaustuvės“ kieme. Apie tai, kaip atsirado muzikinė virtuvė ir kaip vienu metu galima groti ir kepti blynus pasakoja pats Bram Graafland.

„Virtuvės princas“. I. Kalninos nuotr.
„Virtuvės princas“. I. Kalninos nuotr.
Rengėjų inf.

Artėja „Sirenų“ keliamos emocijos

Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ skelbia programą

Penkioliktąjį jubiliejų rudenį švęsiantis ir šiemet rugsėjo 27–spalio 30 d. vyksiantis festivalis „Sirenos“ skelbia užsienio spektaklių programą ir pristato šių metų šūkį – „emocijos iš arti“. „Pastaruoju metu, – pasakoja festivalio meno vadovė Audra Žukaitytė, – kreipėme žvilgsnį į žiūrovus: kvietėme juos kurti žinias ar „išjungti“ išankstines nuostatas. Šiemet nutarėme atsigręžti į sceną, į tuos, kurie joje veikia, į tai, kokias emocijas jie mums perduoda, leidžia patirti, išsinešti su savimi.“ Kur arčiau, jei ne „Sirenose“ galėsite pamatyti vietnamiečių ir prancūzų emocijų skirtumus bei panašumus? Kur arčiau, jei ne Vilniuje skambės aštrios ukrainiečių emocijos, dainuojant apie taiką? Kur arčiau, jei ne priešais scenoje, rasis visa pažįstamų ir netikėtų emocijų paletė, akis į akį klausantis nepažįstamųjų istorijų, visų – vienaip ar kitaip susijusių?

Scena iš spektaklio „Saigonas“. J. L. Fernandezo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. J. L. Fernandezo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. J. L. Fernandezo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. J. L. Fernandezo nuotr.
Scena iš „She she pop“ kolektyvo spektaklio „Stalčiai“. B. Kriego nuotr.
Scena iš „She she pop“ kolektyvo spektaklio „Stalčiai“. B. Kriego nuotr.
Scena iš „She she pop“ kolektyvo spektaklio „Stalčiai“. B. Kriego nuotr.
Scena iš „She she pop“ kolektyvo spektaklio „Stalčiai“. B. Kriego nuotr.
Scena iš spektaklio „Tik filmuojama“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Tik filmuojama“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Tik filmuojama“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Tik filmuojama“. Organizatorių nuotr.
Ukrainiečių juodojo kabareto grupė „Dakh daughters“. Organizatorių nuotr.
Ukrainiečių juodojo kabareto grupė „Dakh daughters“. Organizatorių nuotr.
Ukrainiečių juodojo kabareto grupė „Dakh daughters“. Organizatorių nuotr.
Ukrainiečių juodojo kabareto grupė „Dakh daughters“. Organizatorių nuotr.
Daiva Šabasevičienė

„Visuomenės priešas“ – pabaiga ir pradžia

Šį ketvirtadienį, birželio 21 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras parodys paskutinį šio sezono spektaklį – Henriko Ibseno „Visuomenės priešas“, kurį režisavo Jonas Vaitkus. Kartu tai bus paskutinis spektaklis prieš pradedant šio teatro rekonstrukciją, kuri truks iki 2020-ųjų. Per du metus bus rekonstruotas teatro fojė ir perstatyta Mažoji salė. 

Dainius Gavenonis spektaklyje „Visuomenės priešas“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis spektaklyje „Visuomenės priešas“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas