Šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė 2019“ patirtys
Kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau įsitikinu, kokia teisi buvo mama, sakydama, kad žmonės yra be galo sudėtingi ir įdomūs. Viena iš vietų, kur tokių – sudėtingų ir įdomių – galima sutikti ypač daug, yra šiuolaikinis teatras ir jo pašauktoji jaunųjų kūrėjų karta. Jie – beveik trisdešimtmečiai nepriklausomybės vaikai, iš mūsų, žiūrovų, nebesitikintys atsiribojimo, pasyvaus vertinimo ir tik stebėjimo. Šių jaunų menininkų pozicija man visiškai priimtina.








Spektaklis „Antis, Mirtis ir tulpė“ Vilniaus teatre „Lėlė“
Nors tabu teatre vaikams vis mažėja, kalbėtis su mažaisiais žiūrovais rimtomis ir ne visada linksmomis temomis vis dar ryžtasi nedažnas teatro kūrėjas. Šiuolaikinė literatūra vaikams šiuo požiūriu yra toli pralenkusi scenos meną. Tad natūralu, kad teatro vaikams kūrėjai, ieškodami temų ir istorijų, gręžiasi į literatūrą. Tokia ir naujoji Vilniaus „Lėlės“ teatro premjera.






„Psichozė 4.48“ Oskaro Koršunovo teatre
Oskaro Koršunovo teatro „Psichozė 4.48“ – nepatogus spektaklis. Tai nepagražintas ir nepalengvintas susitikimas su ribinės būsenos žmogumi. Spektaklyje atveriama tai, ką išstumia sveikos psichikos mechanizmai, kad save apsaugotų. Tačiau kyla klausimas dėl viso to prasmės.
Spektaklio režisierė Kornelija Krasilnikovaitė, dar studijuodama Klaipėdos universitete, sukūrė darbą apie psichikos sutrikimus „Balti namai“ (2014). Lietuvos rusų dramos teatre pastačiusi Antono Čechovo „Mešką“ (2015) – teatrališką pokštą pagal roko muziką – bei režisavusi kelis socialiai atsakingus renginius, tokius kaip „Pride Voices“ (2016) ir „Įvairovės balsai“ (2018), pasirinkdama Sarah Kane pjesę „Psichozė 4.48“ (premjera rugsėjo 25 d.) ji plėtoja studijų metais sudominusią temą.







