7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Aklavietė

„Psichozė 4.48“ Oskaro Koršunovo teatre

Ieva Tumanovičiūtė
Nr. 39 (1318), 2019-11-29
Teatras
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.

Oskaro Koršunovo teatro „Psichozė 4.48“ – nepatogus spektaklis. Tai nepagražintas ir nepalengvintas susitikimas su ribinės būsenos žmogumi. Spektaklyje atveriama tai, ką išstumia sveikos psichikos mechanizmai, kad save apsaugotų. Tačiau kyla klausimas dėl viso to prasmės.  

 

Spektaklio režisierė Kornelija Krasilnikovaitė, dar studijuodama Klaipėdos universitete, sukūrė darbą apie psichikos sutrikimus „Balti namai“ (2014). Lietuvos rusų dramos teatre pastačiusi Antono Čechovo „Mešką“ (2015) – teatrališką pokštą pagal roko muziką – bei režisavusi kelis socialiai atsakingus renginius, tokius kaip „Pride Voices“ (2016) ir „Įvairovės balsai“ (2018), pasirinkdama Sarah Kane pjesę „Psichozė 4.48“ (premjera rugsėjo 25 d.) ji plėtoja studijų metais sudominusią temą.

 

Sudėtinga ir visais atžvilgiais nepatogi paskutinė Kane pjesė perteikia sunkios depresijos būseną. Kūrinys be veikėjų sudėliotas iš atskirų fragmentų, juose vyrauja minties šuoliai, padrikos, rišlumo ir prasmės netenkančios frazės, pavieniai žodžiai, skaičiai. Tekste atpažįstami prieštaringo santykio su savo tapatybe, kūnu, lytimi, geismu, psichikos liga, visuomenės normomis, artimaisiais, kūryba bei bibliniai motyvai. Spektaklio kūrėjai atidžiai seka dramaturgės tekstu, nenutoldami nuo jo ieško sceninės išraiškos priemonių kiekvienam tekstiniam fragmentui apipavidalinti.

 

Nors pjesėje yra ir dialogų, didžioji jos dalis sukurta kaip minčių srauto monologas, nukreiptas į tikrą ar įsivaizduojamą kintantį adresatą – gydytoją, mylimąją ir t.t., kuriam siekiama ką nors įrodyti, patraukti jo dėmesį, apkaltinti, išlieti nuoskaudą, pyktį ir pan. Krasilnikovaitė pasirenka du personažus – pacientę ir gydytoją. Į OKT studiją besirenkančius žiūrovus jie pasitinka skirtinguose ilgos pilkos patalpos galuose. Tarp juodų kėdžių, ilgų ant grindų išdėliotų šaltos šviesos lempų, mikrofono stovo ir laidų rutuliojasi šių veikėjų (ne)santykiai.

 

Justinos Jukonytės Ji išsako didžiąją dalį dramaturgės teksto. Dalis Vilniaus žiūrovų pirmą kartą susitinka su Klaipėdos lėlių teatro aktore, anksčiau vaidinusia Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Ji kuria įžūlią, provokuojančią ir egocentrišką veikėją, stipriai kenčiančią ir retkarčiais net piktdžiugiškai besimėgaujančią savo beprotybe, kurią demonstruoja Jam – Dariaus Gumausko gydytojui psichiatrui, vienintelei savo publikai. Jis – susitvardęs ir šaltai mandagus profesionalas, junginėjantis šviesas, tvarkantis aplinką, tarsi būtų ne tik jos asmeninio teatro žiūrovas, bet ir asistentas bei partneris. Vyraujantis jo bruožas – nuovargis. Per spektaklį ji vis labiau panašėja į išprotėjusį pranašą, o jis – į abejingą liudytoją, artimą žiūrovui.

 

Šis gydytojo ir pacientės santykis pretenduoja į platesnę analogiją, metančią kaltinimą mums, žiūrovams, mums, visuomenei, mums, piliečiams, kad esame kaip šis gydytojas – iš išorės santūrūs, mandagūs, iš tolo užjaučiantys, bet iš tiesų pavargę, išsekę, abejingi ir ignoruojantys ženklus. Vytauto Narbuto videoprojekcijose trumpam pasirodo Greta Thunberg ir protestuojantys aplinkosaugos aktyvistai, dega bažnyčia, tačiau daktaras į tai žiūri taip pat ramiai kaip futbolo rungtynes. Jis neturi jėgų reaguoti, viskas jį vargina, kelia nuobodulį, apatiją. Sukandęs dantis jis valo nuo grindų kraują iš jos riešų. Tokie kaip ji – jam papildomas rūpestis, problema, darbas, kurio jis nekenčia. Jis tik nori užsimiršti ir truputį pailsėti su „normaliais“ žmonėmis.

 

Čia nuolatos matuojamas Jukonytės veikėjos normalumas: ji testuojama, girdoma vaistais. Lyties bruožus maskuojančius juodus marškinėlius ir žalsvas kelnes-kombinezoną vilkinčios veikėjos judesius persmelkia destruktyvios emocijos. Videoprojekcijoje bėga balti tarakonai, plaukia mėnulio pilnatis, kartu su grėsmingu garsu trūkinėjantis vaizdas atspindi kartkartėmis veikėją apimantį siaubą: ji stiebiasi ant puspirsčių, ramsto sienas, susiriečia ant grindų. Protarpiais, atvirkščiai, ji rami ir racionali, tik manieringi rankų judesiai išduoda jos būklę. Ji viską supranta, bet negali atbukinti savo jautrumo, išspręsti prieštaravimų bei susitaikyti su nemeile.

 

Nors Jukonytės veikėjos skausmas abejonių nekelia, nuo jo norisi nusigręžti, nes neįmanoma į jį adekvačiai reaguoti, atsakyti. Suprantama, kad svarbu rodyti ir matyti šią žmogiškos būties pusę, dažnai visuomenės išstumiamą ir ignoruojamą. Bet kol kas OKT spektaklis „Psichozė 4.48“ neįtikina, kad kaktomuša susidurti ir pusantros valandos žiūrėti į slegiančią bei varginančią veikėjos kančią ir beprotybę yra prasminga. Iki galo neišryškėjus kūrėjų motyvams, ši nuoga psichozė veda į aklavietę.

Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.