7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Aušra Kaminskaitė

Spektaklis, apie kurį neįmanoma parašyti

Dešimt metų Oskaro Koršunovo spektakliui „Dugne“

Spalio 22 d. sueis lygiai dešimt metų nuo Oskaro Koršunovo režisuoto spektaklio „Dugne“ premjeros. 2010–2013 m. darbą aprašė skirtingų kartų ir tautybių kritikai, užfiksuodami profesionalų vertinimą pirmuoju rodymo etapu. Šiandien, darkart pamačius spektaklį po bene septynerių metų pertraukos, darosi nepaprastai gaila, kad Lietuvoje nėra tradicijos analizuoti ir recenzuoti ilgą laiką rodomus spektaklius.

Dainius Gavenonis, žiūrovė, Darius Meškauskas ir Darius Gumauskas spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Dainius Gavenonis, žiūrovė, Darius Meškauskas ir Darius Gumauskas spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Žiūrovas ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Žiūrovas ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Scena iš spektaklio „Dugne“. OKT nuotr.
Scena iš spektaklio „Dugne“. OKT nuotr.
Scena iš spektaklio „Dugne“. OKT nuotr.
Scena iš spektaklio „Dugne“. OKT nuotr.
Jonas Verseckas, Darius Meškauskas, Dainius Gavenonis ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Jonas Verseckas, Darius Meškauskas, Dainius Gavenonis ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Darius Gumauskas ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Darius Gumauskas ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Dainius Gavenonis, Julius Žalakevičius ir Rytis Saladžius spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Dainius Gavenonis, Julius Žalakevičius ir Rytis Saladžius spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Jonas Verseckas, Darius Meškauskas ir Dainius Gavenonis  spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Jonas Verseckas, Darius Meškauskas ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Laura Šimkutė

Kaubojaus drabužiais apsirengusi antika

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektaklis „Hotel Universalis“ Vilniuje

Visas mūsų gyvenimas – nuolatinis informacijos srautas: viena įeina, kita išeina ir tik labai maža dalis lieka; tarsi viešbučio hole, kuriame vyksta nuolatinė lankytojų kaita. Už stiklinės sienos, tarsi televizijos ekrano ar akvariumo (prieš gerą dešimtmetį buvo toks realybės šou, kuriame dalyviai gyveno už permatomų sienų), skiriančios sceną nuo publikos, yra įsikūręs viešbučio „Hotel Universalis“ vestibiulis.

Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Emilis Pavilionis ir Arnas Danusas spektaklyje „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Emilis Pavilionis ir Arnas Danusas spektaklyje „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Jolita Skukauskaitė ir Justina Nemanytė spektaklyje „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Jolita Skukauskaitė ir Justina Nemanytė spektaklyje „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Arnas Danusas spektaklyje „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Arnas Danusas spektaklyje „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Jolita Skukauskaitė spektaklyje „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Jolita Skukauskaitė spektaklyje „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Skomantas Duoplys spektaklyje „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Skomantas Duoplys spektaklyje „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Dabarties ilgesys

„Memofutura“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre

Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklio „Memofutura“ informacinėje skrajutėje, primenančioje parduotuvių reklaminius akcijų žurnalus, pavaizduota mėsos išpjova plastikinėje pakuotėje. Nors šis ryškių spalvų dizainas suponuoja hiperrealizmą ir publicistinį tiesmukumą, scenoje, atvirkščiai, vyrauja poezija ir abstrakcijos. Už dramaturginius konfliktus ir personažų charakterius čia svarbiau sukurti bei perteikti tam tikrą jauseną.

Josifas Baliukevičius ir Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Josifas Baliukevičius ir Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Josifas Baliukevičius spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Josifas Baliukevičius spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Aidas Matutis, Josifas Baliukevičius, Gintarė Ramoškaitė ir Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Aidas Matutis, Josifas Baliukevičius, Gintarė Ramoškaitė ir Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Aidas Matutis spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Aidas Matutis spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Aidas Matutis ir Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Aidas Matutis ir Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Gintarė Ramoškaitė, Aidas Matutis ir Josifas Baliukevičius spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Gintarė Ramoškaitė, Aidas Matutis ir Josifas Baliukevičius spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Susitaikymo menas“. „Vene Teater“ nuotraukos
Scena iš spektaklio „Susitaikymo menas“. „Vene Teater“ nuotraukos
Goda Dapšytė

Auginti(s) publiką

Spektakliai kūdikiams tarptautiniame vaikų ir jaunimo festivalyje „Kitoks ’20“

Vaikai ir jaunuoliai iki 18 metų sudaro maždaug penktadalį Lietuvos gyventojų. Jie netrukus taps suaugusiais ir papildys (arba ne) įprastinės teatrų publikos (kaip rodo apklausos, teatre lankosi maždaug trečdalis suaugusių Lietuvos gyventojų, iki trijų kartų per metus) gretas. Kokius teatrus, spektaklius ar kitas menines ir kultūrines patirtis jie rinksis, nemažai priklauso nuo pirmųjų patirčių teatro, parodų ar koncertų salėse.

Scena iš spektaklio-instaliacijos „Lumi“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Lumi“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mušk būgną!“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Mušk būgną!“. D. Putino nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Pievelė“. L. Vansevičienės nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Pievelė“. L. Vansevičienės nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Pievelė“. L. Vansevičienės nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Pievelė“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Laikrodininkas“.  L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Laikrodininkas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Lumi“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Lumi“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mušk būgną!“. D Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Mušk būgną!“. D Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Mušk būgną!“. D Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Mušk būgną!“. D Putino nuotr.
Audronis Liuga

Kodėl Sebaldas?

Krystianas Lupa stato „Austerlicą“ Jaunimo teatre

Lenkų režisierius Krystianas Lupa Jaunimo teatre repetuoja spektaklį pagal W.G. Sebaldo romaną „Austerlicas“ (2001). Knygos lietuvišką leidimą rengia leidykla „Baltos lankos“ (vertėja Rūta Jonynaitė). Spektaklyje „Austerlicas“ vaidmenis kuria aktoriai Sergejus Ivanovas, Valentinas Masalskis, Viktorija Kuodytė, Danutė Kuodytė, Jovita Jankelaitytė, Matas Dirginčius. „Austerlico“ premjera numatoma gegužės 1 dieną.

Krystiano Lupos scenografijos spektakliui „Austerlicas“ piešinys (senosios Prahos stoties variacija).
Krystiano Lupos scenografijos spektakliui „Austerlicas“ piešinys (senosios Prahos stoties variacija).
Greta Vilnelė

Dabarties akistata su praeities šešėliais

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Abelaras ir Eloiza“

Neseniai viena jauna režisierė pasidalijo su manimi mintimis, kokie dėsningumai kuo toliau, tuo labiau atsiskleidžia Lietuvos teatro scenose. Pasak jos, lietuviai pasiilgo kamerinių erdvių. Visi tie klasikiniai teatro pastatymai su daug personažų, simbolizmo ir turtinga scenografija dabar, rodos, pralaimi kovą su mažomis, netradicinėmis erdvėmis bei šiuolaikinėmis technologijomis. Kartu su vos prieš porą mėnesių vykusiu renginių ciklu „Paskutinieji“, skirtu vienam iškiliausių Lietuvos režisierių Eimuntui Nekrošiui paminėti, prasideda klasikinio teatro pabaiga. Scenas užtvindę jaunų režisierių darbai neretai perpildyti XXI a. žmogaus atributų: išmaniųjų telefonų, kompiuterių, vaizdo projekcijų, kamerų ir t.t. Šiuo metu pastebima klasikinio ir šiuolaikinio teatro sandūra: tai, kas liko, ir tai, kas vyraus ateityje.

Povilas Budrys ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas