Šiaulių dramos teatro spektaklis „Protect me“
2021 m. pradžioje, sausio 23-iąją, vis dar pandemijos kontekste Valstybinis Šiaulių dramos teatras parodė naują spektaklį „Protect me“ pagal šiuolaikinio vokiečių dramaturgo Falko Richterio pjesę. Ekrane transliuojamas kūrinys mums siūlo persikelti į nekonkretizuotą salą – sveikatingumo centrą, kuriame sprendžiamos Autoriaus-menininko sumišusios sąmonės problemos, apimančios kūrybinius procesus, pjesės rašymą, santykį su aplinka bei kitais ne mažiau sudėtingais personažais.








Apie dramaturgą Larsą Noréną
Sausio 26 d. mirė švedų dramaturgas Larsas Norénas (1944–2021), produktyvumu ir įtaka švedų teatro ir kultūros gyvenimui lyginamas su Augustu Strindbergu ir Ingmaru Bergmanu. Publikuojame švedų teatro kritiko Larso Ringo atsisveikinimo straipsnį iš dienraščio „Svenska Dagbladet“ (2021 01 26). Iš švedų kalbos vertė Alma Braškytė.
Klauso Michaelio Grüberio „Bakchančių“ įrašas
Sausio 7–9 d. Berlyno teatras „Schaubühne“ internetu transliavo Klauso Michaelio Grüberio režisuotas Euripido „Bakchantes“, nufilmuotas 1974 metais. Ši sceninė interpretacija laikoma vienu geriausių visų laikų šios antikinės tragedijos pastatymų. Spektaklio pradžioje sanitarai įveža į scenos erdvę aktoriaus Michaelio Königo įkūnijamą Dionisą, gulintį ligoninės lovoje.
Pokalbis su aktoriumi Arūnu Sakalausku
COVID-19. Aplink liūdesys, mirtys, laukimas. Viena vertus, tai ramybės ir susikaupimo laikotarpis. Baigėsi nereikalingas blaškymasis. Antra vertus, turime daug įsipareigojimų, kurie susiję su įvairiomis mintimis. Nors dabar beveik nebendraujame, kartais net trumpas sakinys sulaukia žaibiškos pažįstamų žmonių reakcijos ir dėmesio. Toks yra Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius Arūnas Sakalauskas, su kuriuo tarytum nėra laiko bendrauti, bet įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis pajauti, kad būtent šis dialogas nenutrūkęs, norisi jį tęsti ir toliau. Jis prasidėjo daugiau nei prieš keturis dešimtmečius.








„Apeirono“ teatro spektaklis „Ad infinitum“
Kadaise „Apeirono“ teatro spektaklyje „Nekrozė“ mulas suko vandens malūną, esantį apvalios formos konstrukcijoje, o joje rutuliojosi įtemptas tarsi trileryje veikėjų pasakojimas. Užburtą ratą spektaklyje „Ad infinitum“ pakeitė kvadratas, tiksliau, atviras kubas. Vieną erdvinę figūrą pakeitė kita, bet šiuos centrinius scenovaizdžio elementus jungia bendras bruožas – taisyklingos formos konstrukcija bei ne visai suprantamos, bet nesulaužomos joje vykstančių pasakojimų taisyklės.







