Teatro anonsai
Miglė Munderzbakaitė
Viskas mano ir tavo galvoje?
„Peras Giuntas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
„It is all in your head“ („Viskas yra tavo galvoje“) – pagrindinio herojaus Pero Giunto, režisieriaus ar žiūrovo galvoje? Šis scenoje vizualiai išreikštas teiginys, keliantis retorinį klausimą, palydi naujausią Nacionalinio Kauno dramos teatro premjerą – vengrų režisieriaus Csaba Polgáro spektaklį „Peras Giuntas“. Prie šio teiginio dar sugrįšime, dabar vertėtų retrospektyviai pažvelgti į spektaklio literatūrinį pamatą – žymiojo norvegų dramaturgo Henriko Ibseno (1828–1906) dramaturgiją ir jos santykį su Lietuvos teatro scena.
Eglė Poškevičiūtė
Dominykas Morkūnas: „Kai mano muzika skamba teatre, atrodo, kad tam tikra mano dalis tuo metu vaidina spektaklyje“
Dovilė Zavedskaitė
Prisijaukinti visuomenę
Spektaklis „Šventė“ Oskaro Koršunovo teatre
Eidama į Kamilės Gudmonaitės spektaklį „Šventė“ (Oskaro Koršunovo teatras, premjera rugsėjo 16, 17 d.), kuriame vaidmenis kuria neįgalieji, kartojausi kadaise Manto Stabačinsko išsakytą mintį apie darbą su „Korio“ bendruomene: „Kuo ilgiau būni su skirtingomis negaliomis, tuo labiau kyla klausimas – ar labai jau čia mes kažkuo skiriamės?“ Šiuos neskirtumus norėjosi įsidėti galvon, kad būtų paprasta priimti „Šventę“ kaip estetinį, o ne socialinį kūrinį.
Ingrida Ragelskienė
„Homo saltum“ – Šokinėjantis žmogus
Šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“
Rugsėjo 7–15 d. Vilniuje vykęs tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“ ką tik estafetės lazdelę sklandžiai perdavė „Naujojo cirko stotelių“ rengėjams. Rodos, šioje visa, kas ypač inovatyvu, karštai garbinančioje šalyje, vardu Lietuva, cirko niekada nebus per daug, ypač jei po kokybiško, meistriškai profesionalaus cirko pasirodymo gali išsinešti unikalių, išskirtinių potyrių bei patirčių.
„Sirenų“ inf.
Tarptautiniai „Sirenų“ veidai. Režisierius Oliveris Frljićius: spektaklį „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“ dauguma miestų pasitikdavo protestais
Viktorija Sinicyna
Apmokestinta meilė
Spektaklis „SoDra, Mon Amour“
Vis dėlto visuomeninis būvis – keistas mechanizmas. Grupelei žmonių priskiriama dirigento lazdelė ir jie visi, vos ne vos susitardami, katron pusėn, mosuoja orkestrui. O tas bendras darinys bando groti: vieni muzikantai purkštaudami iki apsispjaudymo, kiti ramesni, bet murmėdami panosėje, treti nuolankiai, su pagarba. Nėra viskas taip juoda ir balta, daug veiksmo tarpduryje, tačiau bendrais įvaizdžiais kalbant – maždaug taip atrodo funkcionuojanti visuomenė.
