7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Ieva Tumanovičiūtė

Apatiško kūno geismas

„Fedros meilė“ Oskaro Koršunovo teatre

Nuo antikos laikų egzistuoja daugybė Fedros, įsimylėjusios savo posūnį Hipolitą, istorijos variacijų. Žymiausios siužeto interpretacijos – Euripido, Senekos ir Jeano Racine’o. Euripido tragedijoje „Hipolitas“ Fedra vaizduojama kilni, o jos aistra prilyginama ligai. Hipolitas – entuziastingas medžiotojas, nekenčiantis moterų mizoginas, bet kartu tyras ir drovus. Visas veiksmas yra Afroditės plano dalis, skirta jam pamokyti, kad nebūtų toks išpuikęs ir jai nusilenktų.

Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Nubuskite

Spektaklis „Miegantys“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

2021-ieji mūsų Viešpaties metai, lapkričio 7-oji, 16 val., Naujoji Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) salė. Per keletą apsilankymų spėjau priprasti prie keistai pasišiaušusio, į visas pasaulio šalis vilnijančio rusvo fojė kilimo. Mano pėdos prisideda prie jo pašiaušimo – kas kartą unikalaus, priklausančio nuo tą vakarą teatre susirinksiančių žiūrovų. Keletą kartų bandžiau „selfintis“ gražiomis linijomis lūžtančių medinių sienų fone – nelabai pavyko... Užtat dievinu naujuosius LNDT moterų tualetus – dėl jaukios šviesos ir išmanių vandens, muilo, oro dozatorių. Puikus naujasis senasis teatras, kuris po dalinės rekonstrukcijos prisijaukino žiūrovus kosminiu greičiu – žinoma, visų pirma dėl sėkmingų premjerų.

Scena iš spektaklio „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Algirdas Dainavičius spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Algirdas Dainavičius spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis, Aistė Zabotkaitė ir Rytis Saladžius spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis, Aistė Zabotkaitė ir Rytis Saladžius spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius ir Vytautas Anužis spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius ir Vytautas Anužis spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą

Šešerius metus kartu mokėmės, kaip suprasti teatrą, šiemet tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ kartu keliavome, žiūrėjome, diskutavome ir dėliojome Lietuvos teatro vitrinos programą. Dažną vakarą prasilenkiame spektakliuose, tačiau vis labiau norisi ne tik trumpai apibendrinti pamatytų spektaklių įspūdžius, ne tik perskaityti viena kitos mintis kultūrinėje spaudoje, bet ir diskutuoti, pasidalinti tuo, kas lieka už recenzijų formato, uždaruose pokalbiuose ar mintyse. Taip gimė idėja keistis laiškais, nes paraštėse kartais slypi svarbių ir įdomių dalykų. Šiai dialogo formos serijai pavadinimą „Iš mūsų vaidybų“ skolinamės iš Balio Sruogos, ne tik dėl skambesio, bet ir dėl Sruogos rašymo stiliui būdingos saviironijos bei rašytojo siekio teatrą matyti ne vien iš teatro pusės.

Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Sergejus Ivanovas spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja. Istorija Holivudui“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja. Istorija Holivudui“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja. Istorija Holivudui“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja. Istorija Holivudui“. M. Hueckel nuotr.
Viktorija Sinicyna

Nihilizmas su aukštakulniais

Artūro Areimos teatro spektaklis „Faust is dead“

Pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje MTV buvo ant bangos, o kiekvienuose namuose – po televizoriaus dėžę. Nešiojamieji kompiuteriai dar nelindėjo dažno praeivio kuprinėje, o apie belaidį internetą kiekviename prekybos centre nutuokti galėjo nebent kokio nors filmo herojus, grįžęs iš ateities.

Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 334  >>> Archyvas