Teatro anonsai
Vilniaus senasis teatras
Režisierius Žilvinas Beniušis: „Žmogaus tapatybė yra tik performansas, tik vaidinama, žaidžiama...“
„Transmutation Theatre“ inf.
„Transmutation Theatre“ teatras atveria duris, kviesdamas į premjerą pagal Fernando Pessoa „Nerimo knygą“
KLDT inf.
Nuo Semeniškių iki Niujorko – lenkų režisierius Michałas Borczuchas kuria spektaklį, įkvėptą Jono Meko gyvenimo
Ignas Zalieckas
Spręsti iš asmens laikinumo perspektyvos
Pokalbis su aktore Ieva Brike
Aktorė Ieva Brikė sukūrė vaidmenis tokiuose Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektakliuose kaip „Laukys“ (rež. Olga Lapina, 2022), „Kūnai“ (choreografai ir režisieriai Marius Pinigis ir Adrianas Carlo Bibiano, 2022), „Aliaska“ (rež. Augustas Gornatkevičius, 2022), „Big Pharma“ (rež. Arturas Bumšteinas, 2021), „Apsiaustas“ (rež. Kotryna Siaurusaitytė, 2021), „Tie metai“ (rež. Jonas Vaitkus, 2021), „Volponė“ (rež. Aidas Giniotis, 2021), „Irano konferencija“ (rež. Aleksandras Špilevojus, 2020) ir kt. Taip pat atlieka performansus, dalyvauja įvairiuose meno projektuose, tarp jų – komiksų opera „Alfa“ (rež. Dr. GoraParasit, „Operomanija“, 2018).
Jaunimo teatro inf.
Jaunimo teatro premjera „Erinijos“: neįvertinus nusikaltimų žmogiškumui, jiems lemta pasikartoti
Ieva Tumanovičiūtė
Norėti kažko daugiau
Apie spektaklį „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“
„Niujorkas“, „Berlynas“, „Tikras gyvenimas“, „Savastis“, „Pagarba sau“ – keli tam tikro amžiaus, tam tikros socialinės ir kultūrinės aplinkos žmonių dėmesį patraukiantys raktažodžiai, susiję su jų svajonėmis. Ivano Vyrypajevo pjesė „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“ suręsta iš tokių dvasines ir materialines siekiamybes atspindinčių idėjų tarsi iš prekės ženklų, nurodančių tam tikrus 30–35 metų žmonių norus, tokius kaip: iš tiesų jausti, iš tiesų gyventi, patirti pilnatvę, pajusti save, išgyventi tikrą meilę ir t.t.
Ingrida Ragelskienė
Pro krikšto akutę pažvelgus
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“
Lapkričio 5 d. užsukau į galeriją „Arka“ – atsisveikinti su scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. Traukė suskaičiuoti parodos lankytojų pėdsakus, per ekspozicijos mėnesį įsispaudusius salės grindis dengusiame žėrutyje, ir pakartoti tik šioje parodoje buvusį galimą savotiškai šventvagiškai sakralų veiksmą – pasimatuoti antkapį arba senąją formą išsaugojusį, bet veidrodiniu paviršiumi dengtą kuršių krikštą, prieiti arčiau, įsistebeilyti ir gal net susitikti su savimi, išnyrančiu ir dingstančiu tarp laiko sluoksnių. Ir galiausiai priglusti prie akutės, užsidėti ausines ir išgirsti, rasti krikštų viduje krutančią gyvastį, gana retą porūšį – dabartyje tarpstantį teatrą, arba jo esenciją, atsiskleidžiančią per krikšto vidinėje ankštumoje suspaustus šešių scenografių kurtų spektaklių audiovizualinius pristatymus.
