Pokalbis su Aleksandra Žvirblyte pianistės sukakties proga
Tarptautinių konkursų laureatė, solistė ir muzikos renginių organizatorė, pedagogė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Aleksandra Žvirblytė liepos 31-ąją pasitiko ypatingą sukaktį – kaip visada, darbų ir koncertų sūkuryje. Ji išugdė visą būrį gabių pianistų, sukūrė originalių sceninių projektų, vadovauja nacionalinės reikšmės festivaliams. Žvelgdama į Aleksandrą matau nuolat geros nuotaikos, energingą, pilną planų ir kūrybinio įkarščio, valingą, jaunyste spinduliuojančią asmenybę, kuriai laikas, regis, neturi poveikio.
Valstybinio Vilniaus kvarteto bei pianisčių Kajos ir Klėjos Kašubaičių koncertas
Mene grožis niekada nebuvo vien puošmena. Renesanso menininkams jis liudijo pasaulio darną, klasikams – tvarką ir proporciją, o romantikams tapo keliu į žmogaus jausmų gelmę. Prancūzų rašytojas Stendhalis grožį yra pavadinęs „laimės pažadu“, tarsi nuojauta, kad pasaulis gali būti šviesesnis, prasmingesnis ir darnesnis. Gal todėl grožio pasiilgstu ne tik akimis. Ypač jo ilgiuosi ausims – muzikoje, kuri bent akimirką leidžia tą pažadą išgirsti.
Rugsėjo 25 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, klausytojus kviečia išgirsti Vakarų klasikinės muzikos šedevru bei vienu iš aukščiausių žmonijos pasiekimų muzikos istorijoje laikomą Ludwigo van Beethoveno (1770–1827) Devintąją simfoniją. Didingą kūrinį LVSO koncertų salėje atliks sopranas Kamilė Bonté, mecosopranas Gabrielė Kupšytė, tenoras Karolis Kašiuba, baritonas Kostas Smoriginas, Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Apie tai, kuo išskirtinė L. Beethoveno Devintoji simfonija ir būsimas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro gastroles Vokietijoje prieš koncertą kalbamės su maestro G. Rinkevičiumi.
Spalio 1-ąją, Pasaulinę muzikos dieną, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje susitiks skirtingų kartų Lietuvos muzikai – „Auksinio disko“ laureatai, operos ir džiazo solistai, instrumentininkai, chorai, kameriniai ansambliai, orkestrai ir jaunieji atlikėjai. Po dešimties metų į Filharmoniją sugrįžtanti Didžioji muzikų šventė šiemet pažymės ir dvi sukaktis – Lietuvos muzikų sąjungos 90-metį bei žurnalo „Muzikos barai“ 95-metį.
„Nereikia“, – tokią pastabą Broniaus Kutavičiaus rankraštyje aptiko kompozitorė Agnė Matulevičiūtė. Paradoksalu, bet būtent tame fragmente užrašyti intervalai tapo vienu iš impulsų jos muzikai Pawelo Sakowicziaus šokio spektaklyje „Abraxas“. MMLAB teatro premjeroje A. Matulevičiūtės kūryba skamba greta B. Kutavičiaus „Paskutinių pagonių apeigų“, tačiau jų santykis nėra paremtas imitacija. Su kompozitore kalbamės apie kūrybą šalia B. Kutavičiaus, pagarbą jo palikimui ir garsą, galintį tiek suteikti kūnui atramą, tiek ją suardyti.
Garsioji smuikininkė Leila Josefowicz (Kanada, JAV) yra viena ryškiausių mūsų laikų muzikos ambasadorių pasaulyje. Užuot pasirinkusi įprastą smuiko virtuozės kelią su klasikiniu koncertiniu repertuaru, atlikėja naujų kūrinių užsakymą ir atlikimą pavertė esmine savo meninės misijos dalimi. Kūrinius jai dedikavo žymiausių šių laikų kompozitoriai – Johnas Adamsas, Esa-Pekka Salonenas, Luca Francesconi, Colinas Matthewsas ir visa eilė kitų iškilių kompozitorių.
Koncerto „Renesanso paukščių balsai“ programa kvies klausytojus nusikelti į Renesanso epochą – laikotarpį, kai Europos muzikoje suklestėjo pasaulietinė daugiabalsė daina. XVI ir XVII amžių sandūroje kompozitoriai ieškojo naujų būdų perteikti žmogaus jausmam, humorui, gamtos grožiui ir gyvenimo džiaugsmui. Greta sakralinės muzikos ypač išpopuliarėjo madrigalai, šansonai ir baletos – subtilūs, išraiškingi kūriniai, kuriuose poezija ir muzika susilieja į vientisą pasakojimą.
Rugsėjo 25 d. 12 val. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) kviečia į tarptautinę kritikų konferenciją „Muzikinis teatras kritikos akiratyje: atspindys apverstoje tikrovėje?“. Kartu skelbiamas ir pradedančiųjų operos kritikų recenzijų konkursas.
Šį rudenį Lietuvos publikos laukia ypatingas susitikimas su viena ryškiausių šių dienų smuikininkių – norvege Eldbjørg Hemsing. Jautriu muzikalumu ir kvapą gniaužiančiu virtuoziškumu garsėjanti atlikėja koncertuoja prestižiškiausiose pasaulio scenose, tarp kurių – Niujorko „Lincoln Center“, Londono „Wigmore Hall“, Hamburgo Elbės filharmonija, Amsterdamo „Concertgebouw“, o leidinys „Klassik-Talente“ ją pavadino „naująja smuiko karaliene“. Jau už mėnesio, spalio 24 d., ji pasirodys kaip solistė kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam diriguos įžymus prancūzų dirigentas Sylvain Cambreling.
Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės’2026“ jau dvyliktą kartą tampa rudeniniu kamerinės muzikos traukos centru Marijampolėje. Spalio 3–31 dienomis vyksiantis festivalis kviečia muzikos mėgėjus susitikti jaukiose šio miesto koncertinėse salėse. Šių metų „Medynių“ tema, vienijanti festivalio koncertus – improvizacijos fenomenas, leidžiantis kūrybiškai balansuoti tarp dviejų požiūrių – kompoziciškai struktūruotų kūrinių ir autentiškos improvizacijos.