„Nereikia“, – tokią pastabą Broniaus Kutavičiaus rankraštyje aptiko kompozitorė Agnė Matulevičiūtė. Paradoksalu, bet būtent tame fragmente užrašyti intervalai tapo vienu iš impulsų jos muzikai Pawelo Sakowicziaus šokio spektaklyje „Abraxas“. MMLAB teatro premjeroje A. Matulevičiūtės kūryba skamba greta B. Kutavičiaus „Paskutinių pagonių apeigų“, tačiau jų santykis nėra paremtas imitacija. Su kompozitore kalbamės apie kūrybą šalia B. Kutavičiaus, pagarbą jo palikimui ir garsą, galintį tiek suteikti kūnui atramą, tiek ją suardyti.
Judant Japonijos Nijō pilies koridoriais, medinės grindys ima skleisti garsą, primenantį paukščio balsą. Vieni šį „lakštingalų grindų“ fenomeną laiko sąmoningai sukurta apsaugos sistema, kiti – atsitiktinumu, virtusiu mitu. Šis netikėtas akustinis patyrimas tapo įkvėpimu kūriniui „Sayonakidori“ (iš japonų kalbos – lakštingala) – muzikiniam performansui, kurį Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) šį savaitgalį pristatys Trakų Vokės dvaro sodyboje. Apie girdimumą, baimę, saugumą ir tai, kaip grindys gali tapti muzikos šaltiniu, kalbamės su performanso kompozitore ir režisiere Agne Matulevičiūte.
