7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzikos anonsai

Paliesiaus dvaro inf.

Opera „Didonė ir Enėjas“ Paliesiaus dvare

Rugsėjo 30 d. Paliesiaus dvare pirmą kartą bus pastatyta opera (koprodukcija su „Banchetto musicale“ festivaliu) – Henry Purcello „Didonė ir Enėjas“. Tai vienintelė šio anglų baroko kompozitoriaus opera ir apskritai viena pirmųjų Anglijoje parašytų operų. Kūrinyje pasitelkta klasikinė mitologinė legenda apie tragišką meilę tarp Didonės, Tyro pabėgėlės, tapusios Kartaginos karaliene, ir Enėjo, savo noru palikusio Troją, kad įvykdytų Dievo duotą užduotį įkurti Romos miestą. Šių veikėjų meilei gyvuoti neleidžia kiekvieno asmeninės likimo misijos, dėl to ji pasmerkta tragiškai baigčiai.

Christian Frattima. Organizatorių nuotr.
Christian Frattima. Organizatorių nuotr.
Rengėjų inf.

Zbignevo Ibelhaupto ir Rūtos Rikterės fortepijonų duetas rengiasi ambicingam koncertui

Bene žymiausias Lietuvos fortepijonų duetas – Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė – ruošiasi ypatingam pasirodymui Nacionalinėje filharmonijoje. Spalio 25 d. fortepijono virtuozai pristatys ambicingą naujosios klasikos programą. Skambės JAV minimalizmo guru Steve’o Reicho ir lietuviškojo minimalizmo „mago“ Broniaus Kutavičiaus kūriniai bei vieno įdomiausių dabarties kompozitorių, pianisto Fazilio Say ir kaskart publikos dėmesį prikaustančios Žibuoklės Martinatytės opusai. Koncerte taip pat dalyvaus pripažinti jaunosios kartos perkusininkai Džiugas Daugirda ir Ernestas Verba.

Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė. Organizatorių nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė. Organizatorių nuotr.
LNF inf.

„M.K. Čiurlionio gimtadieniui“ – Dmitrijaus Levkovičiaus rečitalis Nacionalinėje filharmonijoje

Rugsėjo 20 d., trečiadienį, 19 val., Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 148-ojo gimtadienio išvakarėse, Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje M.K. Čiurlionio gimtadieniui skirtą rečitalį atliks pasaulinį pripažinimą pelnęs pianistas Dmitrijus Levkovičius.

Kanadoje gyvenantis ukrainiečių kilmės menininkas D. Levkovičius turi net du pašaukimus – pianisto ir kompozitoriaus. Fortepijono meno jis mokėsi pas legendinį armėnų pianistą Sergejų Babajaną Klyvlende, o kompozicijos – Curtis muzikos institute Filadelfijoje.

Dmitrijus Levkovičius. E. Burns nuotr.
Dmitrijus Levkovičius. E. Burns nuotr.
Rengėjų inf.

Po vasaros atostogų į sostinę sugrįžta improvizacinė muzika

Prabėgusi vasara ir kieman įžengęs rugsėjis daugelį verčia nerimauti, bet tik ne improvizacinės ir džiazo muzikos mylėtojus. Ruduo netradicinių garsų ieškotojams reiškia puikias naujienas – prasideda naujas improvizacinei ir džiazo muzikai skirto „Improdimensijos“ koncertų ciklo sezonas.

Rugsėjo 20 d. „Improdimensijos” komanda kvies į pirmąjį rudenišką koncertą, kuriame publika išvys JAV ir Danijos muzikantus suvienijusį trio „Flamingo“ ir išskirtinį tūbininko bei perkusininko Miko Kurtinaičio pasirodymą. O rugsėjo 27 d. Vilnių sudrebins bene vienintelis improvizacinės muzikos orkestras Lietuvoje – „Improdimensija Orchestra“.

Trio „Flamingo“. Organizatorių nuotr.
Trio „Flamingo“. Organizatorių nuotr.
„Improdimensija Orchestra“. V. Skaraičio nuotr.
„Improdimensija Orchestra“. V. Skaraičio nuotr.
Ieva Pakalniškytė

Skambantys užribiai

Įvietintos muzikos festivalio „Muzika erdvėje ’23“ apžvalga

Rugsėjo 5–10 dienomis vyko įvietintos ir socialiai orientuotos šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzika erdvėje“ (meno vadovai Agnė Matulevičiūtė ir Matas Drukteinis), kuriame nepatogūs kontekstai, provokuojančios temos ir intriguojantys sąskambiai kvietė atrasti netikėtas Vilniaus miesto erdves. Taip užbaigtas „Vilniui 700“ skirtų programų ciklas. Šių metų festivalio „Muzika erdvėje“ tema „Užribiai“ nagrinėjo Vilniaus visuomenės ir viešojo gyvenimo paribiuose ar už ribų liekančias vietoves, bendruomenes, procesus. Pristatyti vienuolikos menininkų ir kompozitorių iš Lietuvos bei užsienio darbai.

„Muzika erdvėje“. Antono Lukoszevieze projektas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
„Muzika erdvėje“. Antono Lukoszevieze projektas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
„Muzika erdvėje“. Dominyko Digimo projektas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
„Muzika erdvėje“. Dominyko Digimo projektas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
„Muzika erdvėje“. Liepos Vozgirdaitės projektas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
„Muzika erdvėje“. Liepos Vozgirdaitės projektas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
„Muzika erdvėje“. Lino Rupšlaukio projektas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
„Muzika erdvėje“. Lino Rupšlaukio projektas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
„Muzika erdvėje“. Onutė Narbutaitė ir kūrinio atlikėjai. I. Vyšniauskaitės nuotr.
„Muzika erdvėje“. Onutė Narbutaitė ir kūrinio atlikėjai. I. Vyšniauskaitės nuotr.
„Muzika erdvėje“. Onutės Narbutaitės „Vėrinys“ Liepkalnio vandens saugykloje. I. Vyšniauskaitės nuotr.
„Muzika erdvėje“. Onutės Narbutaitės „Vėrinys“ Liepkalnio vandens saugykloje. I. Vyšniauskaitės nuotr.
„Muzika erdvėje“. Antono Lukoszevieze projektas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
„Muzika erdvėje“. Antono Lukoszevieze projektas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
„Muzika erdvėje“. Pawel Sakowicz projektas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
„Muzika erdvėje“. Pawel Sakowicz projektas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Sutelktas darbas ir šventė

Konkursui-festivaliui „Muzika be sienų“ nuaidėjus

Rugpjūčio 14–23 dienomis jau 23 kartą Druskininkuose vyko tarptautinis konkursas-festivalis „Muzika be sienų“. Druskininkų M.K. Čiurlionio meno mokykloje netilo muzikos garsai. Kasdien pavakariais miestiečiams, sanatorijų, kurorto svečiams koncertavo įvairaus amžiaus atlikėjai iš Baltijos šalių, Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Kazachstano, Ukrainos, Sakartvelo, Izraelio ir kitų valstybių.

Aronas Ruminas. Festivalio-konkurso „Muzika be sienų“ archyvo nuotr.
Aronas Ruminas. Festivalio-konkurso „Muzika be sienų“ archyvo nuotr.
Bachi Mikeladzė. „Muzikos be sienų“ archyvo nuotr.
Bachi Mikeladzė. „Muzikos be sienų“ archyvo nuotr.
Dainininkė Irena Milkevičiūtė, pianistė Rasa Jakutytė-Biveinienė. M.K. Čiurlionio namuose. „Muzikos be sienų“ archyvo nuotr.
Dainininkė Irena Milkevičiūtė, pianistė Rasa Jakutytė-Biveinienė. M.K. Čiurlionio namuose. „Muzikos be sienų“ archyvo nuotr.
Festivalio-konkurso žiuri narė Marianne Jacobs. „Muzikos be sienų“ archyvo nuotr.
Festivalio-konkurso žiuri narė Marianne Jacobs. „Muzikos be sienų“ archyvo nuotr.
Jaunųjų danų pianistų trio. „Muzikos be sienų“ archyvo nuotr.
Jaunųjų danų pianistų trio. „Muzikos be sienų“ archyvo nuotr.
Veronika Vitaitė. „Muzikos be sienų“ archyvo nuotr.
Veronika Vitaitė. „Muzikos be sienų“ archyvo nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Pučiamųjų vasaros spalvos

Prisiminus Lietuvos policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro koncertą su kompozitoriumi ir trimitininku Linu Rupšlaukiu

1924 metai. Manoma, kad tuokart Šilutėje radosi pirmosios dabartinio Lietuvos policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro užuomazgos. Sklinda kalbos, kad kolektyvo nariai plaukė Nemunu, laivu, prieš srovę į Kauną. Tačiau oficialiai orkestro istorija skaičiuojama nuo 1935-ųjų, kai Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją, Kaune, Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, buvo įkurtas profesionalus pučiamųjų instrumentų orkestras. Pirmuoju kolektyvo vadovu ir dirigentu tapo Julius Radžiūnas, o 1937 m. orkestrui diriguoti pakviestas lietuviškų maršų kūrėjas, kompozitorius ir dirigentas Bronius Jonušas.

Linas Rupšlaukis ir Policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. A. Maniušio nuotr.
Linas Rupšlaukis ir Policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. A. Maniušio nuotr.
Linas Rupšlaukis. A. Maniušio nuotr.
Linas Rupšlaukis. A. Maniušio nuotr.
Policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras ir Varėnos kultūros centro mišrus choras. A. Maniušio nuotr.
Policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras ir Varėnos kultūros centro mišrus choras. A. Maniušio nuotr.
LNF inf.

Nacionalinė filharmonija 83-iąjį sezoną kviečia klausytis garsais pasakojamų istorijų

Nacionalinė filharmonija pradeda 83-iąjį koncertų sezoną „Garsais pasakojamos istorijos“. Į pasimatymus su laikui nepavaldžia muzika kviečia Lietuvos nacionalinis simfoninis ir Lietuvos kamerinis orkestrai, Čiurlionio ir Vilniaus kvartetai, ansamblis „Musica humana“, publikos laukiamos muzikos pasaulio žvaigždės. Sezono pradžia – rugsėjo 14-ąją. Iki Naujųjų metų vien Vilniuje ketinama surengti per 50 koncertų, dauguma jų vyks Filharmonijos Didžiojoje salėje.

Nacionalinis simfoninis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Nacionalinis simfoninis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Teodoras Jucius

Atverdama pasauliui Čiurlionį Lietuva jam atveria ir šiuolaikinių kompozitorių kūrybą

Jau šią savaitę prasideda IX Tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas. Vargonininkų konkurso dalies pirmininkas, buvęs Varšuvos Fryderyko Chopino muzikos akademijos rektorius ir buvęs Europos konservatorijų, akademijų ir muzikos universitetų rektorių asociacijos valdybos narys prof. Andrzejus Chorosińkis mielai sutiko papasakoti ir apie vargonų muzikos tendencijas, savo įspūdingą karjerą bei šio konkurso reikšmę Lietuvos muzikos pasauliui.

Andrzej Chorosińki. Organizatorių nuotr.
Andrzej Chorosińki. Organizatorių nuotr.
Vilniaus festivalių inf.

Keturi Geniušai – Lukas, Anna, Petras, Julius – surengs išskirtinį koncertą

Fortepijoninės muzikos gerbėjų laukia išskirtinis įvykis. Vienoje scenoje muzikuos keturi žymiosios muzikų dinastijos atstovai – Lukas Geniušas, Anna Geniušienė, Petras Geniušas ir Julius Geniušas. Lapkričio 3 d. Nacionalinėje filharmonijoje garsieji Lietuvos ir pasaulio scenų atlikėjai atliks kompoziciją keturiems fortepijonams „Canto Ostinato“, sukurtą žymaus olandų kompozitoriaus Simeono Ten Holto, kurio 100-metis pažymimas šiais metais. Unikalią muzikinę patirtį paryškins nekasdienis reginys – keturi fortepijonai scenoje sukurs savotišką „magišką ratą“, kuriame daugiau nei valandą skleisis minimalizmo estetika sukurto įspūdingo kūrinio garsai.

Anna Geniušienė. L.M. Mazzucco nuotr.
Anna Geniušienė. L.M. Mazzucco nuotr.
Julius Geniušas. V. Raupelio nuotr.
Julius Geniušas. V. Raupelio nuotr.
Lukas Geniušas. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas. K. Bingelio nuotr.
Petras Geniušas. K. Sabeckio nuotr.
Petras Geniušas. K. Sabeckio nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 450  >>> Archyvas