Konferencija „Lyčių lygybė Lietuvos kino industrijoje“

Lapkričio 16 d. Europos šalių kino forumo „Scanorama“ renginių serijos „Scakryptys“ metu įvyko pirmoji neformalios moterų Lietuvos kino industrijoje grupės „WIFT LT“ (Women in Film and Television Lithuania) organizuojama konferencija „Lyčių lygybė Lietuvos kino industrijoje. Kaip pritaikyti gerąją Skandinavijos praktiką?“. Lietuvos ir Skandinavijos šalių kino profesionalai dalijosi įžvalgomis, kaip pritaikyti sėkmingą lyčių lygybės modelį ir elgtis seksualinio priekabiavimo atvejais.

Švedija šiuo metu lyderiauja pasaulyje lyčių lygybės klausimais kino industrijoje. Tačiau net ir čia moterys per gyvenimą uždirba 450 tūkst. dolerių mažiau nei vyrai. Pagal 2013 m. duomenis, Švedijoje moterys režisierės sudarė 26 procentus, tačiau per porą metų jų skaičius šoktelėjo iki 38 procentų. Moterų daugėjo ir tarp  prodiuserių bei operatorių. Pagal 2016 m. atliktą „Polygraph“ tyrimą, Švedijoje pagrindinius vaidmenis kine atliko 46procentai moterų, kai pasaulyje joms teko tik 23,3procentų  visų vaidmenų.

Situacija šalyje pradėjo keistis dėl didelio kelių dešimtmečių įdirbio neformaliuose ir valstybiniuose sektoriuose. Siekiant užtikrinti lyčių lygybę, keturi Švedijos kino teatrai ir „WIFT Švedija“ sukūrė iniciatyvą „A-List“, kuri remiantis Bechdel Wallace testu, žymėjo filmus, tinkamai reprezentuojančius moteris. Ši kampanija greitai pasklido po kitas pasaulio šalis.

Prie lyčių lygybės gerinimo prisidėjo šalies valdžia, pareikalavusi šalies sektoriuose siekti lygybės. Švedijos kino institutui vykdant šią programą valstybėje 2016 m. 44 procentai  finansuotų filmų buvo moterų režisierių. Pasak buvusios „WIFT Švedija“ pirmininkės, aktorės ir režisierės Nisti Sterk, šalyje papildomą rėmimą gauti lengviau, jei tavo filmą finansuoja kino institutas, todėl privačiame sektoriuje moterys sudaro tik 14 procentų. Režisierė teigė, kad situacija nėra patenkinama iki galo.

Lietuvos kino centras 2019 m. pavasarį užsakė apklausą, kurią vykdė Lietuvos lygių galimybių plėtros centras ir Lietuvos žmogaus teisių centras. Pasak lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės teigimu, apklausos rezultatai padeda pastebėti vyraujančias tendencijas. Nors 24 procentai apklausos dalyvių atsakė patyrę seksualinį priekabiavimą, šis skaičius išaugo iki 41 procento, kai apklaustiesiems buvo pateiktos visos išvardintos seksualinio priekabiavimo formos. Pagal apklausos rodiklius, didesnė tikimybė patirti seksualinį priekabiavimą kyla jauniesiems kino industrijos darbuotojams, moterys su priekabiavimu susiduria tris kartus dažniau nei vyrai. Problema slypi, jog tik 6 procentai apklaustųjų dėl seksualinio priekabiavimo kreipėsi į teisėsaugą. Daugelis nežino, kur ieškoti pagalbos arba mano, kad tai nepakeis situacijos ar sulauks neigiamų padarinių. Mažiausia tikimybė patirti seksualinį priekabiavimą tenka aukštesnėje pozicijoje esantiems asmenims.

Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovilė Butnoriūtė teigė, kad LKC imsis prevencinių seksualinio priekabiavimo priemonių ir pradės nuo bendradarbiavimo ir susitikimų su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bendruomene, nes  jaunimas susiduria su didesne rizika. LKC žada toliau tęsti seksualinio priekabiavimo atpažinimo mokymus, į kuriuos skatinami ateiti visi kino industrijos atstovai. Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Kęstutis Drazdauskas teigė organizacijoje pristatąs rekomendacijų gaires savo nariams. Tačiau prodiuseris sakė nematąs problemų dėl vyrų ir moterų pasiskirstymo šalies kino industrijoje.

Konferencijos metu pastebėta, kad kalbant apie kino industriją dažnai pamirštami kino kritikai ir žurnalistai. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, remiantis gerosiomis televizijos praktikos užsienyje, bando jas įtvirtinti ir Lietuvoje. Laidoms ieškoma skirtingų lyčių pašnekovų, vasarą pirmą kartą futbolo rungtynes komentavo moteris, nors Europoje tai jau yra įprasta praktika. Tačiau pokyčiai sunkiausiai regimi politikos, sporto ir muzikos srityse, kuriose dominuoja vyrai. Pasak Garbačiauskaitė-Budrienės, kontroversiškos arba praeityje apkaltintos asmenybės turi teisę pasisakyti, tačiau svarbu, kaip tokius interviu paruošia žurnalistai: „Mūsų kultūros skyriaus redaktorė turėjo susitikimą su kultūros žurnalistais ir diskutavo, kaip „Me too“ kontekste atspindėti menininkų veiklą ir jų darbo vaisius. Jų nuomonės išsiskyrė. Vyresnioji karta yra labiau linkusi praleisti „Me too“ skandalą, kai tuo tarpu jaunesnioji – ne.“

„WIFT LT“ toliau skatins moterų, dirbančių kino, televizijos ir medijos industrijoje, profesinį tobulėjimą, tinklaveiką, narių ir visuomenės edukaciją, viešins profesinius narių pasiekimus bei atstovaus moterų dirbančių audiovizualinėje industrijoje interesus Lietuvoje ir užsienyje. Konferenciją organizavo „WIFT LT“, renginio koorganizatorius – VšĮ Vilniaus kino biuras, partneriai – „Kūrybiška Europa“ MEDIA biuras Lietuvoje, Europos šalių kino forumas „Scanorama“.