Dvyliktąja Jurgos Ivanauskaitės premijos laureate tapo rašytoja Jurga Tumasonytė už apsakymų knygą „Undinės“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Premija bus įteikta vasario 23-ąją Vilniaus knygų mugės metu. J. Ivanauskaitės premija kasmet skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“, išleistą per dvejus kalendorinius metus. 45-erių amžiaus riba pasirinkta norint susieti ją su šviesaus atminimo rašytojos gyvenimo ir kūrybos trukme.
MO muziejus šiemet nominuotas Geriausių kultūros kelionių krypčių apdovanojimuose (angl. Leading Culture Destinations (LCD)) kategorijoje „Nauja kultūros kelionių kryptis” (angl. New Culture Destination). Apdovanojimai, šiemet organizuojami kartu su VisitBerlin ir The New York Times, įvyks kovo 4 dieną Berlyne, kur taip pat vyks ir didžiausia pasaulio turizmo paroda ITB.
Vasario 13–16 d. galerija „Meno parkas” trečiąjį kartą dalyvaus šiuolaikinio meno mugėje „art Karlsruhe“ (Vokietija), kur pristatys keturių menininkų: Eglės Ulčickaitės, Henriko Čerapo ir dueto Legal (Art) Lovers - Gretos Grendaitės ir Tomo Vosyliaus, kūrinius.
Renginio laikas: 2020 02 13–16
Renginio vieta: Messe Karlsruhe (Messeallee 1, 76287 Rheinstetten, Vokietija)
Galerijos stendo vieta – H4-M01
Kintai Arts menininkų rezidencija skelbia atvirą kvietimą teikti paraiškas rezidencijoms Kintuose gegužės-birželio ar rugsėjo-spalio mėnesiais.
Vos du metus veikiančios rezidencijos tikslas – suvesti skirtingų muzikos, vizualiųjų ar tarpdisciplininio meno sričių kūrėjus netikėtoms patirtims ir projektams bei sukurti alternatyvą aktyviems, tačiau artimesnėms pažintims nepalankiems kultūriniams centrams.
Kintai Arts rezidencijoje kuriantys menininkai savo projektus vysto gamtos ramybės apsuptyje. Sezono metu vykdydama skirtingas veiklas, rezidencijos komanda stengiasi užmegzti glaudžius ryšius tarp skirtingų sričių profesionalų. Programa formuojama bendradarbiaujant su skirtingomis kultūrinėmis organizacijomis Klaipėdos bei Šilutės rajone, Vilniuje, taip pat inicijuojant veiklas su užsienio partneriais.
Vasario 7 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija posėdyje nagrinėjo kandidatų Valstybės Nepriklausomybės stipendijai gauti pateiktus dokumentus. 2020 metų pretendentai – dr. Arvydas Grišinas, dr. Justas Stončius, dr. Jolita Čeičytė. Apsvarsčiusi pateiktas kandidatų paraiškas, Komisija nusprendė Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Arvydui Grišinui.
Arvydas Grišinas gimė 1987 m. vasario 27 d., baigė Vilniaus Jėzuitų gimnaziją. Studijavo Vilniaus universitete, Istorijos fakultete. Doktorantūrą baigė Kento universitete (Didžioji Britanija). Buvo išvykęs į podoktorinę stažuotę Jeilio universitete (JAV). Dirba Kauno technologijos universitete ir Vilniaus dailės akademijoje.
Su liūdesiu pranešame, kad po sunkios ligos 2020 m. vasario 4 dieną Amžinybėn iškeliavo žinomas lietuvių prozininkas, dramaturgas, dailininkas Romualdas Lankauskas.
Atsisveikinti su velioniu bus galima vasario 7 dieną, penktadienį, Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22, Vilnius) nuo 10 val. iki 15 val.
Gimęs 1932 metais, Romualdas Lankauskas baigė filologijos studijas Vilniaus universitete ir kurį laiką dirbo įvairių kultūros leidinių redakcijose, vėliau pasišventė vien kūrybiniam darbui. Parašė ir išleido 34 knygų - novelių, romanų, apsakymų, pjesių rinkinių. 1989 metais jo pastangų dėka buvo įkurta pirmoji nuo Sovietų Sąjungos nepriklausoma organizacija Lietuvoje – tarptautinio PEN klubo centras Lietuvoje. Romualdas Lankauskas keletą metų ėjo jo prezidento pareigas, atstovavo Lietuvai pasauliniuose rašytojų kongresuose.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos 2020 m. vasario 4 d. posėdyje apsvarstyti pateikti kandidatai ir slaptu balsavimu išrinkti 2020 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai:
Kultūrinių iniciatyvų grupė „Kvadratas“ ir lauko ekspozicijų partneris Lietuvos jūrų muziejus pristato
„karštus“ karo rytų Ukrainoje artefaktus
Tomo J. Daunoros meninėje instaliacijoje „Ukraina/Įvykių horizontai“
Instaliaciją sudaro metalo ir terakotos kompozicijos, kurios yra jungiamos su tikrais iš mūšio lauko atgabentais objektais – šovinių ir sviedinių gilzėmis, sprogusiomis minomis ar skeveldromis. Šią panaudotą amuniciją iš mūšio lauko parodai padėjo surinkti Ukrainos karo kapelionai ir Kunigaikščio Ostrogiškio 30-os brigados kariai. Instaliacijoje yra ir autorinės porceliano taurės, simbolizuojančios Ukrainos gynėjų lemtį ir pasiaukojimą. Pavadinimas Įvykių horizontas pasirinktas kaip astronominis apibūdinimas ribos, kurią peržengus nebelieka grįžtančios informacijos. Kariui tai yra žūties momentas. Iki šios dienos Ukrainos žmonės gyvena šios žiaurios lemties akivaizdoje. Kovodami už savo Tėvynę, jie aukojasi ir už mūsų - Europos šalių piliečių laisvės ir demokratijos išsaugojimą.
1990-aisiais Vilniuje pradėtas leisti kultūros savaitraštis „Šiaurės Atėnai“. Tai buvo Sąjūdžio kūrinys, susibūręs iš bendraminčių, skelbiančių atvirumą pasaulio kultūrai, žmogaus individualumui. Steigėjai ir redaktoriai buvo trys – Arvydas Juozaitis, Saulius Stoma ir Saulius Šaltenis. Pavadinimui pasirinkta Oskaro Milašiaus frazė – Lietuvos kaip Šiaurės Atėnų vizija. Pirmieji numeriai išėjo 50 000 tiražu.
Vėliau leidinys keitėsi, formavosi kaip intelektualios krypties laikraštis, „turintis žurnalo sielą“ (Vytautas Kavolis). Vienu metu leistas kaip „Lietuvos aido“ priedas. Jame susitelkė daug kūrybingų asmenybių – Sigitas Geda, Antanas Danielius, Pranas Morkus, Laimantas Jonušys, Solveiga Daugirdaitė, Gintarė Adomaitytė, Jūratė Stauskaitė, Jurgis Kunčinas, Linas Paulauskis, Jūratė Visockaitė, Julius Sasnauskas, Virginijus Gasiliūnas (Paulius Tolvaiša), Vanda Juknaitė ir kiti. „Šiaurės Atėnuose“ tarp 2000 ir 2005 metų ypač suvešėjo lietuvių eseistika, siejama su Sigito Parulskio, Gintaro Beresnevičiaus, Alfonso Andriuškevičiaus, Giedros Radvilavičiūtės, Danutės Kalinauskaitės vardais ir tekstais. Klestėjo stipri dailės, kino, teatro, televizijos kritika; eksperimentines formas įgavo literatūrinės recenzijos žanras (Castor&Pollux). Leidinyje buvo spausdinami fundamentalūs filosofijos, religijos, politikos straipsniai (pvz., Romualdo Ozolo rašiniai), originalioji grožinė literatūra, netipinė publicistika, pokalbiai. Pabrėžiama laisvo intelektualo laikysena, ironija, alternatyva oficiozinei kultūros sampratai.
Su liūdesiu pranešame, kad š. m. vasario 4 d. mirė grafikė, kino režisierė, animatorė, LDS narė Nijolė Valadkevičiūtė (1944-2020)
Žinoma menininkė Nijolė Valadkevičiūtė didžiąją gyvenimo dalį praleido Vilniuje, aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime. 1970 m. baigė Vilniaus dailės institutą, tapybos specialybę, 1975 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą, 1983 m. Maskvoje įgijo animacinių filmų režisieriaus specialybę. Jos kūriniai dalyvavo tarptautiniuose kino ir animacijos festivaliuose, kur pelnė ne vieną apdovanojimą. Menininkė taip pat sukūrė grafikos, tapybos darbų, spektaklių dekoracijų, drabužių eskizų, dalyvavo parodose. Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejaus fonduose, MO muziejaus kolekcijoje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.