7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LR Seimo inf.

LR Seimo inf.

Į tėvo atminimui skirtos parodos atidarymą Seime atvyksta jo sūnus Nobuki Sugihara

Vasario 20 d., ketvirtadienį, 13 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) bus atverta Čiunės Sugiharos 120-osioms gimimo metinėms ir gyvybės vizų išdavimo 80-mečiui skirta paroda.

Parodoje panaudoti Č. Sugiharos sūnaus Nobukio šeimos archyvo dokumentai ir nuotraukos, Nobukio žmonos Esin Ayirtman-Sugiharos knygos „Čiunė Sugihara“ medžiaga bei fotografių Dž. G. Barysaitės ir A. Dransard nuotraukos.

 Čiunė Sugihara. Nobuki Sugiharos šeimos archyvo nuotrauka
Čiunė Sugihara. Nobuki Sugiharos šeimos archyvo nuotrauka
LR Seimo inf.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta Arvydui Grišinui

Vasario 7 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija posėdyje nagrinėjo kandidatų Valstybės Nepriklausomybės stipendijai gauti pateiktus dokumentus. 2020 metų pretendentai – dr. Arvydas Grišinas, dr. Justas Stončius, dr. Jolita Čeičytė. Apsvarsčiusi pateiktas kandidatų paraiškas, Komisija nusprendė Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Arvydui Grišinui.

Arvydas Grišinas gimė 1987 m. vasario 27 d., baigė Vilniaus Jėzuitų gimnaziją. Studijavo Vilniaus universitete, Istorijos fakultete. Doktorantūrą baigė Kento universitete (Didžioji Britanija). Buvo išvykęs į podoktorinę stažuotę Jeilio universitete (JAV). Dirba Kauno technologijos universitete ir Vilniaus dailės akademijoje.

Arvydas Grišinas, E. Burbaitės nuotr.
Arvydas Grišinas, E. Burbaitės nuotr.
LR Seimo inf.

Išrinkti 2020 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos 2020 m. vasario 4 d. posėdyje apsvarstyti pateikti kandidatai ir slaptu balsavimu išrinkti 2020 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai:

LR Seimo inf.

Seime bus atverta paroda, skirta Rumunijos revoliucijos 30-osioms metinėms

Seime bus atverta paroda, skirta Rumunijos revoliucijos 30-osioms metinėms
Vasario 4 d., antradienį, 13 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) pristatoma paroda „30-osios Rumunijos revoliucijos (1989–2019) metinės. Rumunijos užsienio reikalų ministerijos diplomatinio archyvo dokumentai“.


Renginio atidarymo metu kalbės Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Rumunija grupės pirmininkas Algirdas Sysas ir Rumunijos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Cosmin George Dinescu.

LR Seimo inf.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija skelbia Kalbos premijos konkursą

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija skelbia 2019 metų Felicijos Bortkevičienės Kalbos premijos konkursą. Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės F. Bortkevičienės (1873–1945) atminimą įamžinanti premija kasmet skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.

LR Seimo inf.

ŽTK kviečia šokiui – organizuojama kasmetinė kampanija „Milijardas prieš smurtą“

Vasario 14 d., globali kampanija „Milijardas prieš smurtą” (angl. One Billion Rising) vyks Vilniuje, Europos aikštėje. Pradžia 14 val. Renginio organizatoriai ir iniciatoriai – Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Moterų informacijos centras. Renginio partneris – Vilniaus miesto savivaldybė.

Smurtas prieš moteris – aštriausia lyčių nelygybės forma. Siekiant atkreipti dėmesį į milijardinį smurto aukų skaičių, 2012 m. buvo pradėta Niujorko menininkės ir feministės Yv Ensler (Eve Ensler) inicijuota kasmetinė kampanija „Milijardas prieš smurtą“. Šia kampanija –  masiniu šokiu – raginama panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites bei skatinti lyčių lygybę. Kampanija buvo pradėta kviečiant vienu metu milijardą pasaulio moterų protestuoti – palikti darbo vietas ir susivienyti šokiui. Milijardas simbolizuoja statistiką, pagal kurią viena iš trijų pasaulio moterų yra patyrusi seksualinį ar fizinį smurtą.

 Nuo 2012 m. kasmet, vasario 14 d., tai yra, Šv. Valentino dieną, kampanija vyksta  visame pasaulyje (skaičiuojama, kad įsitraukia iki 190 šalių). Šios kampanijos renginiuose dalyvauja  tūkstančiai organizacijų, daugybė pasaulinių įžymybių.

Remiantis Moterų informacijos centro duomenimis, 2018 m. Lietuvoje dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 9529 nusikaltimai. 90 proc. įtariamų (kaltinamų) smurtu artimoje aplinkoje asmenų yra vyrai (Lietuvos statistikos departamento duomenys),  daugiau nei 84 proc. nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje sudaro moterys ir mergaitės.

Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Moterų informacijos centras jungiasi prie tarptautinės kampanijos „Milijardas prieš smurtą“ ir kviečia prisijungti Jus!

Renginio metu kviesime užsukti į Moterų informacijos centro palapinę, kurioje Jūsų laukia viktorina su šauniais prizais, informacija apie smurtą artimoje aplinkoje – smurto formas,  seksualinio smurto paplitimą, pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Taip pat  kviečiame sušilti – puodeliui arbatos.  

Tai padaryti galite:

atvykstant vasario 14-ąją, 14 val. į Europos aikštę Vilniuje ir drauge sušokant bendrą šokį („flashmob“);

pasidalinant informacija socialiniame tinkle „Facebook“ apie kampaniją;

arba vasario 14-ąją galite skirti šokį kampanijai „Milijardas prieš smurtą“ pagal „Zumba su Indre“ choreografiją, nufilmuoti 30 sekundžių trukmės vaizdo įrašą, patalpinti jį socialiniame tinkle „Facebook“, pridedant grotažymę #OneBillionRisingVilnius, arba atsiunčiant el. paštu mic@lygus.lt.


Kviečiame šokiui, kuris taps Jūsų atsaku smurtui prieš moteris!

Daugiau informacijos apie pasaulinę kampaniją rasite ČIA.

 

Parengė

Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė

Tel. (8 5) 239 6809, el. p. egle.gibaviciute@lrs.lt

LR Seimo inf.

Išrinkti 2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos 2019 m. vasario 12 d. posėdyje apsvarstyti pateikti kandidatai ir slaptu balsavimu išrinkti 2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai.

 

Už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą:

Gintarė ADOMAITYTĖ (rašytoja);

Algirdas GLUODAS (visuomenininkas);

Jovita MIŠEIKIENĖ (mokytoja);

asociacija „Visuomeninė Rasų kapinių draugija“;

 

už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą:

Irena ANDRUKAITIENĖ (filologė);

Jonas MAČIULIS (girininkas);

Nomeda SIMĖNIENĖ (redaktorė);

Vykintas VAITKEVIČIUS (istorikas);

 

už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje:

Dominikas Petras AKSTINAS (kultūrologas);

Emilija BRAJINSKIENĖ (visuomenininkė);

Irena RUDZINSKIENĖ (visuomenininkė);

Juozas ŠIKŠNELIS (rašytojas);

 

už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes:

Stanislovas ABROMAVIČIUS (rašytojas);

Silvija PELECKIENĖ (redaktorė);

Vytas RUTKAUSKAS (muziejininkas);

Klementina Birutė VOSYLYTĖ (visuomenininkė).

2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ iš viso buvo pateikti 40 kandidatai.Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvių bendruomenę neatlygintinai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą.

Medalis už visuomeninę veiklą skiriamas fiziniams ir juridiniams asmenims – Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams, piliečių bendruomenėms, asociacijoms ir kitiems asmenims, atitinkantiems medalio skyrimo kriterijus. Kandidatūras medaliui teikia valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, asociacijos, mokslo, mokymo, kultūros įstaigos, piliečių bendruomenės, labdaros organizacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Seimo kanclerio įsakymu penkeriems metams yra sudaryta kandidatų vertinimo komisija, kuri svarsto pateiktas kandidatūras ir išrenka medalio laureatus.

Komisijos pirmininkas                                                                                            

Stasys Kašauskas

 

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja

Danguolė Stonytė, tel. (8 5) 239 6561, el. p. danguole.stonyte@lrs.lt

LR Seimo inf.

Seime eksponuojama fotografijų paroda „100 metų kartu“

Vasario 1–14 d. Seimo II ir III rūmus jungiančioje galerijoje eksponuojama fotografės Monikos Požerskytės paroda „100 metų kartu“.


Nepriklausomybės šimtmečio įkvėpta fotomenininkė nufotografavo šimto metų sulaukusius atkurtos Lietuvos valstybės bendraamžius ir kiekvieno jų ypatingą istoriją sudėjo į projektą „100 metų kartu“. Lietuva, gyvenimas ir mirtis – tokios trys temos vyrauja fotografės portretų pasakojamose istorijose.
Senoliai ne tik fotografavosi, bet ir dalijosi visu savo gyvenimu: vaikystės prisiminimais, kaip susipažino su antrosiomis pusėmis, kuo vertėsi, kaip išgyveno karą, tremtį, daugybę artimų žmonių netekčių. „Išgirdau nuostabių pasakojimų. Didžiausia nuostaba man, – kad mūsų pašnekesiai buvo šviesūs, turintys daug vilties“, – tikina fotomenininkė M. Požerskytė.


Visi šimtamečiai vaizduojami skaisčiai žydrame fone. Autorė pasakoja, kad nenorėjo senolių įamžinti jų dabartinėje aplinkoje, nes ligoninė ar senelių namai nėra ta vieta, kuri papasakotų apie senolių gyvenimą ir  tikrai jų neatskleistų.


Dėl šimto metų sulaukusių senolių portretų fotografė apkeliavo visą Lietuvą. „Šios kelionės ir fotosesijos – visiškai kitokios: jauti, kad su senu žmogumi turi sulėtėti, nurimti, kantriai papasakoti, ką ir kodėl darai, neretai – padrąsinti besikuklinančius, sulaukti nuoširdžios šypsenos pasakius, kokie jie yra gražūs“, – pasakoja M. Požerskytė


Unikalus projektas neliko nepastebėtas ir menotyrininko, fotografijos kritiko doc. dr. Tomo Pabedinsko. Pasak jo, „M. Požerskytės fotografijos teigia, atrodytų, akivaizdžią, bet sunkiai įsisąmoninamą tiesą: jos įamžinti žmonės ne tik su mumis kartu buvo šimtą metų (šiuo atveju toks pasakymas įgyja neįprastą ir stebinančią pažodinę reikšmę), bet vis dar yra šalia šiandien. Tokiuose ilgaamžių portretuose fotografei pavyksta nepretenzingais kūrybiniais sprendimais, atsiribojus nuo ideologinių motyvų bei moralizavimo, parodyti mums gyvus šiandienos ryšius su tautos istorija ir kartu priminti, kad ta istorija yra žmogiška“.


Parodos pristatymo renginys vyks vasario 12 d., antradienį, 13 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai). Parodą pristatys Seimo narys Vytautas Kernagis ir pati autorė.

Fotomenininkė M. Požerskytė – jaunosios lietuvių fotografų kartos atstovė, Vilniaus dailės akademijoje studijavusi fotografijos ir medijos meno studijų programose. Monika dalyvavo daugiau nei 30 grupinių parodų Lietuvoje bei užsienio šalyse ir jau daugiau nei 10 metų dirba socialinės ir komercinės fotografijos srityse, bendradarbiauja su žinomais Lietuvos mados dizaineriais, leidiniais, reklamos agentūromis, verslo kompanijomis.


Ši paroda yra projekto „100 metų kartu“, kurį sudaro nuotraukų albumas ir dokumentinis kino filmas „100 metų kartu“, dalis. Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui skirta idėja šalies bendraamžių lūpomis atskleidžia autentiškus pasakojimus ir Lietuvos raidą. Projektą vykdo M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas, kino gamybos kompanija UAB „Artbox“ su režisiere Edita Kabaraite.

Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausioji specialistė
Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. asmark@lrs.lt

 

 

LR Seimo inf.

Įteikti Baltijos Asamblėjos apdovanojimai ir medaliai

Spalio 25 d. Šv. Jonų bažnyčioje įvyko tradicinė 2018 m. Baltijos Asamblėjos (BA) apdovanojimų ir medalių įteikimo ceremonija, kurią sveikinimo kalba pradėjo BA Prezidentas, Seimo narys Valerijus Simulikas.


2018 metų Baltijos Asamblėjos literatūros premija už istorinių romanų serijos „Mes. Latvija. XX amžius“ idėją ir koncepciją, trylikos romanų serijos leidimo kuravimą, taip pat už vieną iš šios serijos romanų – „Bogene“ skirta Gundegai Repšei iš Latvijos.

Jurgita Dronina balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
LR Seimo inf.

Seime bus svarstoma, kaip apsaugoti piliečius nuo bylų už dalyvavimą sprendžiant viešuosius reikalus

Spalio 23 d., antradienį, 10.30 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) Kultūros komitetas kartu su asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ rengia forumą tema „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“.
Strateginėmis bylomis prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP) yra vadinamos tokios bylos, kai verslo korporacijos arba valdžios institucijos imasi teisinio persekiojimo prieš piliečius, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą, reikalaudamos juos nubausti dėl esą padarytos žalos ir kenkimo, tačiau iš tiesų siekdamos įbauginti, atgrasyti, nutildyti visuomenę.
Forume bus pristatoma šio reiškinio istorija, pateikiami pasaulio ir Lietuvos pavyzdžiai, sociokultūrinės problemos, iššūkiai žodžio laisvei ir pamatinėms demokratinėms vertybėms. Forumo tikslas – apžvelgti strateginių bylų prieš visuomenę reiškinį ir, identifikuojant problemas, ieškoti sprendimų.
Forume dalyvaus Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Teisingumo ministerijos atstovai, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių atstovai, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimu suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų bei verslo atstovai, politologai, politikai, mokslininkai.
Aplinkos ministerijos iniciatyva po forumo planuojamas susitikimas, kuriame, atsižvelgiant į jo rezultatus, bus aptartos galimybės keisti teisinį reguliavimą, siekiant apsaugoti piliečius nuo persekiojimo už dalyvavimą sprendžiant aplinkos klausimus.
Forumo data siejama su 1992 m. spalio 25 d. referendumu, kuriame priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos tos teisės, kurias neigia strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą: teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnis) bei teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, o taip pat draudimas persekioti už kritiką (33 straipsnis).
Visų, norinčių pasisakyti, forumo rengėjai maloniai laukia diskusijose. Būtina išankstinė registracija el. p. rasa.kalinauskaite@lrs.lt iki spalio 22 d. 13 val. Asmenys į Seimo rūmus įleidžiami tik pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Papildoma medžiaga: Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinė apžvalga „Į viešąjį dalyvavimą įsitraukusių asmenų apsauga nuo strateginio bylinėjimosi užsienio valstybėse“.

Forumas bus tiesiogiai transliuojamas internetu ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, taip pat Seimo „YouTube“ paskyroje.

Forumą organizuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas ir asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“.

Forumą moderuoja: Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas, Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ vadovė dr. Lina Leparskienė ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Naglis Puteikis.

10:30–10:35 Įžanginis žodis. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto atstovas.

10:35–10:45 Teisininkas Paulius Markevičius. „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje“.

10:45–11:00 Advokatas Saulius Dambrauskas. „Suinteresuotos visuomenės reikalavimo teisės „problema“ viešojo intereso gynimo bylose – strateginės bylos prieš visuomenę Kaune“.

11:00–11:10 Kultūros istorijos tyrinėtojas, Vilniaus m. Tarybos narys dr. Darius Kuolys. „Pilietinė savigyna ir laisvė“.

11:10–11:20 Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė. „Lietuvos architektų rūmų patirtys viešojo intereso lauke“.

11:20–11:30 Lietuvos aukščiausiojo teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Navickytė. „Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir jo pasekmės civiliniame procese“.

11:30–11:45 Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Jūratė Markevičienė. „Kaip užkirsti kelią visuomenės dalyvavimui kultūros ir kultūros paveldo srityje: strateginės verslo kovos per teismus (nuo „Lietuvos“ kino teatro iki Misionierių ansamblio)“.

11:45–12:15 Klausimai prelegentams, diskusija (pasisakymai iki 3 minučių)

12:15–12:25 Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, Statybos ir architektūros teismo ekspertų sąjungos pirmininkas Gintautas Tiškus. „Urbanistinio karo“ priežastys.

12:25–12:35 Teisininkas Tomas Bakučionis (vienas iš 4 visuomenininkų, kuriems buvo iškelta byla dėl „Lietuvos“ kino teatro). „Bylos, susijusios su Misionierių ansamblyje vystomu projektu“.

12:35–12:45 Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas, Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis. „Kur pradingo savivalda ir viešuoju interesu suinteresuotieji savivaldybėse?“

12:45–12:55 Lietuvos Respublikos kultūros ministrės patarėjas Egidijus Gailiūnas. „Situacija dėl Faro konvencijos pasirašymo ir ratifikavimo: Lietuvos atvejis“.

12:55–13:30 Klausimai prelegentams, diskusija, redakcinės kolegijos forumo rezoliucijai parengti sudarymas (pasisakymai iki 3 minučių) Pastaba: parengus forumo rezoliuciją, Aplinkos ministerijos iniciatyva planuojamas susitikimas, kuriame bus aptarti klausimai dėl teisinio reguliavimo pakeitimo, siekiant apsaugoti piliečius nuo strateginių bylų prieš visuomenės dalyvavimą

 

Papildoma informacija: Seimo nario N. Puteikio padėjėja-sekretorė Rasa Kalinauskaitė, tel. (8 5) 239 6616, mob. 8 612 00338

Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausioji specialistė
Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. asmark@lrs.lt

 

  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas