Liepos 5 d. (šeštadienį), 16 val., Vilniaus meno erdvė „GODÒ galerija“ atveria menininkės Jurgitos Rancevienės kuruojamą grupinę parodą „Keistenybių kabinetas“, kurio idėja ir pirmoji ekspozicija šį birželį gimė išskirtinėje Labanoro miškų apsuptoje galerijoje „Gamta ir kultūra“. Liepos mėnesį koncepcija intriguoja dar labiau, mat pasipildžiusi keistenybėmis bei naujais autoriais atkeliauja ir į Vilnių.
Liepos 9 d. – rugsėjo 7 d. Fotografijos muziejuje veiks paroda „Argentinos lietuviai: išvykimai ir sugrįžimai“. Tai bendras fotografo Mykolo Juodelės ir Argentinos lietuvės Sandros Rivero kūrybinis projektas, nagrinėjantis lietuvių diasporos Argentinoje istoriją bei dabartį. Parodos atidarymo renginys – liepos 11 d. 17 val.
Liepos 10 d. 18 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41) atidaroma bendra Lietuvos ir Ukrainos teatro dailininkų paroda „Teatro scenos personažai: Ukraina – Lietuva“. Personažas yra pagrindinis teatro kūrinio veikėjas, vienintelė nepamainoma spektaklio dalis, kuri dalyvauja istorijoje ir apibūdina tam tikras asmens savybes ar reikšmes, atskleidžia gilesnius kultūrinius bei socialinius procesus ir atspindi istorinį tautos kontekstą.
Liepos 3 dieną 18 val. kviečiame į parodos atidarymą Jono Meko vizualiųjų menų centre.
Dėmesys Vengrijos animacijai ir trumpametražių filmų konkursas
Vengrijos menininkai Ansi gatvėse pristatė 111 metų animacinio kino istoriją kaip žaismingą lauko parodą, pilną išradingų instaliacijų. Mieste ir parke įsitaisė mylimi personažai iš klasikinių filmų ir šiuolaikinių kūrinių, kurie stebino festivalio dalyvius, Ansi miesto svečius ir gyventojus netikėtose vietose. Aikštėje šalia kino teatro „Pathé“ buvo atidarytas vengrų kupolas. Įžengę į šį 360° kupolą ir sugulę ant čiužinių, žiūrovai galėjo stebėti vaizdus lubose. Čia pristatyti klasikiniai ir šiuolaikiniai vengrų animacijos perlai. Išties buvo puiku pabėgti nuo vidurdienio karščio ir pamedituoti kondicionierių atvėsintame kupole su panoraminiais vaizdais ir erdviniais garsais. Bene svarbiausia projekcija – trijų originalių trumpametražių filmų transformacija į vieną bendrą kūrinį. Tai liaudies tradicijos, religinis dvasingumas ir gamtos pasaulis, kaip jį įsivaizduoja vengrų kino kūrėjai. Sujungti šie filmai: režisieriaus Hegyi Füstös László „Minstreliai“ (1978), režisierės Dóros Keresztes „Pasaulio gėlė, gėlės pasaulis“ (2017), režisieriaus Sándoro Reisenbüchlerio „Žalieji įspėjimai kiekvienai dienai“ (1992).
Nojaus Juškos ir Augustės Verikaitės paroda „Apie svajones ir tai, kas jau yra“ galerijoje „(AV17)“
„Aš noriu namo“ – girdžiu sakant ir sakau darbe, vakarėlyje, namie. Noriu grįžti į belaikę erdvę tarp patalų, kai dangus šviesesnis už medžių siluetus iki vėlyvo vakaro, noriu basomis vaikštinėti iš kampo į kampą, kur atvėsta arbata, lengvi vėjo gūsiai pro pravirą langą švelniai varsto duris ir katės kailiukas kutena nosį. Namai ne tik vieta, bet ir jausmas, žmonių apsuptis ar jų nebuvimas.
Liepos 2 – rugsėjo 14 d. VVJ meno galerijoje veiks interaktyvi vasaros paroda „Jokio jokio tvano“.
Liepos 5 d. 15 val. Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) vyks susitikimas su menininku Piotru Bury Łakomy, kurio paroda „Sodo išėjimas“ šiuo metu eksponuojama centrinėje ŠMC erdvėje. Šis renginys – puiki proga iš paties menininko išgirsti apie jo kūrybos užkulisius, požiūrį į medžiagiškumą, geriau suprasti meninio proceso eigą bei pasigilinti, kaip menininko kūryboje skleidžiasi skirtingos sąvokos ir kontekstai.
Tarptautinio Ansi animacinių filmų festivalio laureatai
Festivalio metu 18 200 dalyvių, 118 šalių atstovų, įskaitant keturias naujas valstybes (Afganistaną, Gvatemalą, Juodkalniją ir Ruandą), 6550 MIFA mugės dalyvių, 400 žurnalistų, daugiau nei 2000 studentų ir tūkstančiai žiūrovų kiekvieną vakarą „Pâquier“ stadione žiūrėjo filmus po atviru dangumi. Per vieną savaitę 23 500 festivalio lankytojų ir gerbėjų galėjo pajusti unikalią festivalio dvasią. Jo komandai talkino apie 650 savanorių.
Krėsle prie televizoriaus
Kūnų grobikai – tai ateiviai iš kosmoso, kurie bando užkariauti Žemę naktį įsiskverbdami į miegančių žmonių kūnus. Po to žmonės atrodo taip, kaip visada, tik jau nebėra savimi. Jie pasyvūs, nesugeba nerimauti, išgyventi aistrą, yra viskuo patenkinti ir nenori kištis į pasaulio reikalus.