Kiti anonsai

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, birželio 30 d. nuo 11 val. kviečiame švęsti didžiausios Kauno galerijos gimtadienį!
Lygiai prieš 30 metų, 1989 m. birželio 30 d., buvo atidaryta įspūdinga postmodernistinės architektūros išskirtinio dydžio galerija Kaune, skirta emigracijoje Vakarų Berlyne gyvenusio garbaus tautiečio Mykolo Žilinsko dovanojamai kolekcijai. Kiek vėliau ją papildė ir kiti vertingiausi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus užsienio meno rinkiniai.

Kolekcininkas padovanojo Lietuvai vertingą lituanistinę biblioteką, Nobelio premijos laureatų veikalų rinkinį, skatino ir rėmė išeivijos veiklą. Tačiau didžiausiu ir neįkainojamu turtu laikoma 1685 meno kūrinių kolekcija, kurią jis skyrė jaunystes miestui Kaunui ir patikėjo saugoti Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. „Meilę Lietuvai reikia darbu įrodyti. Tai privalo daryti kiekvienas lietuvis. Aš gyvenu tam, kad parodyčiau, ką gali vienas lietuvis, jeigu jis labai myli Lietuvą“, – yra sakęs M. Žilinskas.

Šventėje lankytojų lauks nemokami renginiai: ekskursija, kurios metu sužinosite įdomiausias M. Žilinsko padovanotų paveikslų istorijas, edukacinis užsiėmimas vaikams, dviejų dokumentinių filmų, pristatančių mecenatą bei intriguojančią jo kolekcijos kelionę į Lietuvą, peržiūra ir klasikinės muzikos koncertas. Kartu tai paskutinė galimybė pamatyti parodą „Nakties vizijos: XVII–XX a. dailininkų kūriniai iš M. Žilinsko kolekcijos“. Joje eksponuojami retai į galerijos sales atkeliaujantys nakties grožio ir paslapties inspiruoti vaizdai. Dalis jų pristatomi pirmą kartą.

Renginio programa:
11.00 „Eksperto pasakojimai“: ekskursija su Mykolo Žilinsko kolekcijos sektoriaus vadove Irmante Šarakauskiene. Į ekskursiją būtina registracija tel. (8 37) 32 25 49 arba žinute Mykolo Žilinsko dailės galerijos facebook’o paskyroje.
12.00 „Įkvėpti Žilinsko kolekcijos“: edukacinės, kūrybinės dirbtuvės vaikams parodoje „Nakties vizijos: XVII–XX a. dailininkų kūriniai iš M. Žilinsko kolekcijos“.
13.00 Dokumentika iš praeities: „M. Žilinskas“ (1988) rež. R. Šilinis, „Šimtmečio kontrabanda. Paskutinis reisas“ (2004) rež. G. Sviderskytė.
15.00 Klasikinės muzikos koncertas. Atlikėjai VDU muzikos akademijos studentai ir absolventai: Inga Gykytė, Kristina Jeganian, Jurgis Kemežys, Žydrūnė Kovalenkaitė, Viktorija Zeilikovičiūtė.

Visi renginiai nemokami.
Papildomą informaciją teikia: Saulenė Žardalevičiūtė tel. 8 635 201 44

Rengėjų inf.

Birželio 26 d., trečiadienį, nuo 18:30 val. Rupert (Vaidilutės g. 79, Vilnius) kviečia į viešą diskusiją „Atmintis, pasakojimas, poetika“. Renginys yra Rupert parodos „Jonas Mekas: Leiskite man svajoti utopijas“ viešosios programos dalis.

Diskusijos dalyviai: Violeta Davoliūtė, Deimantas Narkevičius, Ramūnas Čičelis. Moderatorius: Aurimas Švedas Renginys yra nemokamas, vyks lietuvių kalba (su vertimu į lietuvių gestų kalbą).
XX amžius dažnai vadinamas kraštutinumų ir žiaurybių laikmečiu, kuriame buvo laužomi asmenų, visuomenių ir valstybių likimai. Sugebėjusieji išlikti šioje istorijos mėsmalėje mokėsi susigyventi su istorijos randais ir nejaukumą arba skausmą keliančia atmintimi.

Jonas Mekas jaunystėje matė kaip Antrojo pasaulinio karo, pirmosios sovietinės okupacijos (1940-1941) ir nacių okupacijos metu (1941-1944) buvo sunaikintas jam įprastas pasaulis. Būtent šiomis, ypatingo nesaugumo ir smurto dienomis buvo rašoma dalis eilėraščių, pristatomų Rupert parodoje „Leiskite man svajoti utopijas“.

Šiuo laikotarpiu, jaunas Jonas Mekas, išvargintas priverstinio darbo stovyklų Vokietijoje ir nuolatinio judėjimo iš vietos į vietą, apsisprendžia: „Aš nei karys, nei partizanas. Nesu nei fiziškai, nei psichologiškai tinkamas tokiam gyvenimui. Esu poetas“. Tokiam pasirinkimui filmininkas ir poetas liko ištikimas visą gyvenimą.

Atsispyrę nuo J. Meko kūrybos, šioje diskusijoje kelsime klausimus: kas būdinga J. Meko poetikai? Kaip šio poeto kūrybos interpretavimas gali padėti kalbėti apie menininko profesijos etiką, mąstyti apie meno ryšį su istorija, atmintimi ir pasakojimu? Koks menininkų vaidmuo ribinių istorinių įvykių metu ir kaip menininkai mąsto apie istoriją?

Paroda „Jonas Mekas: Leiskite man svajoti utopijas“ Rupert centre veiks nuo birželio 20 iki liepos 21 d. Daugiau apie parodą: http://rupert.lt/lt/jonas-mekas-let-me-dream-utopias/ Diskusijos renginys bus įrašomas. Diskusijos trukmė: 1,5 val.

Vaizdas: Kadras iš J. Meko filmo „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ (1972).
Pagrindiniai parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Pakrantė, Vilnius Tech Park, Ekspobalta Partneris: Lietuvos kultūros institutas Informacinis partneris: 15 min

Rengėjų inf.

„Kurortas“
Susitikimų erdvė „Lokomotif“
06.28–08.08
Geležinkelio g. 13, II a.
Atidarymas birželio 28 d., 19:00 val.

„Kurortas“ – susitikimų lydima paroda apie neišvengiamus kismus.

Kurorto kaip modernėjančio gyvenimo sąvoka XX a. pirmojoje pusėje išpopuliarėjo tuometinėje Lietuvoje, kai Lentvaris jau turėjo visus tam reikalingus bruožus.
Kadaise šio miesto klestėjimo pagrindu tapo suprojektuotas geležinkelių mazgas. Tranzitinis taškas priviliojo to laiko investuotojus – Tiškevičių šeimą, čia sukūrusią visą miesto infrastruktūrą, kurią sudarė mokykla, bažnyčia, restoranas, viešbutis ir panašūs pastatai.
Dvarų kultūros liekanos šiandien pabrėžia gerokai pakitusį miesto veidą, o jo industrinę dvasią sustiprina tarybmečiu pastatyti ir legendiniais tapę vietos fabrikai.
Vietinės liaudies atmintis bei istoriniai šaltiniai leidžia atrasti kurorte esančius izoliuotus, slaptus portalus – nepaaiškintus ženklus. Šie, užminę mįslę, neišvengiamai jungia nuolatos kintančius mitus, asmeninius pasakojimus ir istorinius faktus.

Komfortabili aplinka atvykėliams leidžia ne tik pabėgti ir atsikvėpti, bet ir suvokti darbo ir poilsio santykius, jų konstravimo metodus, tradicijas.
„Kurortui“ suburti menininkai ir tyrėjai atvers pamirštus, galbūt ir niekada negirdėtus pasakojimus apie vietines legendas. Ši paroda augs iki pat jos uždarymo, lydima susitikimų, pasivaikščiojimų ir pokalbių.

Dalyviai:
Antanas Gerlikas
Jeronimas Seibutis
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Linas Blažiūnas
Mantas Talmantas
Rasa Puzinienė
Vytenis Burokas

Atidarymo vakaras su:
Yon Eta

Kuratoriai:
Milda Dainovskytė
Laurynas Skeisgiela

Parodos dizainas:
Gailė Pranckūnaitė

Projektą vykdo:
Lentvario kultūros rūmai
Projektą dalinai remia:
Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Trakų rajono savivaldybė

Partneriai:
UAB Lentvario kilimai
UAB Statybų bazė
Loko Cafe
Six Chairs Books
ArtBooks.lt
Vilniaus dailės akademija
Lietuvos kompozitorių sąjunga
Trakų rajono Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija
Trakų rajono Lentvario pradinė mokykla
Trakų rajono Lentvario „Versmės“ gimnazija
Vilniaus kolegijos menų ir kūrybinių technologijų fakultetas
Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija
Vilniaus dailės akademija
Lietuvos kompozitorių sąjunga

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, birželio 26–28 d. 18.00–19.00 val. vyks tarptautinis videomeno festivalis „Vidoeformes–Tel Aviv–Vilnius–Kaunas“. Renginio metu bus pristatyti net 22 trumpo metražo video- ir skaitmeninio meno kūriniai. Kuratoriai iš Prancūzijos Natanas Kaczmar‘as ir Gabrielis Soucheyre‘as atrinko žymiausius darbus iš tarptautinio videomeno festivalio VIDEOFORMES, kuris rengiamas nuo 1986 metų. Festivalio kolekcijoje – daugiau nei 8000 kūrinių, tarp kurių pasaulinio masto menininkų Nam June Paiko, Billio Violos, Gary‘o Hillo, Pipiloti Rist darbai. Kaune žiūrovai išvys menininkų iš Prancūzijos, Ukrainos, Italijos, Švedijos, Austrijos, Korėjos kūrinius.
Renginiai nemokami.

LFS inf.

Birželio 26 d. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19) atidaroma Lietuvos fotomenininkų sąjungos rengiamo konkurso-parodos „Debiutas“ nugalėtojos Ewa Doroszenko paroda, kurioje bus eksponuojamos dvi menininkės serijos: „Kūno redaktorius“ bei „Neįmanoma teritorija“.
„Kūno redaktorius“ serijoje kalbama apie šiandien populiarias technologijas, kurios dažnai moteris verčia jaustis nepatraukliomis, nuolat siekiant savo išvaizdą tobulinti. Tai nėra problema: naudodami įvairiausias programėles galime koreguoti savo veidus ar pridėti kelis centimetrus ūgio. Kūno redagavimas – fantastiškas ir paprastas būdas, nors ir egzistuoja tik virtualioje erdvėje.
Kaip teigia E. Doroszenko: „Mane įkvėpė grožio problemėlių klaidos ir neatitikimai, nenatūralios kūno deformacijos. Naudojau fotografiją kaip išeities tašką šalia skaitmeninių įrankių, kad sukurčiau iškreiptus vaizdus, atspindinčius mūsų virtualaus fasado maniją“.

Serijoje „Neįmanoma teritorija“ menininkė nagrinėja žemėlapio ir teritorijos bei objekto ir jo reprezentacijos santykį. Kaip yra sakęs mokslininkas ir filosofas Alfred Korzybski „žemėlapis nėra teritorija“, teigdamas, jog daugelis žmonių maišo žemėlapius su teritorijomis, o tiksliau – painiodami realybės modelius su pačia realybe. Tai ypač matyti kelionėse. Keliaudami daugelis žmonių fotografuoja tam tikras vietas, taip atspindėdami unikalią savo patirtį tose vietose. Dėl didelio vaizdų srauto, kuris žiūrovą pripildo žiniomis apie vietas, šiandien yra beveik neįmanoma patirti unikalią realybę be kylančių asociacijų iš matytų vaizdų.

Ewa Doroszenko (g. 1983) Mikalojaus Koperniko universitete (Torūnė) įgijo vizualiųjų menų daktarės laipsnį, yra rezidavusi Austrijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Menininkės nuotraukos įvairiuose leidiniuose ir tinklaraščiuose: Der Greif, Vice, Vice, NEO2, Detroit Centre for Contemporary Photography, Yet Magazineir kt.

Paroda veiks iki liepos 27 d.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Rengėjų inf.

Birželio 20 d. 19 val. „Rupert“ meno centre, Vilniuje, atidaroma kino kūrėjo, poeto Jono Meko paroda „Leiskite man svajoti utopijas“, kurioje pristatoma viena paskutiniųjų menininko idėjų parodai – anksčiau nepublikuotos poezijos projektas. Tai ypač asmeniškas menininko grįžimas prie poetinių šaknų, santykio su poezija ir poetiškumu gyvenime ir kitose kūrybos srityse įprasminimas. Parodoje pristatomi anksčiau nepublikuoti Jono Meko eilėraščiai, atkeliavę iš daugiau nei šešiasdešimt metų kaupto poezijos archyvo, taip pat autoriaus filmai ir atrinkti garso kūriniai. Atliepiant Jono Meko asmenybei ir veiklai būdingą bendruomeniškumą, „Rupert“meno centre vyksianti paroda penkioms savaitėms taps aktyvia platforma diskusijoms, performansams, filmų peržiūroms, skaitymams, edukacinėms dirbtuvėms. Lydinčiomis programomis ir ekspozicijos architektūra siekiama kontekstualizuoti parodoje nagrinėjamas idėjas ir klausimus, apmąstyti poetinės laisvės, nostalgijos ir idilės sampratas Jono Meko kūryboje, atkreipti dėmesį į menininko kūrybinio palikimo gyvybingumą ir tęstinumą.

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, nuo birželio 20 d., ketvirtadienio, pradės veikti kaunietiškos akvarelės mokyklos virtuozo Osvaldo Jablonskio paroda „Mano Lietuva“.

Autoriaus kūryba pasižymi savitu „jablonskišku“ spalvų pasauliu, jautriomis kompozicijomis, lyriškumu, persmelkiančiu tikrumu ir įsijautimu. Parodoje eksponuojami peizažai, kuriuose tarsi besikeičiančiame kaleidoskope įamžinta Osvaldo Jablonskio Lietuva – bažnyčių bokštai, žymių žmonių gimtinės ir mėgtos vietos, pvz., rašytojo J. Tumo-Vaižganto „Cimbruvka“, Lietuvos piliakalniai, šimtamečiai medžiai ir t.t.
O. Jablonskio vardas dažnai minimas kartu su tokiais Lietuvos meno klasikais, kaip Česlovas Kontrimas (1902–1989), Petras Stauskas (1919–2003), Algirdas Lukštas (1921–1992). Kūrėjas yra gerai žinomas visiems besidomintiems akvarelės meno pasauliu. Pats menininkas yra išugdęs ne vieną dailininkų kartą – jie į savo mokytoją kreipiasi pagarbiu kreipiniu „Maestro“.

Paroda veiks: 2019 06 20 – 2019 09 08

Papildomą informaciją teikia: A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus tel. (8 37) 20 41 02

Rugsėjo mėnesį pakviesime susipažinti su vieno garsiausių lietuvių akvarelininkų Petro Stausko kūryba. Jo darbai pasižymi tapybiškumu, mažesniu dėmesiu piešiniui, didesne pagarba teptuko ženklams, laisvam liejimui. Daugiau nei tris dešimtmečius (1951–1988) P. Stauskas buvo M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriumi, jo dėka buvo išsaugotos itin vertingos Nepriklausomos Lietuvos kolekcijos. Kviečiame sekti artimiausias muziejaus naujienas www.ciurlionis.lt ir facebook paskyroje https://www.facebook.com/CiurlionioDailesMuziejus/

LDS inf.

2019 06 18 – 07 09
LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, Vilnius
Atidarymas – birželio 18 d., antradienį, 19 val.

„MUMPSIMUS” - tai trečioji solinė tapytojo Manto Daujoto paroda. Sąvoka mumpsimus anglų kalboje nusako žmogų ar įsitikinimą, kurio tas žmogus kategoriškai laikosi, net ir matydamas įrodymus, jog yra neteisingas ar nelogiškas. Taip vadindamas parodą menininkas nekalba apie save, o veikiau atidaro dureles į neapibrėžtumo pasaulį tarp daugelio ”subjektyvių tiesų”.

Faktai nereikalingi, svarbesni tampa tarpai tarp jų, kuriuos užpildome savo iškreiptomis pasaulio vizijomis. Tai nėra paroda apie įtemptas politines situacijas ar socialinių mažumų pozicinius perversmus. Tai veikiau įžvalga į kiekvieno iš mūsų žmogiškąją būklę. Parodoje matysite naujausius autoriaus kūrinius, kol kas dar neviešintus, taip pat ir kai ką pažįstama.

Mantas Daujotas (g. 1993) - tapytojas ir muzikantas iš Kauno. Muzikinę karjerą pradėjęs apie 2010-uosius, tapybinę karjerą vysto nuo 2017-ųjų vasaros, kai baigė Vilniaus dailės akademiją. Menininkas jau yra surengęs dvi asmenines parodas, bei dalyvavęs keletoje grupinių. Daujoto tapybos technika savotiškai konservatyvi ir senamadiška, tačiau paveikslų turinys alsuoja šiuolaikiško pasaulio informacijos kiekio sukeltu nerimu. Autoriaus darbų motyvai varijuoja nuo architektūrinių fragmentų, iki virtuvinių įrankių ar albinoso krokodilo. Pagrindinė paveikslų misija – parodyti užsklęsto vidinio pasaulio gylį, įtampą, nuoskaudas, grožį, permainas, nerimą, ir svarbiausia – įvairialypiškumą. Žvelgiant į nutapytus tuščius interjerus bei eksterjerus, kategoriškas šešėlių formacijas bei atmosferišką šviesos sklidimą, nesunku rasti sąsajų su tokių menininkų, kaip Edward Hopper, Rene Magritte, Jake Longstreth, Mitchell Johnson kūryba.

Paroda galerijoje „Arka“ veiks iki liepos 9 d.
Paroda yra galerijos kūrybinės programos, iš dalies finansuojamos Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos kultūros tarybos ir LR Kultūros ministerijos, dalis.

Galerija atvira II-V 12-19, VI 12-16
www.arkagalerija.lt

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose, Vydūno al. 2, Kaune, birželio 20 d., ketvirtadienį, pradės veikti paroda „Tapatumo ženklai. Vinco Kisarausko ekslibrisai iš Pauliaus Galaunės kolekcijos”.

Vinco Kisarausko kūrybos diapazonas labai platus: tapyba, grafika, scenografija; kūrė mozaikas, medalius, knygų iliustracijas. Kartu buvo labai ryškus ir savitas ekslibriso srityje. Šiuo žanru susidomėjo praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje ir per visą kūrybos laikotarpį sukūrė keletą šimtų knygos ženklų. Parodoje, skirtoje Vinco Kisarausko 85-osioms gimimo metinėms, eksponuojama arti 30 ekslibrisų, leidiniai, laiškai, rašyti P. Galaunei. Tai tik nedidelė V. Kisarausko kūrybinio palikimo dalis, saugoma A. ir P. Galaunių namuose.

Neatsitiktinai artimas meno kalbos suvokimas bei panašūs pomėgiai, tokie kaip grafika, Lietuvos dailės istorija, tapo V. Kisarausko ir P. Galaunės draugystės priežastimi ir pamatu. Juos taip pat vienijo ir domėjimasis ekslibrisu. P. Galaunės žavėjimasis šiuo grafikos žanru dar studijų metais Peterburge ilgainiui peraugo į kolekcionavimą – surinko per 800 vnt. ekslibrisų rinkinį. Didelį dėmesį savo rinkinyje jis skyrė lietuvių autorių kūriniams. Dėl meninės išraiškos savitumo greta kitų P. Galaunė ypač vertino V. Kisarausko mišriomis technikomis jo bibliotekai sukurtus knygos ženklus.
Vincas Kisarauskas knygos ženklus laikė savarankiška meno sritimi. Juose nesunkiai galime atpažinti visą dailininko kūrybą jungiančią menininko pasaulėjautą. Ji – gana sudėtinga, dažnai dramatiška. V. Kisarausko kūrybai nesvetimas monumentalumas, ekspresija – tai ryšku ir jo kurtuose ekslibrisuose.

Vienas novatoriškiausių sovietinio laikotarpio dailininkų Vincas Kisarauskas savo kūryba laužė įprastinius rėmus, vaizduojamojo meno normas. Ieškotojas, eksperimentatorius, mąstytojas, meną laikęs priemone žmogaus fantazijų pasauliams atverti.

Paroda veiks: 2019 06 20 – 2019 08 28

Papildomą informaciją teikia: A. ir P. Galaunių namai tel. (8 37) 79 89 95

Artifex inf.

06 18 – 06 29
Artifex galerijoje (Gaono g. 1)

Atidarymas Birželio 18 d. 18 val.

Savas ir tuo pačiu svetimas – tai emocinė forma suprantama nemažam ratui žmonių. Meninis tyrimas „Lietuvoje daugumai žmonių esu rusė, o Rusijoje būsiu lietuvė“ yra apie emocinę Lietuvoje gyvenančių rusų tautybės žmonių būseną – kiek savu ar svetimu jis gali jaustis savo Tėvynėje, Lietuvoje.

Kodėl mes sukuriame nematomas ribas tarp savęs ir kitų žmonių, dėl ko atsiranda „mes-kiti“ apibrėžimas? Parodoje pristatomi trys video-interviu bei tapybos darbai yra bandymas atsakyti į šiuos klausimus. Pagrindinis informacijos šaltinis – interviu, o jo dalyviai – Lietuvoje gyvenantys rusai arba žmonės glaudžiai susiję su rusų kultūra Lietuvoje. Jauni Lietuvos rusai pasakoja apie santykį su Tėvyne ir kaip juos tai įtakoja. Kaip Lietuvos rusų dramos teatre susigyvena dvi tautybės ir kodėl tarp jų kartais kyla konfliktai? Kaip žmones veikia tai, kad jie yra baigę rusų, o ne lietuvių mokyklą? Ar mokiniai iš rusiškų mokyklų bendrauja su lietuviais? Visuose video darbuose yra paliestas tapatybės klausimas ir jo svarba žmonių gyvenime.

Anastasija Kodzisova (g. 1995) Vilniaus dailės akademijoje įgijo tapybos bakalauro (2017) ir magistro (2019) laipsnius. Bakalauro projektas „Mano močiutė gimė Mogiliove, aš – Vilniuje“ 2017 metais apdovanotas specialiąja vertinimo komisijos premija Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizuotame baigiamųjų mokslų darbų konkurse tautinių mažumų tematika.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.