7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kiti anonsai

KREIPIMASIS DĖL MEDIJŲ RĖMIMO FONDO

Kultūros periodinių leidinių asociacijos (KPLA), kuri yra viena iš Medijų rėmimo fondo (MRF) steigėjų ir turi vieną trečiąją balsų, nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai šiuo raštu kreipiasi dėl sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose, kuriose apribojama ir / ar eliminuojama galimybė dviem trečdaliams KPLA narių bei asociacijai nepriklausančiai kultūros žiniasklaidai teikti paraiškas.

Aurelija Maknytė, „Žmogus zuikis“. 2017 m.
Aurelija Maknytė, „Žmogus zuikis“. 2017 m.
LNM inf.

Naujas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Pilininko namas kviečia pažinti Lietuvos tapatybę

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai pristatanti ekspozicija „Suprasti Lietuvą“. Čia galima susipažinti su esminėmis Lietuvos identitetą formavusiomis idėjomis ir žmonėmis, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, kultūros ir mokslo raidos. Naujas muziejus, įsikūręs Arsenalo g. 1, Vilniuje, atidarymo savaitę nuo trečiadienio iki šeštadienio lankytojus kviečia ekspoziciją apžiūrėti nemokamai.

Pilininko namas. A. Bėkštos nuotr.
Pilininko namas. A. Bėkštos nuotr.
Pilininko namo ekspozicija. A. Bėkštos nuotr.
Pilininko namo ekspozicija. A. Bėkštos nuotr.
Pilininko namo ekspozicija. A. Bėkštos nuotr.
Pilininko namo ekspozicija. A. Bėkštos nuotr.
Prospekto galerijos inf.

Arūno Baltėno fotografijų paroda „Žemaičių šeimos istorija“

Balandžio 4 d. – gegužės 4 d. Prospekto galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) veiks Arūno Baltėno personalinė fotografijų paroda „Žemaičių šeimos istorija“. Parodos atidarymas dalyvaujant autoriui vyks balandžio 5 d. (penktadienį) 17.30 val.

Arūno Baltėno fotografijų paroda „Žemaičių šeimos istorija“
Arūno Baltėno fotografijų paroda „Žemaičių šeimos istorija“
KKKC inf.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos – NATO – 20 metų kartu!

Kovo 29 d., penktadienį, 17 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma fotografijų paroda: „Lietuvos Karinės jūrų pajėgos – NATO – 20 metų kartu!“. Paroda – skirta paminėti faktą, jog 2004 m. kovo 29 d. Lietuva su kitomis šešiomis Europos valstybėmis įstojo į Šiaurės Atlantos sutarties organizaciją – NATO. Parodos lankytojai susipažins su karinių laivų įrangos eksponatais bei nuotraukomis iš įvairių karinių mokymų jūroje bei sausumoje. Fotografijų autorius – lvn. Tomas Donauskas.

Parodos „Lietuvos Karinės jūrų pajėgos – NATO – 20 metų kartu!“ fragmentas. KKKC nuotr.
Parodos „Lietuvos Karinės jūrų pajėgos – NATO – 20 metų kartu!“ fragmentas. KKKC nuotr.
KKKC inf.

Reginos Šulskytės parodoje dvidešimt septyni sugrįžimai

Kovo 28 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma naujausia Reginos Šulskytės paroda „Dvidešimt septyni sugrįžimai“. Fotografijų seriją autorė skiria mamos atminimui. Skaičius 27 siejamas su tam tikrais R. Šulskytės mamos gyvenimo etapais. Fotografijų seriją R. Šulskytė kūrė beveik penkis metus. Paroda anksčiau jau pristatyta Šiauliuose ir Vilniuje. Klaipėdoje ją bus galima apžiūrėti iki balandžio 28 d.

Regina Šulskytė, iš ciklo „Dvidešimt septyni sugrįžimai“
Regina Šulskytė, iš ciklo „Dvidešimt septyni sugrįžimai“
Rengėjų inf.

Meno ir istorijos susitikimas: parodos „Švyturiai ≠ Laivai“ atidarymas Nidoje

Neringos muziejai kviečia atverti meno ir istorijos puslapius parodoje „Švyturiai ≠ Laivai“, kurios atidarymas įvyks 2024 m. kovo 29 d. (penktadienį) 17 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Neringa).

George Adomeit, „Nidos švyturys. Kuršių nerija”
George Adomeit, „Nidos švyturys. Kuršių nerija”
Agnė Narušytė

Ką daryti su fotografija?

Ingrid Beatos Savickos ir Jevgenijaus Pavlovo parodos Vilniuje

Dabar jau nebepakanka fotografuoti. Atsispausdinti nuotrauką ir žiūrėti – įžiūrėti prasmes, laiką, save. Dabar reikia su nuotrauka kažką padaryti. Apipaišyti, pradurti, sudeginti. Fotografija – tik medžiaga. Kitos tikrovės vaiduoklis ar prisiminimas – neaiškus, statiškas ir nereikalingas. Regis, tai man įrodinėja dvi Vilniaus senamiestyje veikiančios fotografijos parodos: Ingrid Beatos Savickos „Tau, miegantis žmogau“ galerijoje „Akademija“ ir Jevgenijaus Pavlovo „Totalinė fotografija“ Vilniaus fotografijos galerijoje.

Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Greta Vilnelė

At(s)itik(t)i(nu)mai

Apie spektaklius „Aš miegosiu prie sienos“ ir „Pasistengiau“ Vilniuje

Esame taip įpratę prie režisierių ar meno vadovų prieš premjerą sakomų monologų, kad kartais jų neišgirstame. Šiuose trumpuose ir iš pažiūros šabloniškuose pristatymuose galima ne tik apčiuopti tai, kaip teatras prisistato publikai, bet ir išgirsti intriguojančių prieštaravimų apie netrukus scenoje prasidėsiantį kūrinį. Štai prieš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“ rodymą Vilniaus „Menų spaustuvėje“ vasario 21 d. Kauno šokio teatro „Aura“ meno vadovė Birutė Letukaitė žiūrovams pasakė kalbą, norėdama atsieti naujausią teatro pasirodymą nuo savo vardo ir net paties teatro. Letukaitė akcentavo, kad spektaklį kūrė ne ji, o kviestinis vengrų choreografas Ferencas Fehéris, patikino, jog scenoje nebus „Aurai“ būdingos estetikos, ir paragino vien iš šio spektaklio nesusidaryti nuomonės apie teatrą ir ateiti į kitą premjerą pasižiūrėti tikrosios „Auros“.

Kristina Marija Kulinič, Raimondas Klezys ir Andrius Mockus spektaklyje „Pasistengiau“. G. Žaltauskaitės nuotr.
Kristina Marija Kulinič, Raimondas Klezys ir Andrius Mockus spektaklyje „Pasistengiau“. G. Žaltauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Jonas Ūbis

Kas suteikia prasmės

Krėsle prie televizoriaus

Kai ryte stinga priežasčių atsikelti iš lovos, kai atrodo, kad gyvenimas stovi vietoje, o pasaulis ritasi bedugnėn, prasmės gali suteikti nebent pusryčiai. Žinoma, prancūziški ir, šiukštu, „nepagardinti“ vulgarių virėjų iš LRT apylinkių. Terapinio poveikio man visada turėjo ir Noros Ephron feljetonai, ir jos filmai, todėl iškart rekomenduoju 2009-aisiais pasirodžiusią režisierės komediją „Julie ir Julia“ (TV3, 23 d. 13.10). Ji apdainuoja prancūzų virtuvės žavesį, bet Ephron įkvėpė dvi tikros istorijos. Julia Child (Meryl Streep) pokario Prancūzijoje pradėjo mokytis gaminti, nes, regis, niekuo nesugebėjo užsiimti rimtai. Dabar ji laikoma kulinarijos meno guru. Daug vėliau Julie Powell (Amy Adams) norėjo tapti rašytoja, bet dėl kulinarinių sugebėjimų įgijo šlovę internete, išleido knygą, ir jos nuotykiai galiausiai buvo ekranizuoti.

„Julie ir Julia“
„Julie ir Julia“
„Skandalas“
„Skandalas“
„Fortūnos ratas ir fantazijos“
„Fortūnos ratas ir fantazijos“
„Memoria“
„Memoria“
  PUSLAPIS IŠ 555  >>> Archyvas