Kiti anonsai

MKČDM inf.

Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus M.K. Čiurlionio namuose-muziejuje, M.K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose, nuo spalio 4 d. kviečiame į dailininkės Elmos Šturmaitės akvarelių parodą „Būsenos“.

Rengėjų inf.

Parodos atidarymas – 2024 10 10 / 18 val.

Vieta – „Hungry eyes“, Aušros vartų g. 15-8, Vilnius.

Paroda veiks – 2024 10 10–31

AP galerijos inf.

Atidarant Ievos Gailės debiutinę fotografijos parodą „INTROversija“ AP galerijoje galerininkė Vilma Jankienė pakalbino autorę. Parodos atidarymas – spalio 8 dieną 19 val., eksponuojama iki spalio 20 dienos.

Rengėjų inf.

Spalio 9 d. 17 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje vyks 10-osios tarptautinės akvarelės bienalės „Baltijos tiltai 2024. X // TEN“ parodos atidarymas.

LNM inf.

Spalio 12 dieną nuo 12 valandos Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Vilniaus gynybinės sienos bastėja taps langu į viduramžių pasaulį. Trečius metus iš eilės vykstanti Viduramžių diena pasiūlys lankytojams unikalią pažintį – čia jų lauks karių ir amatininkų pasirodymai, senųjų amatų demonstracijos, viduramžių žaidimai ir juokdarių pasirodymai. Šis renginys – ne tik smagi pramoga, bet ir gyva istorijos pamoka, leidžianti iš arti pažinti protėvių gyvenimą.

LNDM inf.

LNDM Prano Domšaičio galerija spalio 11 d., penktadienį, kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į parodos „Gėlės, vaisiai ir dygliai“ atidarymą. Parodoje eksponuojami šiuolaikinių menininkų darbai, kurių pagrindinė ašis – augalai. Parodos kuratorė Akvilė Anglickaitė lankytojus kvies pasvarstyti apie gamtos vaidmenį šių dienų menininkų kūryboje: ar dėmesys gamtai – tai pabėgimo nuo informacinio triukšmo ir ekologinių grėsmių forma? Regėjimo sutrikimų turintiems lankytojams pritaikyta paroda veiks iki kitų metų kovo 2 d.

Gytis Oržikauskas

Spalio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6, Vilnius) yra atidaroma Perlės Vaisietaitės tapybos paroda „Aš regiu save...“ Perlės Vaisietaitės tabybos darbai yra atlikti poitilizmo technika. Iš impresionizmo kilusi tapybos šaka didžiąja dalimi rėmėsi pirmtakų išvystyta pirminių, antrinių ir tretinių spalvų teorija.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Dmytro Sukholytkyy-Sobchuko filmas „Pamfiras“ (LRT Plius, 10 d. 21.33) – vienas svarbiausių pastarųjų metų ukrainiečių filmų. Pradėtas kurti dar prieš pandemiją, „Pamfiras“ buvo baigtas jau prasidėjus karui. Jo premjera vyko Kanuose. Bukovinos miglose, paslaptingose vietinių apeigose skendintis „Pamfiro“ pasaulis – tai netikėtas Ukrainos provincijos portretas ir kartu universalus pasakojimas apie meilę. Apie sūnų, kuris nori būti kaip tėvas, ir apie tėvą, kuris padarys viską, kad sūnus nesektų jo pėdomis.

Kęstutis K. Šiaulytis

Rugsėjo saulėje švytinčiame Vilniaus senamiestyje, Pilies ir Didžiosios gatvių sąrangoje, visą neeilinį savaitgalį (20–22 d.) aplink Marijos ir Jurgio Šlapelių namą-muziejų lyg radijo bangomis sklandė slaptinga teatrinio festivalio pagava. Tomis dienomis iš muziejaus bromos vis išnirdavo sceninio rekvizito nešuliai, aktoriško stoto figūros, kurios nepasimesdamos tarp pulkais besibūriuojančių įvairiakalbių turistų skubėjo tai Rotušės, tai Signatarų namų kryptimi. Ir penktadienio pavakarę tos bromos medinius vartus pravėręs aktorius Kristijonas Siparis muziejaus prieigas apgulusiems miestelėnams paskelbė naujo festivalio atidarymą. Greta jo vilniečius sveikino šios šventės organizatorės – Šlapelių muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė, Vilniaus, UNESCO literatūros miesto, direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė bei Signatarų namų direktorė Dalia Strimaitytė. Žinia, festivalio modus vivendi gimė teatro „Arbatvakariai“ namuose, jie taip pat Vilniaus grindinio festivalio (VGF) iniciatoriai bei organizatoriai.

Rengėjų inf.

Baltijos gintaro meno centro galerijoje eksponuojama dailininkės Agnijos Koreniukės grafikos darbų paroda „Pakitusiame laike“. Parodoje pristatomi įvairia technika atlikti darbai: linoraižiniai, litografijos, monotipijos bei koliažai. Kūriniuose vyrauja monochrominės spalvos, kuriančios sapnišką ir intymią atmosferą. Tačiau ši ramybė – tik tariama iliuzija, slepianti dinamišką ir vitališką kūrinių esmę.