7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kiti anonsai

MKČ namų inf.

M.K. Čiurlionio namai kviečia į Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko parodą „Pokalbis su Čiurlioniu“

Sausio 24 d. 18 val. M.K. Čiurlionio namuose Vilniuje (Savičiaus g. 11) atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko akvarelių paroda „Pokalbis su Čiurlioniu“. Parodos atidaryme dalyvaus autoriai, M.K. Čiurlionio kūrinius atliks pianistas Rokas Zubovas.

 

„Pokalbis su Čiurlioniu“ – tai kvietimas į paslaptingą dviejų menininkų – Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko – grafikos ir piešinių pasaulį. Lankytojų laukia kelionė paveikslais, kuriuose vaizduojama gamta yra tokia, kokią galėjo matyti ir jausti M.K. Čiurlionis, – tartum persmelkta sakmėmis, mitais ir legendomis. Parodoje eksponuojamos ir M.K. Čiurlionio piešinių bei eskizų kopijos.

Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas, „Gotikos vitražai“. 2016–2017 m.
Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas, „Gotikos vitražai“. 2016–2017 m.
Rengėjų inf.

Dainiaus Junevičiaus knygos „Abdonas Korzonas – pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“ pristatymas

Sausio 19 d. 14 val. Vilniaus rotušėje vyks Dainiaus Junevičiaus knygos „Abdonas Korzonas – pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“ pristatymas.

 

Renginyje dalyvaus menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, istorikė dr. Tamara Bairašauskaitė ir pianistė Šviesė Čepliauskaitė.

Mo inf.

Pirmasis šiemet MO penktadienis: naujos temos, pašnekovai ir patirtys

Sausio 25-osios vakarą MO muziejaus lankytojams paruošta speciali programa. Pirmojo šiemet MO penktadienio metu laukia pokalbiai ir susitikimai su architektu Audriumi Ambrasu, Nanook.lt įkūrėju Artūru Morozovu. Vakarą užbaigs muzikos ir video performansas “Atgyjantys paveikslai”, pirmą kartą viešai pristatytas tik per MO muziejaus atidarymą ir sulaukęs publikos simpatijų.

Mo nuotr.
Mo nuotr.
NMKČ inf.

Išleista monografija „Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1932“

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus išleido Lietuvos valstybingumo 100-mečiui ir V. Dubeneckio 130-osioms gimimo metinėms dedikuotą monografiją „Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1932“.

Humanitarinių mokslų daktarė, architektūrologė Lina Preišegalavičienė leidinyje išsamiai atskleidžia mūsų krašte gerai žinomo architekto, dailininko, pedagogo, „tautinio stiliaus“ ir moderniosios architektūros pradininko bei propaguotojo Vladimiro Dubeneckio gyvenimą ir kūrybą.

Žinomo menininko kūrybinis laikotarpis trumpas, trukęs vos daugiau nei dešimtmetį, bet įspūdingai ryškus. Vienas iš išskirtinių V. Dubeneckio kūrybinės biografijos bruožų, kad, būdamas nelietuvis, jis tapo pirmuoju „tautinio stiliaus“ ieškotoju Nepriklausomoje Lietuvoje.

Rusų kilmės menininkas, gyvenęs ir dirbęs Kaune 1919–1932 m., paliko Lietuvai solidų kūrybinį palikimą. Brandžiausias architekto kūrinys – Vytauto Didžiojo muziejaus pastatas Kaune (šiuo metu – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Vytauto Didžiojo karo muziejus) tapo Lietuvos valstybingumo ikona, o pasiūlyta „tautinio stiliaus“ formuluotė daugeliu aspektų virto šiuolaikiniu kolektyviniu Lietuvos gyventojų skoniu. V. Dubeneckio asmenybės, gyvenimo ir kūrybinio palikimo gerbimas yra fenomenalus reiškinys, nes prasidėjo iš karto po menininko mirties 1932 m. ir vyko nepriklausomai nuo besikeičiančios kultūrinės-politinės situacijos.

Paradoksalu, kad iki šiol neturėjome monografijos, nagrinėjančios visų gerbiamos asmenybės gyvenimą ir kūrybą. Vienoje vietoje sukaupta žinoma ir nežinoma istorinė medžiaga daugelį paskatins iš naujo pergalvoti iki šiol nusistovėjusias Lietuvos architektūros ir dailės istorijos žinias. Tyrimas pristatomas su gausia archyvine, bibliografine ir iliustracine medžiaga (272 psl., 712 pozicijų ir 376 iliustracijos). Knyga skirta menotyrininkams, kultūrologams, architektams, dailės studijų studentams ir plačiajai visuomenei besidominčiai Nepriklausomos Lietuvos nacionaline kultūra.

Preišegalavičienė, Lina. Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888-1932. Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2018. 272 p.: iliustr. Tekstas lietuvių kalba. Santr. angl., rus. Bibliogr. iliustr. sąrašai, asmenvardžių r-klė.: p. 244-271. ISBN 978-9955-471-66-0

Knygos leidimą dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Vasario 16 fondas (MG Baltic).

 

 

NMKČDM inf.

Abodu er abedves: dvieju sostiniu susitikimai

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose, Vydūno al. 2, Kaune sausio 17 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečiame  į dviejų sostinių susitikimą.

Dviejų sostinių  (Abėdvių), – Telšių ir Kauno, – susitikimo idėja gimė praėjusiais metais, dar nežinant, kad šie metai bus paskelbti Žemaitijos (jos vardo pirmąsyk paminėjimo 800-osios metinės) ir Laikinosios sostinės atminimo metais.


Tokio susitikimo-parodos  konceptas gimė Telšiuose – Žemaitijos sostinėje, kurio istoriją viešose miesto erdvėse įspūdingai ir išsamiai pasakoja mažosios plastikos kūriniai, daugiausiai sukurti VDA Telšių fakulteto auklėtinių ir jų dėstytojų.


Apžavėti istorijų ir žemaitiško kūrybingumo, į A. ir P. Galaunių namus pasikvietėme Abodu: plungiškius Aureliją Šimkutę ir Gediminą Endriekų, savo studijas baigusius Telšiuose. Jauni menininkai  – mažosios plastikos kūrėjai, kurie tik savaitę truksiančioje parodoje pristatys savų, labai asmeniškų pasaulių vizijas, perteiktas nedidelio formato beveik juvelyriškuose darbuose.
Dviejų ryškaus identiteto ir kultūrinių tradicijų sostinių susitikime žadame ir žemaitiškų pašnekesių, ir poezijos, ir muzikos. Renginyje savo eiles skaitys telšiškė pedagogė, poetė ir aktyvi visuomenininkė Elena Kakanauskienė, gros ir dainuos Telšių bardas Romualdas Miškinis.

Parodos veiks: 2019 01 17–2019 01 24

Papildomą informaciją teikia: A. ir P. Galaunių namai tel. 8 37 798995


Į renginį įėjimas nemokamas.

 

G. Endriekus, Dermė 1. 2018 m.
G. Endriekus, Dermė 1. 2018 m.
NMKČDM inf.

Susitikimas su Europos senolių tarybos narėmis

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune sausio 20 d., sekmadienį, 15.00 val. kviečiame į atvirą susitikimą su Europos senolėmis, kuriame drauge įžengsime į amžinąją išmintį per mūsų tautos gyvenimo kūrimo garsu patirtį, pamėginsime atpažinti protėvių užkoduotas žinias mus supančiame garsų pasaulyje.

Nuo neatmenamų laikų senolės saugo ir puoselėja tautos išmintį ir kultūrą. Europos Senolių Tarybos narės susitinka kas 9 mėnesiai vienoje iš Europos šalių. Jos dalijasi savo patirtimi, išreiškia pagarbą Žemei, palaikančiai visą gyvybę, prisiima atsakomybę už gyvenimo išminties išsaugojimą ir perdavimą ateities kartoms. Šiais metais jos atvyksta į Lietuvą.

Laiko patikrinta išmintis daugelyje pasaulio šalių išreiškiama per garso ir tylos sąveiką tautinėje ir sakralinėje muzikoje. Lietuva išsaugojo unikalią folkloro tradiciją, todėl neatsitiktinai pasirinkta susitikimo tema – garsas.

Susitikimas vyks anglų kalba, su vertimu į lietuvių kalbą, bus galimybė klausti, diskutuoti, bendrauti arba tiesiog pabūti.  


Renginys nemokamas.

 

VVGŽM inf.

Paroda „Tarp gyvenimo ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“

Ką diena iš dienos patirdavo nuo vokiečių naikinimo mašinos besislapstę žydai ir tie, kurie bandė jiems padėti, kartais ir patys rizikuodami savo gyvybėmis? Šias dvi skirtingas, tačiau vieną su kita susipynusias perspektyvas sugretinsianti paroda bus atidaryta Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre sausio 24-ąją, likus trims dienoms iki Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos. Ši keliaujanti paroda pasakoja asmenines Holokaustą išgyvenusiųjų ir juos gelbėjusiųjų istorijas iš dešimties skirtingų šalių, jas pateikdama platesniame istoriniame kontekste. Tai bendra Europos atminimo ir solidarumo tinklo (ENRS), Lenkijos žydų istorijos muziejaus „POLIN“ (Varšuva) ir Nebylių herojų memorialinio centro (Berlynas) iniciatyva.

Ekspozicijos fragmentas Europos Komisijos būstinėje
Ekspozicijos fragmentas Europos Komisijos būstinėje
Ekspozicijos fragmentas Bratislavos universiteto bibliotekoje
Ekspozicijos fragmentas Bratislavos universiteto bibliotekoje
LMTA inf.

Mažoji paroda „Tarpukario Kaunas atvirukuose: iš LMA Vrublevskių bibliotekos fondų“

LMA Vrublevskių bibliotekoje iki vasario 15 d. veikia mažoji paroda „Tarpukario Kaunas atvirukuose: iš LMA Vrublevskių bibliotekos fondų“.

Parodoje eksponuojami 54 atvirukai, žymintys Kauno aplinkos motyvus, ryškius architektūros elementus, tapatumo su miestu akcentus. Tai senoji Kauno pilis, Mickevičiaus slėnis, Baltąja gulbe praminta miesto Rotušė, Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (Vytauto Didžiojo), Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia (Soboras), Pažaislio vienuolynas, Karo muziejus, Laisvės prospektas, Vilniaus gatvė, Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dabartiniai Kauno arkivyskupijos svečių namai), Lietuvos banko rūmai, Perkūno namas ir kt.

2019 m. paskelbti Laikinosios sostinės metais. Taip pat šiemet sukanka 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Lietuvos Vyriausybė, ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Respublikos laikinąja sostine. Tarpukario Kaunas yra tiesiogiai susijęs su nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos istorija, kultūra, tautine tapatybe. Tuo metu Kaunas buvo tapęs Lietuvos politiniu, kultūriniu ir mokslo centru. Iš skurdaus Rusijos imperijos miesto virto modernia to meto Lietuvos sostine.

Miestas buvo gyvas visomis prasmėmis. Kaunas tampa visos Lietuvos likimo kalviu. Laikinojoje sostinėje priimti valdžios sprendimai lėmė tolesnį Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo kelią, tautiškumo puoselėjimą. Savo architektūriniu išskirtinumu, kultūros bei mokslo renginiais jis tampa pavyzdžiu kitiems miestams, o tuo metu Kaune sukurtas kultūros paveldas mums matomas ligi šiol.

 

Kaunas, 1930
Kaunas, 1930
LMAVB inf.

Išblaškyti išlikę. Pažintis su Bibliotekos dailės rinkiniais

2019 m. sausio 17 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) pirmąkart į viešumą bus iškelti ir aptarti mažai žinomi tapybos darbai iš Bibliotekos dailės rinkinio. Parodą „Išblaškyti išlikę“ pristatys Retų spaudinių skyriaus darbuotoja menotyrininkė dr. Neringa Markauskaitė, menotyrininkė dr. Jolanta Širkaitė.


LMA Vrublevskių bibliotekoje yra pristatoma nedidelė dailės kūrinių ekspozicija – mažai žinomo rinkinio, kurio didžiausią dalį sudarė tapyba, fragmentai. Šis rinkinys buvo kaupiamas jau ankstyvaisiais Bibliotekos kūrimosi metais, vėliau jis nuolat gausėjo. Apie jį liudija Bibliotekoje buvusio Ikonografijos muziejaus ir kitų savininkų kūrinių priklausomybės ženklai.


Šį Bibliotekos rinkinį primena XIX–XX a. aliejumi, akvarele, pastele sukurti paveikslai, taip pat piešiniai, prieškariu priskirti muzealijoms ir eksponuoti įvairiose Bibliotekos erdvėse. Dabar jie saugomi Retų spaudinių skyriaus fonduose – jų išliko nedaug. Didžioji rinkinio dalis XX a. II pusėje perduota muziejams, taip pat įvairioms visuomeninėms įstaigoms; dauguma paveikslų jau yra tapę jų nuosavybe, puošia kitus interjerus.


Vieną iš šios parodos eksponatų galima sieti su Napoleono Ordos skirtingų šalių kraštovaizdžių akvarelėmis – tai dailininko nupieštas Prancūzijos Bokero (Beaucaire) miesto peizažas. Paminėtina Jono Šolmos Trakų pilį vaizduojanti akvarelė. Römerių rinkinį primena Alfredo Izidoriaus Römerio pastelė – moters su melsvomis gėlėmis portretas, taip pat Onos Soltanaitės-Römerienės akvarelės, kuriose pavaizduoti Kraslavos turgaus, Rėzeknės pilies ir Janapolio dvaro ir kitų vietovių motyvai.
Dalį ekspozicijos sudaro Vilniuje kūrusių ir parodose dalyvavusių dailininkų darbai. Verta išskirti Vladislovo Dmachausko akvarelę, primenančią Didžiosios gatvės ir šio miesto istoriją, taip pat Mstislavo Dobužinskio kompoziciją, tikėtina, sukurtą Vilniaus vaizdų ciklui, ir šį miestą tapiusių Mykolo Raubos bei Adomo Mendziblockio (Międzybłocki) darbus. Parodoje eksponuojami ir nedaug žinomi Henriko Veisenhofo (Weyssenhoff) piešiniai, kuriuos dailininkas galėjo sukurti Rusakovičių dvare Baltarusijoje. Taip pat pristatomi ir nežinomų autorių – spėjama, Lietuvos dailininkų – darbai, kuriuose senojo Vilniaus vaizdai primena XVIII–XIX a. tapybos bei grafikos kompozicijas.
Parodoje išsiskiria aptariamąjį rinkinį nežinia kieno pastangomis ir kokiu laikotarpiu papildę Lietuvos dailės klasikų paveikslai: Antano Žmuidzinavičiaus „Pajūryje“‚ Justino Vienožinskio „Gluosniai paežerėje“, Rimto Kalpoko „Vėjuota diena“, taip pat Kauno meno mokykloje studijavusio Stepono Varašiaus peizažai „Pažaislis“ ir „Nemuno vingis“.


Vrublevskių bibliotekos dailės rinkinys buvo sukauptas iš pavienių privačių kolekcijų ir pačių dailininkų dovanotų kūrinių. Dauguma kūrinių tebelaukia tyrėjų dėmesio.
Paroda veiks 2019 m. sausio 9–22 d.
Dr. Neringa Markauskaitė
 

 

Napoleonas Orda. Beaucaire. 1839. Popierius, akvarelė. LMA Vrublevskių biblioteka
Napoleonas Orda. Beaucaire. 1839. Popierius, akvarelė. LMA Vrublevskių biblioteka
Rengėjų inf.

Vilniuje vyks Lietuvos šimtmečio vizijų leidinio pristatymas

Leidykla „Baltos lankos“ kviečia į Lietuvos šimtmečio vizijų leidinio „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918–2018“ pristatymą, kuris įvyks sausio 10 d. Valstybės pažinimo centre (įėjimas iš Totorių g. 28, Vilnius). Diskusijoje dalyvaus žurnalistas Rimvydas Valatka, leidinio sudarytojai Marija Drėmaitė, Norbertas Černiauskas, Tomas Vaiseta, renginį moderuos Bernardinai.lt vyr. redaktorė Rosita Garškaitė.

  PUSLAPIS IŠ 144  >>> Archyvas