Kitybės kartografijos
Lapkričio 13 d. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) atidaroma paroda „Kitybės kartografijos“. Paroda veiks iki gruodžio 13 dienos.
Nykstančios ribos, iš naujo konstruojamos nacionalinės vėliavos ir pėdsakų nepaliekantys performansai: trys menininkai kvestionuoja sistemas, formuojančias tapatybę ir priklausymą.
Paroda „Kitybės kartografijos“ sujungia trijų menininkų – Benjamin Sebastian, Vaidos Tamoševičiūtės ir Mauricio Esquivel – kūrybą ir tyrinėja, kaip kolonialumas reiškiasi per kūnus, tapatybes ir gyvenimiškas patirtis bei kaip galima kvestionuoti ir transformuoti paveldėtas galios sistemas.
Pasitelkdami instaliaciją, tekstilę, skulptūrą, gyvą performansą ir performansų dokumentaciją, menininkai tyrinėja kitybę ne kaip savaiminę būseną, o kaip politinių, socialinių ir kultūrinių struktūrų kuriamą reiškinį.
Vaida Tamoševičiūtė savo kūryboje nagrinėja gėdos ir kaltės jausmus, visuomenės primetamas normas, ryšius tarp žmonių, vietų ir asmeninių patirčių. Pasitelkdama minimalią skulptūrinę intervenciją, ji atveria savo kūrinio erdvę kviestiniams menininkams. Puoselėdama ryšius su kitais menininkais, draugais ir studentais, ji kuria nuolat kintantį tinklą. Šiame procese kuravimas tampa neatsiejama jos meninės praktikos dalimi.
Mauricio Esquivel tyrinėja politines ir ekologines sistemas, per kurias konstruojamos sienos, tapatybės ir hierarchijos. Savo kūryboje jis pasitelkia intervencijas į kūną, tarp jų ir tatuiravimą, žymintį ribą, kuri ilgainiui išnyksta. Taip menininkas kelia klausimus apie primestų perskyrų pastovumą. Jo kūryboje taip pat svarbi įtampa tarp technologinės pažangos, ekologinės tarpusavio priklausomybės ir protėvių žinių. Nagrinėdamas šias temas jis atskleidžia sistemų, kurios siekia atskirti žmogų nuo gamtos pasaulio, trapumą.
Benjamin Sebastian tiria, kaip kolonialumas formuoja jų, kaip queer, autistiško, britų kolonistų Australijoje palikuonio su negalia, patirtis. Jie savo kūryboje pasitelkia išardytas ir iš naujo sukonstruotas nacionalines vėliavas, homoerotines hibridines figūras bei ritualinius performansus. Tyrinėdami sunaikinimą, transformaciją ir atsinaujinimą, jie kvestionuoja paveldėtas galios sistemas. Savo kūryboje jie remiasi neneurotipiniais pažinimo būdais, kurdami naujas simbolines kalbas, leidžiančias iš naujo permąstyti tapatybę, priklausymą ir kitybę
Visi trys menininkai tyrinėja, kaip nusistovėjusios sistemos gali būti išardomos, perrašomos ir transformuojamos, atveriant galimybes kitokiems pažinimo, santykių kūrimo ir priklausymo būdams.
Vaidos Tamoševičiūtės ir Benjamin Sebastian ko-kuruojamoje parodoje menininkų inicijuojamas kuravimas tampa dekolonijine praktika, kurioje gyvenimiškos patirtys pripažįstamos savarankišku žinių šaltiniu, nepriklausomu nuo tradicinių institucinių hierarchijų.
Parodos programa – 2026 11 13–12 13
2026 11 13 | 18:00 – Parodos atidarymas, Mauricio Esquivel (SV/US) performansas
2026 11 22 | 14:00 – Susitikimas su choreografu, šokėju Adrian Carlo Bibiano (MX/LT)
2026 11 28 | 17:00–19:00 – Performansų programa:
Kainulainen & Latva (FI), Guadalupe Aldrete (MX/AT), Daina Pupkevičiūtė (LT), Lukas Kolmogorcevas (LT) ir Vaida Tamoševičiūtė (LT)
2026 12 03–04 – Justino Stirblio garso instaliacija „Signalas amžinybei“
12 04 | 17:30 – instaliacijos pristatymas su autoriumi
2026 12 10 | 17:00–20:00 – VDA KF tapybos 4 k. studenčių performansų programa
2026 12 12 | 16:00–17:00 – Parodos uždarymo renginys, performansų programa:
Benjamin Sebastian (AU/GB), Vaida Tamoševičiūtė (LT)
Paroda yra vienas iš Vaidos Tamoševičiūtės meninio tyrimo „Rūpesčio tinklai: įvietintos tapatybės – performanso kuravimas kaip meninė praktika“, vykdomo gavus Lietuvos kultūros tarybos individualią stipendiją, rezultatų.
Paroda yra galerijos „Meno parkas“ projekto „Eteris 2026“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
