Rytoj prasidedantis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) šiemet pristato naują eksperimentinės dokumentikos filmų programą, kurioje atrinkta šiame lauke jau įsitvirtinusių autorių kūryba. Atviruose interpretacijai filmuose klausiama, o ne siūlomi aiškūs atsakymai, jų autoriai renkasi abstrakčią prieigą. Programą sudaro trys ilgo metro darbai ir trumpametražių programa. Pastarosios kūrėjai svečiuosis Vilniuje.
Antradienį vakare ryškiose prožektorių šviesose kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ rinkosi svečiai – čia įvyko ilgai laukta Marijos Kavtaradze filmo „Tu man nieko neprimeni“ nacionalinė premjera. Pasaulį apkeliavusią ir jau apdovanotą intymią meilės istoriją nuo šio penktadienio, rugsėjo 22 d., žiūrovai galės išvysti visuose Lietuvos kino teatruose.
Jau šią savaitę jubiliejinis, dvidešimtasis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) kino salėse pradės rodyti filmų programą, įvyks pirmi susitikimai su užsienio svečiais. Festivalis kismet atiduoda pagarbą kino istorijai svarbiems dokumentikos kūrėjams. Šiemet žiūrovų laukia Danièle Huillet ir Jeano-Marie Straubo filmų retrospektyva, kurioje – net 10 filmų, dauguma jų grįsti iškilių meno lauko asmenybių tekstais. Filmų programą papildo programos kuratorių paskaita.
Ką tik pasibaigusiame tarptautiniame Toronto kino festivalyje skambėjo ir Lietuvos vardas – čia įvyko pasaulinė režisierių DK Welchman ir Hugh Welchman filmo „Kaimiečiai“ premjera. Bendros Lenkijos, Serbijos ir Lietuvos gamybos filmui kritikai negailėjo pagyrų – sakoma, kad „Kaimiečiai“ pranoko net įspūdingą ankstesnį „Oskarui“ nominuotą šio kūrėjų dueto kūrinį „Jūsų Vincentas“.
Kitą savaitę Vilniuje startuoja antrasis kino kritikos mokymų programos „Shorts Critics“ sezonas. Į šių metų programą atrankos būdu pateko šeši pradedantieji kino kritikai, kurie ateinančius penkis mėnesius praktikuosis kurti apžvalgas, recenzijas, interviu bei kritinius straipsnius kartu su šios srities ekspertais. Programą rengia lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, o jos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Kiek žinome Lietuvos kino pradininkių? Kas kūrė Lietuvos kiną? Kas buvo pirmosios? Tiek Lietuvos, tiek pasaulio kino istorija vis dar stipriai įlytinta, o dėmesys neproporcingai skiriamas autoriams režisieriams ir jų filmams. Naujoje „Meno avilio“ restauruotų filmų programoje „Pirmosios“ iš užmaršties prikeliami trijų Lietuvos kino kūrėjų moterų reikšmingi darbai. Programos premjera ir vienintelis seansas įvyks rugsėjo 24 d. Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje, „Skalvijos“ kino centre.
„Sidabrinę gervę“ kaip geriausias metų filmas pelnęs „Per arti“ – netrukus atkeliaus į Lietuvos kino teatrus. Debiutinis Austėjos Urbaitės filmas visuose šalies kinuose bus pradėtas rodyti spalio 27 dieną.
80-ajam Venecijos kino festivaliui pasibaigus
Rugsėjo 9 d. baigėsi 80-asis tarptautinis Venecijos kino festivalis. „Auksiniu liūtu“ apdovanota Yorgoso Lanthimoso „Frankenšteino“ variacija „Prasti reikalai“ („Poor Things“). Damieno Chazelle’o vadovaujama žiuri taip pat įvertino Agnieszkos Holland „Žaliąją sieną“ („Zielona granica“) ir Ryûsuke Hamaguchi filmą „Blogis neegzistuoja“ („Aku wa sonzai shinai“). Daugelis kritikų sutinka, kad šiais metais apdovanojimai paskirstyti kone nepriekaištingai.
Po festivalio „Mondo Bizarro“
„Lengva mylėti šedevrus, o pabandyk pamilti kino šiukšlyną“, – viename tekste rašė kino kritikė Rasa Paukštytė. Atrodo, kad po šiųmetinio žanriniam kinui skirto festivalio „Mondo Bizarro“ pamilti kino šiukšlyną tapo gerok lengviau. Festivalyje (vyko rugpjūčio 31 – rugsėjo 3 d.) parodyti filmai puikiai atskleidžia, kaip „blogi“ kino kūriniai galiausiai tampa geri. Šiame straipsnyje aptarsiu kelis, mano subjektyvia nuomone, įdomiausius tokios metamorfozės pavyzdžius.
Pokalbis su kinotyrininke Laura Rascaroli
Laura Rascaroli, kinotyrininkė iš Airijos, rugsėjo pabaigoje dalyvaus Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) mokslinėje konferencijoje „Asmeninė perspektyva ir eseistinė forma dokumentikoje ir mene“ bei pristatys mažiau žinomus garsios menininkės iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) Penny Siopis filmus. Juose – archyviniai ir vadinamieji rasti kino kadrai, kuriuose fragmentuotai įamžintos Siopis šeimos istorijos, taip pat – apartheidą išgyvenusių žmonių patirtys.