Kino ir televizijos industrijose dirbančios moterys kviečiamos dalyvauti jau ketvirtajame mentorystės programos „Lithuanian Shorts Mentorship” sezone. Aštuonių mėnesių programoje laukiamos motyvuotos, skirtingų kino ir televizijos sričių atstovės, siekiančios pagilinti turimas žinias ar keisti profesinę sritį. Mentorystės programą rengia lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts”, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Paraiškos priimamos iki kovo 31 d.
Nauji filmai – „Siuzana Andler“
Prancūzų režisieriaus Benoît Jacquot filmas „Siuzana Andler“ („Suzanna Andler“, Prancūzija, 2021) – tai melodrama, kurios veiksmas vyksta vienoje Prancūzijos Rivjeros viloje. Šis filmas žiūrovus grąžina į kino pradžiai artimą stilių (dėl techninių galimybių ribotumo), kai kinas buvo labai arti teatro. Sąlyčio taškai atsiskleidžia per filmo ritmą, atmosferą, veikėjus.
Nauji filmai – „Saldymedžio pica“
Nuo pat pirmųjų „Saldymedžio picos“ („Licorice Pizza“, JAV, 2021) kadrų apėmė senokai patirtas jausmas, kad žiūriu tikrą kiną. Ilgos panoramos, švelnus apšvietimas, gerai atpažįstama senų amerikiečių filmų erdvė ir personažai bei plačiaekranė kino juosta žadina pamirštus jausmus, bet iškart įsijungia ir savikontrolė: „Ką reiškia tikras filmas?“ Toks, kokių jau niekas nebekuria? Ar toks, kokio visada ir lauki iš Paulo Thomo Andersono, kuris Holivudo istorijų nostalgijai suteikia kitą, netikėtą atspalvį, nes atkurdamas praėjusį laiką prismaigsto į pasakojimą tik dabar matomų praeities prasmių?
Režisieriai Kennethas Branagh ir Jimas Jarmuschas apie naujus savo filmus
1940-aisiais, kai naciai bombardavo Londoną, Virginia Woolf parašė esė „Mintys apie taiką per antskrydį“ („Thoughts on Peace in an Air Raid“), kur teigė, kad mąstyti reiškia kovoti. Būdama katastrofos epicentre ir jausdama visišką bejėgiškumą, rašytoja svarsto, kokie kovos būdai jai vis dėlto yra prieinami, ir padaro išvadą, kad sugebėjimas kritiškai mąstyti, analizuoti ir tai rašyti taip pat yra būdas pasipriešinti. Kol mąstome, blogio pergalė negali būti galutinė.
Krėsle prie televizoriaus
Kare sukrečia viskas. Man jo ženklu patį pirmą rytą tapo dvi jaunos moterys, „Currenttime.tv“ korespondentės Kijeve Julija Žukova ir Julija Goričeva. Išvakarėse, kaip visada, žiūrėjau „Currenttime.tv“, kuris, girdėjau, dabar ne vienam jau tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu. Iki pat vidurnakčio buvo laukiama Ukrainos Rados sprendimo skelbti šalyje ypatingą situaciją: Julija Žukova laukė kartu su visais ir nuolat pranešinėjo, kas vyksta. Kitą rytą prasidėjo karas.
Ieškodami temos pagrindinei šių metų kovo 24–balandžio 3 dienomis vyksiančio festivalio programai „Kad būtum, reikia kito“, „Kino pavasario“ organizatoriai negalėjo net įsivaizduoti, kokią prasmę ir svorį ji įgis šiandieniniame kontekste. Ir nors atspirties tašku tuomet tapo noras patyrinėti individo santykius su socialine, ekologine ir politine aplinka pandeminiame nuovargio ir vis aštrėjančių visuomenės susipriešinimų fone, labai greitai tapo aišku: žmogaus egzistavimui reikalingas kitas žmogus, o to įrodymai paskutinėmis dienomis kaip niekad akivaizdūs.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ ir Lietuvos nacionalinė filharmonija kovo 20 d. kviečia į nebylaus kino seansą, kuriame atgis viena garsiausių visų laikų nebyliųjų komedijų – Busterio Keatono ir Clyde’o Bruckmano „Generolas“ (The General, 1926). Filmui akompanuos pianistė Simona Zajančauskaitė, violončelininkas Gleb Pyšniak ir smuikininkė Dalia Dėdinskaitė.
Režisierės Inesos Kurklietytės filmas vaikams „Drugelio širdis“ balandžio 8 dieną bus pradėtas rodyti Lietuvos kino teatruose. Filmas jau aplankė dešimtis vaikų ir jaunimo filmų festivalių Europoje, dar į dešimtis yra pakviestas, laimėjo prestižinį Europos vaikų filmų asociacijos (ECFA) apdovanojimą Belgijoje ir du apdovanojimus Prancūzijoje, atrinktas tarp geriausių Europos filmų jaunajai auditorijai, o dabar bus rodomas visos Lietuvos kino teatruose, kad neštų gerąją žinią – draugystė augina sparnus.
Reaguodamas į Rusijos agresiją ir suverenios tautos teritorinį vientisumą pažeidžiančią invaziją į Ukrainą, Lietuvos kino centras siekia išreikšti palaikymą Ukrainos kino kūrėjams ir kviečia tai padaryti Lietuvoje veikiančias kino ir televizijos industrijos organizacijas.
Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, kino teatrus pasieks ypatinga premjera – dokumentinis filmas „Anapus laiko ir šviesos“ apie grupę „Skylė“, įkvėpusią ne vieną kartą ir padėjusią sudainuoti Lietuvą. Filme atskleidžiant grupės raidą ir pokytį per 30 metų, papasakojamas ir laisvos šalies augimas. Visos seansų metu filmo gamintojo surinktos lėšos bus skirtos Ukrainai.