7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

Jonas Ūbis

Nebūtinai žmogaus akimis

Krėsle prie televizoriaus

Ginto Zilbalodžio „Potvynis“ (LRT, 5 d. 19 val.) – graži dovana visoms šventėms. Ne tik todėl, kad retas filmas surinko tiek svarbiausių prizų, pradedant Europos kino akademijos apdovanojimu ir baigiant „Oskaru“. Zilbalodis laužo animacinio kino taisykles, kurias jau atmintinai moka kelios saldžių filmų „visai šeimai“ išugdytos kartos. Jis beveik atsisako dar Walto Disney’aus laikais animaciniame kine įsigalėjusio antromorfizmo, šmaikščių dialogų, nuorodų į žinomas istorijas ar personažus.

„Mavka. Miško siela“
„Mavka. Miško siela“
„Ten, kur gieda vėžiai“
„Ten, kur gieda vėžiai“
„Sent Omeras“
„Sent Omeras“
„Būti Džonu Malkovičiumi“
„Būti Džonu Malkovičiumi“
Rengėjų inf.

Velykiniu laikotarpiu į kino ekranus pasibels nenuorama „Vištelė“: ją vaidino aštuonių vištų trupė

„Netikėta iš paukščio perspektyvos papasakota istorija, sukelianti visas žmogui žinomas emocijas“, – taip kino mėgėjai apibūdina kontroversiško vengrų režisieriaus György Pálfi naujausią dramediją „Vištelė“. Šventiniu laikotarpiu, nuo balandžio 3 dienos, į kino teatrus atkeliaujančiame filme pagrindinį vaidmenį sukūrė tikra višta, tiksliau aštuonių vištelių trupė, nepasitelkus jokio dirbtinio intelekto ar specialiųjų efektų, nes, kaip sako režisierius, gyvas ryšys suteikia autentiškumo, nesvarbu, ar tai žmonės, ar gyvūnai.

„Vištelė“
„Vištelė“
Rengėjų inf.

„Dulkės, kaulai ir stebuklai“ režisierė A. Žegulytė: kiekvienas suranda, kas jam amžina, o kas – laikina

„Man amžina tai, ko negali apčiuopti. Tai gali būti jausmas, prisirišimas prie objekto ar žmogaus žvilgsnis į meno kūrinį. Amžina tai, ko negali sunaikinti pelėsiniai grybai. O laikina – tai, kas mums nėra svarbu, man tai – materialūs dalykai“, – sako režisierė, meninės dokumentikos filmo „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ autorė Aistė Žegulytė.

Režisierė Aistė Žegulytė. Vitos Žėkaitės nuotr.
Režisierė Aistė Žegulytė. Vitos Žėkaitės nuotr.
Lithuanian Shorts inf.

Nuo daugiabučių kiemų iki vidinių labirintų: į Lietuvos kino teatrus grįžta „Trumpas kinas“

Balandžio mėnesį į Lietuvos kino teatrus sugrįžta naujausių lietuviškų trumpametražių filmų programa „Trumpas kinas. Pasiklydę laike“. Penkiuose trumpo metro filmuose, kurių dalis jau spėjo sulaukti pripažinimo Lietuvoje, – jautrus, drąsus ir poetiškas režisierių žvilgsnis į žmogų bei aplinką. „Trumpas kinas. Pasiklydę laike“ bus rodomas balandžio 10–18 dienomis. Programą pristato lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“. Tėvų ir vaikų santykiai, vaikystė daugiabučių kiemuose, trapus ir trumpalaikis artumas, sugrįžimas į besikeičiantį miestą ir laisvės paieškos jo paraštėse – filmų herojai klaidžioja tiek miesto erdvėse, tiek savo vidiniuose pasauliuose, bandydami suprasti, kur slypi jų namai ir jų tapatybė.

Živilė Pipinytė

Asmeniškų filmų dėlionės

Iš „Kino pavasario“ dienoraščio

Kartais vienas ar kitas filmas ilgam lieka mintyse, nors supranti, kad sudėtingos pasakojimo formos jo autoriui nepavyko suvaldyti. Taip man atsitiko pažiūrėjus trečiąjį ilgametražį garsiosios „Titanės“ autorės Julios Ducournau filmą „Alfa“ („Alpha“, Prancūzija, Belgija, 2025). Nesižaviu vadinamuoju kūno siaubu, juolab juodomis ateities vizijomis, bet kūnus marmuro luitais paverčiantis virusas filme nėra svarbiausias.

„Alfa“
„Alfa“
„Alfa“
„Alfa“
„Francas“
„Francas“
„Francas“
„Francas“
Ilona Vitkauskaitė

Pavasario mišrainė

Lietuviškų filmų premjeros „Kino pavasaryje“

„Kino pavasario“ programą „Lietuviškų filmų premjeros“ sudaro net devyni filmai, nors iš jų keturi – koprodukcijos, kuriose lietuvių indėlis gana įvairus. Pristatomi režisieriai taip pat skirtingo „maštabo“ – nuo debiutantų iki tokių pavardžių, kaip Sergejus Loznica. Tad apibendrinti programą gana sudėtinga. Tačiau kyla klausimas dėl jos sudarymo principų. Ar buvo kažkokie kriterijai, ar tiesiog sudėta viskas, ką pasiūlė prodiuseriai?

„Renovacija“
„Renovacija“
„Dykumos garsai“
„Dykumos garsai“
„Romualdas ir jūra“
„Romualdas ir jūra“
„Dulkės, kaulai ir stebuklai“
„Dulkės, kaulai ir stebuklai“
„Du prokurorai“
„Du prokurorai“
„Vieniša mama“
„Vieniša mama“
„Smėlio užtvanka“
„Smėlio užtvanka“
„Iki pergalės!“
„Iki pergalės!“
Jonas Ūbis

Prancūziški nušvitimai ir niūrūs skandinavai

Krėsle prie televizoriaus

Beprasmiškas žodžių draikalas „Prancūzijos kronikos iš Liberčio, Kanzaso vakaro saulės“ (TV3, 29 d. 00.50) – tai lietuviškas Weso Andersono filmo „The French Dispatch of the Liberty, Kansas Evening Sun“ pavadinimas. Iš tiesų taip vadinasi Kanzaso dienraščio priedas, leidžiamas įsivaizduotame XX a. Prancūzijos mieste. Mirus jo įkūrėjui Artūrui Hoviceriui (Bill Murray) leidyba nutraukiama, rengiamas paskutinis numeris.

„Prancūzijos kronikos iš Liberčio, Kanzaso vakaro saulės“
„Prancūzijos kronikos iš Liberčio, Kanzaso vakaro saulės“
„Prancūzijos kronikos iš Liberčio, Kanzaso vakaro saulės“
„Prancūzijos kronikos iš Liberčio, Kanzaso vakaro saulės“
„Stokeriai“
„Stokeriai“
„Stokeriai“
„Stokeriai“
„Kalėjimo prižiūrėtoja“
„Kalėjimo prižiūrėtoja“
„Pavydo ekspertas“
„Pavydo ekspertas“
Skalvijos inf.

„Skalvijos“ Kino klasikos vakaruose – du „Oskarus“ pelnęs politinis trileris

„Skalvijos“ Kino klasikos vakaruose kovą pristatomas dviem „Oskarais“ apdovanotas politinis trileris „Z – jis vis dar gyvas“ (rež. Costa-Gavras, 1969). Filmas, laisvai paremtas 1963 m. Graikijos kairiųjų pažiūrų aktyvisto Grigorio Lambrakio nužudymu, atskleidžia, kaip valdžia gali slėpti smurtą ir manipuliuoti tiesa – istorija, galinti vykti bet kur ir bet kada.

„Z – jis vis dar gyvas“. Copyright KG Productions
„Z – jis vis dar gyvas“. Copyright KG Productions
Kino pavasario inf.

31-ojo „Kino pavasario“ apdovanojimuose įvertinti geriausieji

Dvi savaites į kino teatrus grįžti jausmo kvietęs Vilniaus miesto festivalis „Kino pavasaris“ pasiekė finišą: sekmadienio vakarą organizatoriai paskelbė konkursinių programų nugalėtojus ir daugiausiai žiūrovų simpatijų pelniusį filmą.

„Dulkės, kaulai ir stebuklai“
„Dulkės, kaulai ir stebuklai“
Sengirės kino inf.

Jūrų tyrėja: žingeidus žmogus naudodamasis gamtos resursais jaučia pagarbą ir dėkingumą

Svajingas kraštovaizdis su jūros horizontu kuria įspūdį, kad tai begalinė ir nepažeidžiama erdvė, tačiau iš tiesų ji – trapi, nuolat kintanti sistema, jautriai reaguojanti į žmogaus veiklą. Baltijos jūra – viena unikaliausių ir kartu viena labiausiai žmogaus veiklos paveiktų jūrų pasaulyje. Ji yra sekli, beveik uždara, su Atlanto vandenynu susijusi tik siaurais sąsiauriais, todėl vandens atsinaujinimas čia vyksta lėtai, o teršalai linkę kauptis dešimtmečiais. Jūrą supa devynios valstybės ir apie 85 milijonai gyventojų, tad jos būklė tiesiogiai priklauso nuo viso regiono sprendimų ir įpročių.

„Iš gelmių“
„Iš gelmių“
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas