Apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ organizatoriai – asociacija AVAKA ir Lietuvos kino centras (LKC) – sureagavo į kino bendruomenėje kilusias diskusijas apie šių metų nominacijas. Penktadienio vakarą buvo sušauktas specialusis Atrankos komisijos ir organizatorių posėdis, kuriame priimti visai kino industrijai svarbūs sprendimai.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus sukurta paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944) tęsia savo kelionę. Gegužės 11 d. jūriniame konteineryje įrengta paroda iš Šiaulių atvyks į Panevėžį, kur mėnesį stovės Laisvės aikštėje.
Apie kelis bojavykus
Artėjančią vasarą pranašauja ne tik bundanti gamta, šiltėjantys orai ir laimingesni veidai gatvėje, bet ir vis nykesnis kino teatrų repertuaras. Savaitgalį užklydau į „Vingio“ kino teatrą: tik vienas kitas žmogus, kone privatūs seansai. Tiek daug tresh’o, kuriamo rimtu veidu, seniai teko matyti. Net Guy Ritchie bandė surimtėti ir sukūrė moraliai teisingą karinį filmą, kritikuojantį JAV pasitraukimą iš Afganistano, paliekant su kariuomene bendradarbiavusius afganistaniečius likimo valiai. O nauja Chriso McKay’aus „Drakulos“ interpretacija turėtų įkvėpti nuo toksiškų santykių kenčiančius žmones...
Nauji filmai – „Visos Bo baimės“
Su filmais „Paveldėtas“ (2018) ir „Saulės kultas“ (2019) į kiną įžengęs režisierius Ari Asteris greitai buvo įvardintas vienu perspektyviausių siaubo filmų kūrėjų. Šiemet kino teatrus pasiekė ir trečiasis jo filmas – „Visos Bo baimės“ („Beau Is Afraid“, Kanada, Suomija, JAV, 2023). Nors žanro prasme filmas skiriasi nuo pirmųjų Asterio darbų, juos visus sieja per režisieriaus filmografiją besitęsiantis traumuojančios, toksiškos šeimos motyvas. Reikėtų vengti insinuacijų, tačiau peršasi mintis, kad tai šį tą sako ir apie režisieriaus asmenines patirtis. Atrodo, kad Asteris šį kartą rimtai nusprendė imtis psichoanalizės – ir privertė pasijusti tarsi įsiveržus į svetimą psichoterapijos seansą. Gerokai per ilgą, nelabai artimą ir nesiūlantį jokios išeities.
Krėsle prie televizoriaus
Perskaitęs televizijų programas supratau, kad prasidėjo kartojimų sezonas. Tai manoji švilpiko diena: pirmadienį atsidarau ką tik gautą programą ir bandau prisiminti, kiek kartų rašiau apie rodomą filmą – penkis ar dešimt? Juokingiausia, kad kartais prie tokio filmo pavadinimo puikuojasi žodis „Premjera“, mat viena ar kita televizija jį rodo pirmą kartą.
Prieš trejus metus Lietuvą užklupusi pandemija bei pernai rusijos pradėtas karas Ukrainoje, atrodė, negrįžtamai pakeitė šalies gyventojų filmų žiūrėjimo įpročius bei „priklijavo“ lietuvius prie namų ekranų. Tačiau tiek Lietuvos kino centro (LKC) duomenys, tiek kino teatrų ar kovo mėnesį vykusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasario“ statistika rodo, kad žiūrovai vis dar nori unikalių patirčių, o sugrąžinti juos prie didžiųjų ekranų – įmanoma.
Antradienio vakarą vykusioje spaudos konferencijoje paskelbta, kas tapo Lietuvos nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantais. Tarp jų – Serbijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Prancūzijos ir Bulgarijos bendros gamybos filmas „Eisiu, kiek reikės“. Šis filmas pretenduoja tapti geriausiu mažumos bendros gamybos filmu. Filmo kompozitorius – Martynas Bialobžeskis. Filmo spalvų dailininkė – Julija Steponavičiūtė.
Debiutinis Austėjos Urbaitės filmas „Per Arti“ pripažintas geriausiu konkursinės programos filmu Rytų ir Centrinės Europos festivalyje „Go East“. Vakar pasibaigusiame 23-ajame festivalyje Vysbadeno mieste Vokietijoje, filmui „Per Arti“ buvo įteiktas ir tarptautinės kritikų asociacijos FIPRESCI prizas.
Antradienio vakarą vykusioje spaudos konferencijoje paskelbta, kas tapo Lietuvos nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantais. Metų geriausieji paaiškės birželio 4 d. Kaune vyksiančioje ceremonijoje, kurioje bus įteiktos 22 statulėlės. Į daugiausiai apdovanojimų pretenduoja režisierių Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio filmas „Poetas“, Tito Lauciaus filmas „Paradas“ ir Austėjos Urbaitės filmas „Per arti“.
Išvykos kartu su šeima į kiną, muziejų ar teatrą nuo ankstyvo amžiaus turi didelę įtaką kultūrinių įpročių formavimuisi. Lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ nuo 2022 m. įgyvendina tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti pagrindines šeimoms skirtų nekomercinio kino programų lankymo tendencijas mūsų šalyje.