Spalio 28 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) atidaroma paroda „Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“. Parodos spaudos konferencija vyks spalio 28 d. 11 val. Joje dalyvaus parodos kuratorė dailėtyrininkė Odeta Žukauskienė ir Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.
Žymaus lietuvių poeto ir diplomato sūnus Jurgis Baltrušaitis (1903–1988) meno istoriko kelią pradėjo Prancūzijoje ir pasuko nepramintais takais. Nuostabiai iliustruotose knygose jis visiškai kitaip nušvietė meno istoriją: atskleidė demoniškų padarų ir kerinčių iliuzijų pasaulį.
Algimantas Kančas (1954–2016)
2016 spalio 19 d. mirė Algimantas Kančas. Architektų gildija neteko žymaus kūrėjo, palikusio ryškų pėdsaką modernioje Lietuvos architektūroje.
Algimanto Kančo kūrybinį palikimą sudaro daugiau kaip šimtas įvairios paskirties statinių. Paminėtini Maltos ordino senelių namai (1987 m.), Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia (1993 m.), Kauno gerojo Ganytojo bažnyčia ir parapijos namai (1999 m.), įmonės „Kraft Foods Lietuva“ administracijos ir laboratorijos pastatų kompleksas (2001 m.; bendraautoriai archit. G. Kančaitė, L. Kazakevičiūtė, L. Savickas), Kauno gyvenamasis kvartalas „Fredos miestelis“ (2003, bendraautoriai archit. L. Kazakevičiūtė, L. Savickas, M. Preisas), Norvegijos ambasados pastatas Vilniuje (2000 m.), Kauno dramos teatro rekonstrukcija (2004 m.), Prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ Kaune (2005 m.; bendraautoriai – architekto G. Jurevičiaus studija), tarpukario gamyklos „Pieno centras“ konversijos projekto pirmieji etapai (2012–2016 m.), Nidos menininkų kolonija (2008–2016 m.), Kauno valstybinio muzikinio teatro pastato rekonstrukcija (2008–2015 m.) ir kt.
Tarptautinė stiklo bienalė „2 D→“ Vilniaus galerijose
Spalio mėnesio pradžia Vilniuje pažymėta svarbiu įvykiu stiklo meno kūrėjams: dviejose miesto parodinėse erdvėse – Dailininkų sąjungos ir Šv. Jono gatvės galerijose – eksponuojami trečiosios (ankstesnės vyko 2012 ir 2014 m.) tarptautinės stiklo bienalės „2 D→“ dalyvių kūriniai. Šioje stiklo menininkės Dalios Truskaitės kuruojamoje parodoje (latvių ekspoziciją kuravo Barbala Gulbe, estų – Kati Kerstna) savo kūrinius eksponuoja 27 menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos ir Vokietijos. Lapkritį ši ekspozicija, papildyta estų stiklių kūriniais, bus rodoma Pernu Naujojo meno muziejuje, gruodį – Raplos apskrities šiuolaikinio meno centre Estijoje, o atskira estų stiklo menininkų kolekcija šiuo metu eksponuojama Vinco Grybo memorialiniame muziejuje Jurbarke. Bienalės pavadinimas nurodo, kad kūrinių išeities taškas yra dvimatė plokštuma, tačiau siekiama iš jos išeiti, ją transformuoti erdvėje, taip pat ieškoma stiklo, kaip kūrinio medžiagos, galimybių šiuolaikinio meno kontekste. Dar vienas tikslas, itin aktualus vilniečiams stikliams, – tai siekis apžvelgti kadaise lyderiavusios Vilniaus vitražo ir architektūrinio stiklo mokyklos pozicijas, numatyti naujas jos tendencijas ir galimybes.







Spalio 25 d. – lapkričio 12 d. Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ veiks lenkų menininkų iš Krokuvos paroda „Vidaus reikalai / „Sprawy wewnętrzne“. Parodos atidarymas: 2016 spalio 25 d. (antradienį), 18 val.
Parodoje pristatoma daugiaaspektė Krokuvos menininkų asociacijos „Otwarta Pracownia“ (liet. „Atvira dirbtuvė“) narių kūryba: abstrakčioji, Kazimiero Malevičiaus įtakota, ir konstruktyvistinė tapyba (Ignacy Czwartos, Jacek Dłużewski, Krzysztof Klimek, Jerzy Grochowski, Bettina Bereś, Wojciech Głogowski, Lech Kolasiński, Marek Kuś, Dariusz Mlącki), fotografija (Sławomir Toman, Bartek Jarmoliński, Maria Pyrlik), instaliacijos su erdviniais objektais (Olgierd Cmielewski, Wojciech Głogowski, Piotr Lutyński) bei Lenkijoje gyvenančių ir kuriančių japonų menininkų – Koji Kamoji ir Miko Iwata objektai bei performansai.
Spalio 25 d., antradienį, 17 val. LDS galerijoje „Arka“ (Aušros vartų g. 7, LT-01304 Vilnius) atidaroma dviejų menininkų – Tito Livio Negri ir Gabriellos Quercia skulptūros, juvelyrikos ir meninio stiklo paroda „Šviesos brangakmeniai“.
Parodos organizatorius: Italijos respublikos ambasada ir Italijos kultūros institutas. Paroda surengta XVI Pasaulinės italų kalbos savaitės proga. Renginį globoja Italijos Respublikos Prezidentas Sergio Mattarella.
XVI pasaulinės italų kalbos savaitės „Italų kalba ir kūrybingumas: prekės ženklai ir papročiai, mada ir dizainas“ proga man labai malonu pristatyti Marios Gabriellos Quercia ir Tito Livio Negri parodą „Šviesos brangakmeniai“, kuriai abu menininkai skyrė originalius, rankomis sukurtus dirbinius – pusiau skulptūras, pusiau šviestuvus.
Maloniai kviečiame į Karolinos Kunčinaitės parodos „Danguje ir ant žemės“ atidarymą, kuris vyks spalio 18 d. 18 val. VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“. Paroda veiks iki spalio 29 d.
Apie namus ir dar kai ką...
Kviečiame į parodos „Kartelė“ Spalio 20 d. 18 val.
Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje (mokytojų namų I a.)
„Kartelė“ tai jau V-oji paroda iš ciklo „Veikiantys“, skirto Jūratės Stauskaitės Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos 25-mečiui paminėti.
Parodos „Kartelė“ dalyves vienija draugystė, užsimezgusi J. Stauskaitės dailės studijoje. Dalia Vaškevičiūtė yra baigusi tapybą Miuncheno dailės akademijoje. Audra Juravičienė ir Indraja Kubilytė baigusios tekstilės meną Vilniaus dailės akademijoje. Autorės savaip interpretuoja „Kartelės“ temą...
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus
M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune
Spalio 20 d., ketvirtadienį, 17 val.
atidaroma litvakų skulptoriaus Žako Lipšico (1891–1973) kūrybos paroda „Gyvenimas skulptūroje. Žakui Lipšicui – 125“.
Spalio 21 d., penktadienį, 19 val., Pažaislio vienuolyno ansamblyje įsikūrusiame svetingumo komplekse „Monte Pacis“ galerija „Art-Cart“ pristatys tapytojo Deivio Slavinsko parodą.
Parodos organizatorė, galerijos „Art-Cart“ atstovė Ana Čižauskienė teigia, kad „Barokinis Pažaislio ansamblis – nors ir netipinė vieta meno ekspozicijoms, tačiau turi labai savitą vietos aurą ir istorinį kontekstą, kurių fone kūriniai prabyla kitaip. Šį kartą čia pristatomi Deivio Slavinsko „Kontradimensinės“ serijos kūriniai yra įdomūs stilistiškai, nes juose yra gretinama abstrakti išraiška su grafiniu pop stiliumi. Pirmas įspūdis, žvelgiant į šiuos kūrinius, dažnai apgaulingas, mat detalės atliktos grafiška maniera gali pasirodyti kaip koliažinės aplikacijos, bet iš tiesų yra kruopščiai atliktos teptuku. Daugelis šį dailininką pažįsta ir kaip originalių Kauno architektūrinių peizažų autorių, kuriuos jis tapo modernizmo epochai būdingu art deco stiliumi, daug kam inspiruodamas simpatijas tarpukario architektūrai“.