Antano Zabielavičiaus ir Algimanto Palucko „Retrospektyvi esatis“ Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje
Neįprastos gyvenimo aplinkybės kuria neįprastas parodų lankymo sąlygas. Stebime meną pro galerijų vitrinų stiklus, ant lauko reklamų stendų, pravažiuojančių troleibusų ir naudojamės dar daugeliu kitų išradingų būdų. Būtent taip, vedama smalsumo pamatyti buvusių savo „studijokų“ darbus, aplankiau Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galeriją, kurioje šiuo metu uždaryta miega pirmosios mokyklos laidos auklėtinių Antano Zabielavičiaus ir Algimanto Palucko paroda „Retrospektyvi esatis“, kuruota Jūratės Stauskaitės. Paroda priklauso ciklui „Šiandien aš“, kuriuo minimas Vaikų ir jaunimo dailės mokyklos 30-metis, pristatant buvusių studentų, dabar profesionalių menininkų, darbus.
LDS galerijoje „Arka“ pristatoma lietuvių jaunosios kartos tapytojos Mykolės Ganusauskaitės personalinė paroda „Sija raiste“, kurioje eksponuojama peizažo žanro kūrinių kolekcija.
„Peizažo žanru šiuolaikiniai tapytojai vėl ima domėtis 90 – jų pabaigoje. Rašydamas apie šį reiškinį, kritikas Robertas Fleckas pastebi, kokį poveikį jų peizažams daro tai, kaip pasikeitė pati gamta. Anot kritiko: „Peizažas šiandieną įsivaizduojamas tik kaip dirbtinis. Europoje industrija, agrarinis ūkininkavimas ir erdvinis planavimas seniai suformavo gamtą iki pat tolimiausių regionų. Tapybai tai privalumas: peizažas nebekelia nostalgijos“.
Iš Cité Internationale des Arts rezidentų pasakojimų
Bebaigdama Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto tapybos magistrantūros studijas buvau apdovanota galimybe mėnesį laiko pagyventi Cité Internationale des Arts.
Prieš didžiąsias metų šventes po atviru dangumi Vilniaus skveruose įsikūrusi ir miestiečius iki pat vasario vidurio džiuginusi „Lewben Art Foundation“ organizuota paroda „Homo absentia“ („Trūksta / nėra žmogaus“) persikėlė į pagrindinę Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštę. Paroda Šiauliuose surengta kartu su partneriais – Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Šiaulių dailės galerija ir Šiaulių miesto savivaldybe.
Nuo kovo 3 d. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas), be atidaromojo renginio, pradės veikti šiuolaikinio meno kūrėjos Židrijos Janušaitės paroda „Visi prasmingi garsai virto tyla“.
Nuo kovo 3 d. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas), be atidaromojo renginio, pradės veikti estų menininko Karl-Erik Talvet tapybos darbų paroda „Malio pastoralė“. Parodoje menininkas pristato paveikslus sukurtus remiantis asmenine patirtimi, 2019 metais atliekant karo tarnybą Malyje, Afrikoje.
Nuo kovo 3 d. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas), be atidaromojo renginio, pradės veikti menininko Remio Ščerbausko fotografijų paroda „Teritorija Kaunas / gatvės fotografija“.
Kiekvienas pasaulio miestas turi savo „veidą“, kurį apibūdinti žodžiais yra sudėtinga, nes tai ne architektūra ir žmonės, o veiksmas, emocija ir būvis. Jeigu užsimerktumėte ir įsivaizduotumėte Kauno „veidą“, koks jis būtų? Prieš akis iškyla modernistinės architektūros ritmiškumas ir geometrinių detalių žaismas, senojo Laisvės alėjos grindinio plytelių raštas, Santakos ir Muzikinio teatro žalios erdvės, parduotuvių vitrinos, bromai, laiptai, stotis, gamyklos, Nemunas, kurie persipina su nepažįstamų žmonių veidais, miesto judesiu, kažkas eina, sėdi, stebi, rūko, kalba, dirba, svajoja, groja, šypsosi ar krapšto nosį... Čia verda gyvenimas!
Dvi parodos pro langus
Keliaudama iki parodos slidžiomis senamiesčio gatvelėmis, spaudžiant –15 °C, vitriną pirmiausia praeinu. Nepamatau. Apsisuku, juk ji turėjo būti čia. Prispaudžiu veidą prie langų, ant kurių užrašyta „Parduodamos patalpos“, ir galiausiai įžiūriu skulptūrinių objektų fragmentus.
Pagrindinė Dominyko Sidorovo kūrybos medija – tapyba, tačiau greta to menininkas kolekcionuoja bei kuria objektus, piešinius ant popieriaus ir ant sienos. Būtent pastaroji autoriaus kūrybos dalis bus pristatoma parodoje Ugniasienė.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus
A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V.Putvinskio g. 64, Kaune,
6-osios Vilniaus keramikos meno bienalės paroda „Naujas / Fresh”.
Žvelgiant retrospektyviai „Naujas / Fresh“ kolekciją pagrįstai galima vadinti jubiliejine – juk nuo 2010 m. surengtos 1-osios Vilniaus keramikos meno bienalės praėjo dešimtmetis. Tad kas gi šiandien aktualu lietuvių keramikams, kaip atsinaujina ankstesnėse bienalėse pristatytos meninės tendencijos?