7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Paryžių gavau kaip dovaną

Iš Cité Internationale des Arts rezidentų pasakojimų

Agnė Jonkutė
Nr. 8 (1373), 2021-02-26
Dailė
Agnės Jonkutės darbų ekspozicija parodoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Agnės Jonkutės darbų ekspozicija parodoje. G. Grigėnaitės nuotr.

Bebaigdama Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto tapybos magistrantūros studijas buvau apdovanota galimybe mėnesį laiko pagyventi Cité Internationale des Arts.

Paryžiuje vaikščiojau ir viską godžiai gėriau akimis. Kaip atsvara informacijos srautui puikiai veikė asketiška studijos aplinka. Pamačiau juodą užuolaidą, po ja tuščią baltą lovą, likusius miegojusio žmogaus ženklus. Vaizdas taip užbūrė, kad grįžusi namo nutapiau.

Nutapyta lova tapo penkerius metus trunkančio ciklo „Facts of Inexistence“ kertiniu tašku. Filosofiniam terminui inexistence tokio talpaus lietuviško atitikmens neradau, todėl ciklą vadinu angliškai, inexistence suprasdama kaip:

būdingumą,

neatskiriamą savybę,

būtį,

egzistavimą,

egzistavimą viduje,

konsistencinį egzistavimą,

nebūtį,

nebuvimą

ar

having no existence,

nonexistence,

inherence,

subsistence

that which exist within,

consistent,

want of being or existence

ar

небытие,

неотъемлемость,

присущность.

 

Labiausiai užbūrė, jog tai yra egzistavimas viduje, nedalomas, bet kartu ir nebūtis, nebuvimas.

Paveikslas daug keliavo. Jį vežiausi į Frankofonijos meno ir sporto žaidynes Nigeryje. „Lova“ ir dar vienas darbas leido man per žaidynes patirti neišdildomų įspūdžių: mat buvau apdovanota aukso medaliu, teko lipti ant tikros „olimpiadinės“ pakylos ir vidury Afrikos giedoti Lietuvos himną.

Skrendant atgal paveikslas dingo, kaip vėliau paaiškėjo, būtent Paryžiaus oro uoste... Vilnių pasiekė tik tuščias vamzdis, į kurį turėjo būti suvyniotas paveikslas. Bandžiau ieškoti visais įmanomais būdais, deja, rasti nepavyko – po mėnesio labai intensyvių tarptautinių paieškų teko susitaikyti, jog paveikslas dingo.

Bet gyvenimas tęsėsi, išskridau į Amsterdamą. Iš ten grįždama Vilniaus oro uoste iš tolo, per matinį stiklą, pamačiau atremto ilgo daikto šešėlį. Puoliau bėgti ir sakyti, kad tai mano „Lova“, mat iš karto supratau, kad tai mano pradingėlis. Nors tikrai žinojau, kad ant paveikslo buvo tik mano pavardė ir darbo pavadinimas, ir jokių kitų koordinačių (veiksmas vyko socialinių tinklų nebuvimo laikais). Radinių skyriuje niekaip negalėjo suprasti, kaip iš blankaus šešėlio galėjau numanyti, jog tai mano suvyniotas paveikslas.

 

Paryžius sugrįžo. Šventė.

 

Pamažu lova „prisišaukė“ draugų – nutapiau pagalves su po nakties pasilikusiais galvos atspaudo ženklais ir stalą.

 

Prisiminimai surinkti parodos „Įminti Paryžių: VDA rezidencijos Cité Internationale des Arts istorijos“, veikiančios, bet dėl karantino uždarytos, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius), proga. Kuratorė Birutė Pankūnaitė, architektas ir dizaineris Povilas Vincentas Jankūnas. Daugiau pasakojimų rasite: https://www.lndm.lt/birute-pankunaite-iminti-paryziu-vilniaus-dailes-akademijos-rezidencijos-cite-internationale-des-arts-istorijos-i-dalis/.

Agnės Jonkutės darbų ekspozicija parodoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Agnės Jonkutės darbų ekspozicija parodoje. G. Grigėnaitės nuotr.