Dailės anonsai

KKKC inf.

Sausio 19 d., penktadienį, 17.30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma „Artojo“ gatvės meno paroda „Uzurpacija“. Parodos eksponavimo metu vyks Pijaus Čeikausko (Pidžino)  keturių kūrybinių dirbtuvių ciklas, kurio metu dalyviai bus supažindinti su genialiais gatvės meno pavyzdžiais, išmokyti valdyti dažų balionėlį, karpyti lipdukus, ruošti plakatus ir jiems reikalingus klijus. Paroda veiks iki vasario 11 dienos.

KKKC inf.

Sausio 19 d., penktadienį, 18 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma pirmoji Kristinos Švenčionytės solo paroda „Plyšys / Crevice“. Parodos atidarymo metu K. Švenčionytė atliks performansą ,,Yra tik dabar ir dabar ir dabar“. Performatyvioje parodoje, kuri veiks ne tik kaip instaliacijų paroda, bet ir kaip performansų atlikimo aikštelė, bus bandoma išryškinti kelias plyšio formas. Bus aptariamas parodos lankytojo ir kūrėjo santykis, nagrinėjamas žmonijos nesusikalbėjimas, užčiuopiami jautriausi netekties palikti plyšiai. Paroda veiks iki vasario 11 dienos.

Aistė Kisarauskaitė

Dvi Dalios Truskaitės instaliacijos parodoje „Dešinė, kairė, dešinė“

Tik jei matai, kokios sunkios dėžės su Dalios Truskaitės stiklais, kuriuos ji pakavo daugybę dienų, kaip komplikuota ir baugu kabinti juos prie sienos ar, tuo labiau, erdvėje, kad nenudužtų, nenutrupėtų nė vienas kraštelis, kad išlaikytų metalas, tik tada gali suvokti, kokia tai sunkiasvorė ir beprotiškai trapi stiklo materija. Tačiau atsiradus laiko ir erdvės atstumui, vėl mintyse plevena stiklo lapeliai, tokie lengvi, kad ne krinta, o pasisiūbuodami sklendžia ant grindų. Kartais pagalvoju, kokios tos grindys, – ne, nemačiau Dalios Truskaitės „Uždengti“ Venecijoje, bet neabejoju, kad barokinės įvairiaspalvio ornamento „Palazzo Loredan“ terazzo grindys nė nedunkstelėjo, šiems truputį pasiglamžiusiems nuo kelionės lapeliams nusileidus.

KKKC inf.

Sausio 19 d., penktadienį, 17.30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) II aukšte, atidaroma jungtinė paroda „PA’MATAI“. Parodos koordinatorė ir edukatorė – Simona Martinkutė (Simona Agota Martinkus). Parodos sumanytojai bei rengėjai klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia dalyvauti atidaryme bei atverti akis tam, kas išlieka ilgam, kaip pamatinės vertybės. Nuotraukose, sufokusuotose į Klaipėdos fachverkinės architektūros tradiciją, kiekvienas atras autentišką Klaipėdos veidą ir turės galimybę prisiliesti prie analoginės fotografijos procesų. Paroda veiks iki vasario 11 dienos.

Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2, Kaune) sausio 18 d., ketvirtadienį, 17.30 val. kviečiame į Teodoros Jurčytės-Šukaitienės parodos „Šnabždesiai Federikui” atidarymą.

Gytis Oržikauskas

Sausio 14 dieną Vilniaus gelerijoje „Aidas“ yra atidaroma tapytojos Lenos Chvičijos tapybos paroda „Keletas keistų savaičių“. Parodoje pristatomi tapybos darbai atspindi spalvos, šviesos ir jos blysknių studiją, kuri yra būdinga abstrakčiojo ekspresionizmo tapybai.

Rokas Dovydėnas

Dalios Truskaitės ir Ksenijos Jaroševaitės parodos Grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“

Vilniuje, Grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“, iki sausio 27 d. veikia dvi parodos: antrame aukšte – Dalios Truskaitės „Dešinė, kairė, dešinė“ ir ekspozicijų salėje „+“ – Ksenijos Jaroševaitės „Šiupinys“. Parodos gana skirtingos, nors ir esama nemažos bendrystės.

„Artifex“ inf.

Keturios šalys, keturi metai, vienas metodas. Menininkė iš Slovakijos Viktoria Terezia Jurkovska savo parodoje „Grandpa Approves“ (lt. „Senelis – už“) pristato ketverius metus kurtą tekstilės dizaino projektą, kuriame mišria technika atliktuose skaitmeniniuose koliažuose susipina analoginiai naratyvai ir iliustracijos. Paroda „Senelis – už“ kuria intymų, jautrų pasakojimą dienoraščių ir jų vaizdinių pagalba. Tekstilės atspaudai tampa parodos pasakotojais, kuriuose susilieja eksperimentinis, skaitmeninis menas ir analoginės fotografijos technika. Vaizduose susipina psichogeografijos ir buitinės kultūros temos, kurios buvo plėtotos ketverius metus keturiose skirtingose šalyse – Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje ir Ispanijoje.

Vidas Poškus

Paroda „Paveikslas ir modelis“ galerijoje „Medūza“

Kalbant apie bet kurią parodą, iš akiračio neįmanoma ir negalima patraukti vietos ir erdvės, kur vyksta ekspozicija. Svarbu yra ne tik interjeras, bet ir išorė, netgi priėjimas prie jos. Sakykime, vienaip tūlas pėdina Latako gatvele, pasiruošęs nuo balų vandeniu besitaškančių automobilių pasislėpti antrajame „Kairės–dešinės“ aukšte ar gurgždančiu laminatu pasidabinusiose galerijos „Akademija“ salėse. Ypatingo įkvėpimo dozę ne vienas turbūt patiria nuožulniu užkopimu pro žydinčias sakuras ir Jono Mikėno „Pirmąsias kregždes“ (keista, kad jų dar nenuvertė, juk tokį progresyvų dangoraižį jų vietoje būtų galima pastatyti!) prasibrovęs į Nacionalinę dailės galeriją.

Gerda Šertvytytė

Prie vieno paveikslo: Prano Domšaičio „Bėgimas į Egiptą“

Kai vaikščiojau po Nacionalinės dailės galerijos nuolatinę ekspoziciją, šviesioje baltų sienų salėje mano dėmesį patraukė žmonių figūros, įrėmintos tamsiame fone. Pirmiausia užklupo baimė ir užuojauta šiai grupelei, nes vaizdinys sugrąžino į vaikystę ir priminė jos siaubą – tamsą. Turbūt ne vienas galėtų sutikti, kad visiška juoduma kambaryje buvo potencialiai pavojinga aplinka susidurti su šviečiančiomis raudonomis akimis, aštriomis iltimis ir nagais, priklausančiais pasakų, animacijos ar vyresniųjų pasakojimų iliustruotiems monstrams. Laimingiesiems, kurie galbūt to nepatyrė, galiu pateikti pavyzdį, kokia strategija pasinaudodama išvengdavau baubo planuojamo pagrobimo: nuo elektros jungiklio pora atsispyrimų peršokdavau visą kambarį, vos jame išjungusi šviesą. O turbūt ir suaugusiems žvelgiant į juodą miško tankmę kartais kyla klausimas: ar ten nėra ko bijoti?