Kinas

Artėja „Scanorama 2006“

Šiaurės šalių kino festivalis – jau netrukus

iliustracija
„Karen Blixsen: anapus šio pasaulio“

Šiųmetė „Scanorama“ pradės savo kelionę per Lietuvą tradiciniu maršrutu Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Festivalio atidarymas įvyks „Forum Cinemas Vingis“ lapkričio 10 d., „Scanoramos“ programa ir jos svečiai bus pristatomi „Forum Cinemas Vingis“, dalis programos kartojama „Forum Cinemas Akropolis“ ir „Skalvijos“ kino centre. Kaune „Scanorama“ viešės lapkričio 17–23 d. kino teatre „Romuva“, į Klaipėdos kino centrą „Cinamon“ ji persikels lapkričio 24–30 d.

Kasmet „Scanoramos“ programa turtėja, pasipildo. Pirma šių metų naujovė – trumpametražių filmų naktis „Šiaurės pašvaistė“. Ji prasidės lapkričio 11 d. 23 val. šių metų Kanų kino festivalio laureato, „Auksinę palmės šakelę“ už geriausią trumpametražį filmą pelniusio norvegų režisieriaus Bobby Peerso filmu „Uostytojas“ (2006). Filmo herojus meta iššūkį tradiciniam žmogaus status quo ir tikrąja šio žodžio prasme atsiplėšia nuo žemės, nepaisydamas gravitacijos dėsnių. Daugiau kaip 8 valandas trunkanti programa pristatys visų Šiaurės šalių mažųjų žanrų aukso fondą. Čia ir pripažintų režisierių „Oskaru“, Berlinalės „Aukso lokiu“ ir Europos kino akademijos prizais įvertinti filmai, ir garsios švedų aktorės Pernillos August režisuoti filmai, ir naujausia islandų animacija, ir danų, suomių, švedų jaunųjų režisierių perliukai. „Šiaurės pašvaistę“ baigs „Oskarui“ nominuotas islandų režisieriaus Rśnaro Rśnarssono filmas „Paskutinė ferma“ (2005).

Europa plečiasi, į jos žemėlapį grįžta užmirštos šalys, atsiveria nauji kino žemynai, kultūrų, tradicijų, religijų sankirta provokuoja kino siužetus, intensyvūs kultūros mainai tampa Europos šalių bendravimo būtinybe. Todėl žiūrovams bus įdomi bei patraukli antra „Scanoramos“ naujovė: pristatomas išskirtinis programos svečias – festivalis „Crossing Europe“, vykstantis Austrijos mieste Lince. Vilnius ir Lincas – miestai, paskelbti 2009 m. Europos kultūros sostinėmis. Kartu su festivaliu „Crossing Europe“ „Scanorama“ pradeda rengti tęstinę specialiąją programą „Kertant Europą“. Joje bus rodomi įdomiausi Rytų ir Centrinės Europos režisierių filmai, pelnę Linco festivalio prizus. Ir „Scanorama“, ir „Crossing Europe“ yra jauni, ambicingi festivaliai, Europos kino festivalių tinklo „Alliance of Central and East European Film Festivals“ nariai. Jie pradėjo bendradarbiauti nelaukdami 2009-ųjų. Pirmoji programos „Kertant Europą“ kregždė – Sergejaus Stanojkovskio filmas „Kontaktas“ (2005), pelnęs žiūrovų prizą Lince, rodytas Manheimo-Heidelbergo, San Paulo, Tesalonikų, Belgrado, Sofijos, Bruklino, Briuselio ir kituose kino festivaliuose. Ši jaudinanti tragikomiška istorija subtiliai atskleidžia šiuolaikinę Europą draskančių konfliktų dramatizmą.

iliustracija
„Priemiesčio šviesos“

Viena tradicinių „Scanoramos“ temų – didžiosios datos ir asmenybės. Prieš šimtą metų Norvegijos sostinėje Osle mirė didysis teatro reformatorius Henrikas Ibsenas. 2006 m. Norvegijoje paskelbti Ibseno metais. Šia proga Norvegijos kino institutas parengė didelę programą „Ibsenas ir kinas“. Ši programa bus demonstruojama Berlyne, Toronte ir Vilniuje. Joje – populiariausios H. Ibseno kūrinių kinematografinės versijos, sukurtos dar kino priešaušryje („Terje Vigenas“, 1916), praėjusio šimtmečio 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose („Laukinė antis“, 1963; „Ponia Inger“, 1975) ir jau XXI amžiuje („Visuomenės priešas“, 2005). Šią programą gražiai papildo ir garsiai švedų teatro ir kino aktorei Lenai Endre skirtos retrospektyvos filmas „Heda Gabler“ (1993), o užbaigia vos prieš porą mėnesių baigta dokumentinė juosta „Liūtas Henrikas Ibsenas“ (2006).

Šių metų „Scanoramos“ naujienų“ akcentas – jaunoji skandinavų režisūros karta, kuri sėkmingai griauna susiklosčiusį stereotipą apie tai, kad pasaulyje žinomos tik iškiliausios šio regiono pavardės. Norvegų režisierių Jenso Lieno ir Stefano Faldbakkeno filmai „Įkyruolis“ (2006) ir „URO“ (2006) buvo tarp sėkmingiausių premjerų šių metų Kanų festivalio programose „Ypatingas žvilgsnis“ ir „Kritikų savaitė“. Jenso Lieno „Įkyruolis“ jau įvertintas net trimis nacionaliniais prizais „Amanda“ už geriausią režisūrą, geriausią scenarijų ir geriausią vyro vaidmenį, pristatytas Europos kino akademijos apdovanojimui. Stefano Faldbakkeno „URO“ nominuotas visoms 2007-ųjų nacionalinio prizo „Amanda“ kategorijoms. Skirtingi autorių žvilgsniai į realybę, skirtingi filmų stiliai ir žanrai rodo pagrįstas jaunosios norvegų režisierių kartos ambicijas įsilieti į postmodernistinę šiuolaikinio kino proceso erdvę, nebijant jokių tabu. Šiuo keliu sėkmingai žengia ir islandas Daguras Kįri. Jo filmas „Albinosas Nojus“ (2003) apkeliavo daugybę tarptautinių kino festivalių ir susižėrė daug prestižinių prizų. Dar tik du filmus sukūręs režisierius tapo įdomia Europos kino peizažo figūra, abu jo filmus rodysime specialiojoje programoje „Daguras Kįri iš arčiau“. Šių metų Europos kino akademijos apdovanojimams nominuoti net devyni skandinavų režisierių filmai, tarp jų ir gyvasis suomių klasikas Aki Kaurismäki, jo naujausias filmas „Priemiesčio šviesos“ (2006) taip pat papuoš „Scanoramos“ programą.

iliustracija
„Trumpa kelionė į dangų“

„Scanoramą“ Vilniuje atidarys islando Baltasaro Kormįkuro juosta „Trumpa kelionė į dangų“ (2005), o uždarys suomio Aku Louhimieso „Sušalęs miestas“ (2005). „Trumpa kelionė į dangų“ jau atvėrė Toronto (2005) festivalį, dalyvavo Sandanso (2006), Roterdamo (2006), Geteborgo festivalių konkursinėse programose. Šis subtilus, stilingas filmas mums įdomus ir tuo, kad jame išvysime lietuvių aktorių Vladą Bagdoną. Suomiui Aku Louhimiesui pripažinimą atnešė filmas „Sušalusi žemė“ (2004), jį „Scanoramos“ žiūrovai pernai išrinko geriausiu programos filmu. „Sušalęs miestas“ pratęsia ankstesnį filmą.

Šių metų „Scanoramoje“ ryškiai nuskambės ir jaunų skandinavių režisierių balsas. Švedės Maria Blom („Kaimiečiai“, 2004) ir Suzanne Osten („Sveiki atvykę į Veroną“, 2006), norvegė Margreth Olin („Žalias jaunimėlis“, 2004), danė Hella Joof („Ta palaiminta diena“, 2004) taip pat griauna mitą apie moterų kiną kaip specifinę kino rūšį.

„Scanorama 2006“, kaip visada, pristato įdomias specialiąsias programas ir tiesiog senus gerus filmus. Specialioji programa „Juokas Šiaurėje“ liudija, kad juokauti galima rimtai, humoru ir ironija nuspalvinant dramatiškus kasdienybės aspektus. „Oskarą“ pelnęs ir klasika tapęs dano Gabrielio Axelio filmas „Babetės puota“ (1987) pagal Karen Blixen romaną ir pernai Marcuso Mandalio ir Annos von Lowzow sukurtas puikus dokumentinis filmas apie Karen Blixen („Karen Blixen: anapus šio pasaulio“, Danija, 2005) puikiai susieja gyvenimo dokumento tikrumą ir meninę išmonę. Ši slinktis – ir specialiosios programos „Neišgalvotas gyvenimas“ filmų sėkmės pamatas. Pristatomi keturi pilnametražiai dokumentiniai filmai ne tik rodo išskirtinį požiūrį į dokumentinių filmų svarbą Norvegijoje – čia jie demonstruojami kino teatruose kaip savarankiški, žiūrovų dėmesio nusipelnantys kūriniai, – bet ir yra savotiškas socialinis visuomenės barometras. Lyties keitimo dramatizmas, skirtingų kartų konfliktas ir drastiški jaunimo manifestai, politikos moralumo ar melagingumo vertinimas, mažo žmogaus didelių iliuzijų žlugimas – šios temos suteikia dokumentiniams filmams vaidybinio kino įtampos ir įtaigumo. Todėl neatsitiktinai „Žalias jaunimėlis“, „100% žmogus“ (2005), „Turtinga šalis“ (2006) ir „Amžinai tavo“ (2005) nurungė daugelį vaidybinių filmų.

iliustracija
„Žalias jaunimėlis“

Šiaurės šalių kinas garsus ne tik „Dogmos“ eksperimentais ir jų rezultatais. Čia taip pat kuriamas unikalus aukštą meninę vertę turintis žiūroviško kino modelis, apie kurį kalbama ir analizuojant didžiųjų kino imperijų režisierių kūrinius. Paprastai jis grindžiamas išbandyta dramaturgine struktūra, gerai papasakota istorija, puikia aktorių vaidyba ir įtaigia vaizdo estetika. Švedų režisieriaus Kay Pollako filmo „Tarsi danguje“ (2005), pasakojančio jaudinančią garsaus dirigento gyvenimo istoriją, žiūrimumo rezultatai pranoko lūkesčius. „Oskarui“ ir Europos kino akademijos apdovanojimams nominuotas Klauso Härö filmas „Geresnė motina“ (2005), kuris atveria „Scanoramą“ Kaune ir Klaipėdoje, taip pat buvo vienas žiūrimiausių filmų savo tėvynėje Suomijoje. Norvegų režisieriaus Eriko Richterio Strando filmas „Sūnūs“ (2006), paliečiantis ypač jautrią seksualinio smurto prieš vaikus temą, taip pat traukia į kino sales būrius žiūrovų, kaip ir jo kolegos Petterio Molando filmas „Draugas Pedersenas“ (2006).

Kaip ir kasmet, „Scanorama“ kviečia Baltijos ir Šiaurės šalių kino profesionalus susitikti ir diskutuoti bendros filmų gamybos, scenarijų rengimo, filmų pristatymo pasaulyje temomis. Šiais metais planuojame garsių režisierių kūrybines dirbtuves ir Europos kino sklaidos (European Film Promotion) atstovų seminarus.

Gražina Arlickaitė