Gegužės 2 d., ketvirtadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma menininko Kipro Černiausko kūrybos paroda „Unalive“.

Maloniai kviečiame į Manto Daujoto parodos „Iškvėpti“ atidarymą, kuris vyks gegužės 8 d. 19 val. Dūmų fabrike (Dūmų g. 5, Vilnius).

Raudondvario dvaras, neseniai čia surengtuose Kauno rajono kultūros darbuotojų apdovanojimuose, pribloškė svečius: dirbtinio intelekto pagalba į žiūrovus iš už ekrano kreipėsi pats Juozas Naujalis – garsus Raudondvaryje gimęs kompozitorius, vargonininkas, dirigentas, Dainų šventės patriarchas. Šią idėją dvarui padėjo įgyvendinti lietuvių startuolis „Wisit“, pernai rudenį pristatęs  DI pagalba sukurtą audiogidą Gedimino pilies lankytojams. Kūrėjų žiniomis, tai pirmoji istorinė kultūrinė asmenybė, kurią padėjo įkūnyti DI įrankiai Lietuvoje.

Žinome, kaip sovietmečiu buvo naikinama ir cenzūruojama mūsų tautos sakralioji kultūra, tad lietuvių kryždirbystės tradicija ėmė sparčiai nykti. Menotyrininkė, metalo dailininkė, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto dėstytoja Adelė Genovaitė Zinkevičiūtė daugiau kaip pusę amžiaus tyrinėjo Žemaitijos kryždirbystę iš geležies, sukaupė didelį vaizdinės medžiagos ir duomenų archyvą. Jos atminimui bei darbui įprasminti VDA Telšių fakulteto profesorė Laima Kėrienė ir docentas Tomas Vaičaitis ėmėsi iniciatyvos, kad A. G. Zinkevičiūtės darbai nenugultų į archyvą, bet ir būtų IŠSAUGOTI kitomis formomis.

Gegužės 3 d., minint Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos dieną, Nacionalinėje filharmonijoje laukiama simfoninės muzikos koncerto, kurio programa simboliškai suvienys Lenkijos ir Lietuvos kultūras. Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru koncertuos viena ryškiausių nūdienos Lietuvos smuikininkių Dalia Kuznecovaitė, o prie dirigento pulto stos garbus Lenkijos maestro Antoni Witas. Skambės Mieczysławo Karłowicziaus simfoninė poema „Lietuviška rapsodija“ bei Karolio Szymanowskio Pirmasis smuiko koncertas. Romantiškąją programos dalį papildys Roberto Schumanno Ketvirtoji simfonija.

Gegužės 2 d. 18 val. Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10) kviečiame į pokalbių ir muzikos vakarą su kūrėjais iš Izraelio ir Lietuvos – skulptoriumi Dovydu Zundelovičiumi, kino ir teatro dailininku Grigorijumi Zundelovičiumi, džiazo dainininke Nika Zundelovič ir perkusininku Arkadijumi Gotesmanu.

Jei bandyčiau apsimesti ir rašyti straipsnį, tarsi nepažįstu Lino Jablonskio, toks tekstas būtų ne tik veidmainiškas, bet ir neįgalus, nes vis užsukdavau į VU Grafikos kabinetą pažiūrėti, ką naujo nupiešė Jablonskis, ir apie jo kūrybą žinau gerokai daugiau, nei buvo rodoma parodoje „Truman Capote“ galerijoje „Drifts“. Pavyzdžiui, dar 2013-aisiais dairiausi iliustracijų savo prozos knygai, tikėdamasi surasti jauną šiuolaikišką grafikę, kuri savo kūryboje plėtoja moters temą, o radau Jablonskio piešinius. Jo veikla kartu su Ernestu Parulskiu ir Saulium Paukščiu tais devyniasdešimtiniais (pagal taisykles turėčiau sakyti „paskutiniame XX a. dešimtmetyje“) buvo legenda, kuria ir liko. Tačiau turbūt svarbiausia, kad Jablonskis yra vienas iš tų unikalių, dabar beveik išnykusių menininkų, kuriančių „į stalčių“, o ne parodoms. Būdamas visai abejingas savo karjerai, jis parodas rengia gerokai retai. Ir dar – šis tekstas stipriai nukreiptas į visas puses, ne tik į parodą galerijoje „Drifts“, nes parašyti apie Jablonskio piešinius buvau pažadėjusi dar tuomet, kai jo paroda „Viena savaitė“ buvo eksponuojama Dainiaus Liškevičiaus įsteigtoje galerijoje „Vitrina & Bench“.

Jaunosios kartos režisierės Eglės Razumaitės trumpametražis filmas „Ootidė“ atrinktas į 77-ojo Kanų kino festivalio pagrindinę konkursinę trumpametražių filmų programą. Filmas buvo atrinktas iš beveik 4,5 tūkst. trumpametražių filmų iš viso pasaulio ir kartu su kitais 10 trumpojo kino darbų varžysis dėl prestižinio „Short Film Palme d’or“ prizo. Tai antras kartas Lietuvos kino istorijoje, kuomet lietuviškas trumpametražis filmas patenka į Kanų kino festivalio oficialią konkursinę programą.

1863–1864 m. sukilimas (kartais vadinamas Sausio sukilimu) buvo vienas svarbiausių nacionalinio ir socialinio išsivadavimo judėjimų prieš Rusijos imperijos valdžią. Sukilėliai siekė atkurti Abiejų Tautų Respubliką, kaip savarankišką, laisvą valstybę, sugrąžinti turėtą regiono politinę jėgą. Kasmet atskleidžiama vis daugiau naujų ir įdomių faktų apie sukilimą. Pavyzdžiui, moterys sukilėlės buvo kovotojos mūšio lauke ar tik pogrindžio veikėjos? Kaip darželinis šlamutis siejasi su visais įvykiais ir kas geriau – dalgis ar šautuvas? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Lenkijos istorijos muziejaus interaktyvi paroda „Sukilusieji 1863–1864 m.“, kuri Vilniuje bus eksponuojama nuo balandžio 25 d. iki gegužės 19 d.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) sienos nuo šiol saugos jo ilgamečio vadovo, rašytojo, vertėjo Marko Zingerio (1947–2023) atminimą: muziejaus galerijai suteiktas Marko Zingerio vardas, šeimos, bičiulių, visuomenės veikėjų ir užsienio diplomatų draugijoje prie direktoriaus kabineto durų rašytojo našlė Irena Zingerienė atidengė jam skirtą atminimo lentą.