Aistė Kisarauskaitė ir kiti maloniai sutikę bendradarbiauti autoriai sukūrė intrigą – parodą, susidedančią iš dviejų projektinių sandų. Dar nemačius eksponatų, objektų ciklai – „Baltieji“ ir mobili galerija „Ėjimai“, – autorės įvardinti kaip projektai, kelia asociacijas su šachmatais. Aliuzijos į šachmatus šioje parodoje nepamatysime, bet galima sutikti su autore ir suprasti, kad idėjos materializavimo ir gludinimo procese vyksta itin panašios rokiruotės kaip ir žaidžiant šachmatais, kai reikia numatyti bent keletą ėjimų į priekį ir, tai numačius, toliau improvizuoti – panašiu ritmu kaip „Vienas ėjimas į priekį, du atgal etc.“ Taip ir išeina, kad idėja ir jos įgyvendinimas tampa projektu, nes pamatinės sumanymo idėjos vienaip ar kitaip materializuojasi sąlygiškumais pasižyminčioje galerijos „Baltoje dėžėje“, tai yra projektai materializuojasi į parodą.

Eidama į parodą tikėjausi, kad jau gerai žinomi menininkai ir ypač dailininkai parodys ką nors tokio, ko dar nebūsiu mačiusi anksčiau. Intriguoja ir pati parodos koncepcija, nes paprastai meninių tyrimų išklotinės (o aš tikiu, kad šiuolaikinio meno kontekste tokie tyrimai tiesiog būtini) lieka paslaptyje. Dažniausiai taip nutinka tuomet, kai pristatomas tik galutinis kūrinio variantas arba tyrimų rezultatas, todėl paroda siūlo vertingą galimybę – pažinti šių menininkų kūrybinį procesą.

Nėra sudėtinga rasti Žygimanto Augustino kūrybinės biografijos aprašymų, todėl šią dalį praleisiu. Iki liepos 2 d. „Juškus Gallery“ veikia jo retrospektyvinė darbų paroda, iki rugpjūčio 18 d. porą naujų darbų galima apžiūrėti XV-oje Vilniaus tapybos trienalėje „Tapybos kontekstai” Šiuolaikinio meno centre, o iki liepos 7 d. „Kunstkameroje“ Augustino grafika įsiterpusi į parodą „Įsikūnijimai“, kuri yra parodų ciklo „Kūnas. Lietuvių grafika 1980–2013“ dalis. Keli kūriniai prisijungė prie keliaujančios po Europą parodos „Tikroviškesnis nei tikras“ („More Real than the Real“). Tad akstinų pokalbiui daugiau nei gana, nors labai laukčiau tikros (su kuratorine perspektyva), didelės retrospektyvos, nes jau tikrai yra ką tirti. Kaip ir kiekvienas klausinėtojas, turiu man rūpimų temų.

Birželio 4 dieną „Juškus Gallery“ Vilniuje atidaro vieno iš talentingiausių jaunosios kartos dailininkų Žygimanto Augustino retrospektyvinę kūrybos parodą.  Visą menininko kūrybinį kelią apimanti ir 40 jubiliejų mininti paroda bus eksponuojama „Juškus Gallery“ iki liepos 2 d.

„Retas jaunosios kartos dailininkas neina lengvojo modernizmo keliu, o taip provokuojančiai kaip Žygimantas Augustinas išnaudoja visas klasikinės tapybos galimybes. Šis menininkas yra labai stiprus portretistas, apdovanotas Londono Nacionalinėje portretų galerijoje, studijavęs Amerikoje, taigi jo požiūris ir vizijos gali sukelti tikrą minčių audrą“, - sako galerijos vadovas Donatas Juškus. Jis pripažįsta, kad organizuojama paroda gali šokiruoti puritoniškąją visuomenės dalį, tačiau, jo manymu, tai yra ta druska, kuri pasodrina šiuo metu vis labiau skaitmenizuotą moderniąją dailę.

Žygimantas Augustinas gimė 1973 metais Vilniuje. Baigęs studijas Vilniaus dailės akademijoje, menininkas  tobulino savo įgūdžius Florencijos meno akademijoje (2001), Niujorko menų lygoje (2004). 2002 metais Ž. Augustinas pelnė antrąją premiją geriausio portreto apdovanojimuose Londono Nacionalinėje portretų galerijoje, tais pačiais metais gavo Kanados Elizabeth Greenshield fondo apdovanojimą, o 2005 metais įvertinas Lietuvos kultūros ministerijos. Jo kūrinių yra įsigijęs Modernaus meno centras, bei privatūs kolekcionieriai Lietuvoje ir užsienyje.

Kritikai teigia, kad Ž. Augustinas tyrinėja žmogų kaip ženklą arba keistą peizažą, kaip psichosocialinį portretą. Ne veltui didelę įtaką jam turėjo šiuolaikinio britų menininko Lučiano Froido, didžiojo XX a. psichoanalitiko Z. Froido anūko, kūryba.

„Tapytojas savo kūriniuose pateikia nerimastingą personažą, kuris yra užvaldytas bejėgiško neveiklumo  ar  nuolat besivaipantis, taisantis  gyvenimui ne tik veido, bet ir kūno grimasas. Visa tai kontrastuoja su glotnia  meistriška  tapyba, su vietomis  ženkliais teptuko  pėdsakais“, - teigia menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė. Anot jos, Ž. Augustino darbai paprastai yra nei portretai, nei aktai, o kažin kokie froidiški mišrūnai, kurie neduoda ramybės magiška menininko veidotyra.

Galerijos kontaktiai: 

Tel: +370 5 212 6611

Mob.  +370 618 86914

El.p.: [email protected]

B. Radvilaitės 6 B

 LT-01124 Vilnius

www.juskusgallery.com