Autorius: Vaidilutė Brazauskaitė
Vaidilutė Brazauskaitė
Dariaus Basčio vaizdinija
Paroda galerijoje namuose „Trivium“
Dariaus Basčio personalija nėra itin vieša ir profesionaliai propaguojama bei reklamuojama. Jis – žmogus gana kuklus ir savo tapybinę praktiką vertinantis be patoso, aukštų frazių bei niekuo nepamatuotų teorinių-literatūrinių ekvilibristikų. Skulptorius, teatrinių mechanizmų ir butaforijos žinovas imasi teptuko tada, kai norisi tapybinėmis alegorijomis ir metaforomis išreikšti vieną kitą aforizmą, netikėtą mintį ar paralelę. Literatai anksčiau leisdavo tokias gan populiarias dar XX a. „sparnuotų minčių“ knygeles, dabar tas literatūros žanras nunykęs, bet kartais reiškiasi visai netikėtais pavidalais, tokiais kaip Dariaus Basčio nedidelio formato, bemaž kamerinės, staliūginės (čia terminas iš to paties XX a.) tapybos pavyzdžiais.
Vaidilutė Brazauskaitė
Baltieji, ėjimai, paralelės ir paradigmos
Aistės Kisarauskaitės paroda galerijoje „Artifex“
Aistė Kisarauskaitė ir kiti maloniai sutikę bendradarbiauti autoriai sukūrė intrigą – parodą, susidedančią iš dviejų projektinių sandų. Dar nemačius eksponatų, objektų ciklai – „Baltieji“ ir mobili galerija „Ėjimai“, – autorės įvardinti kaip projektai, kelia asociacijas su šachmatais. Aliuzijos į šachmatus šioje parodoje nepamatysime, bet galima sutikti su autore ir suprasti, kad idėjos materializavimo ir gludinimo procese vyksta itin panašios rokiruotės kaip ir žaidžiant šachmatais, kai reikia numatyti bent keletą ėjimų į priekį ir, tai numačius, toliau improvizuoti – panašiu ritmu kaip „Vienas ėjimas į priekį, du atgal etc.“ Taip ir išeina, kad idėja ir jos įgyvendinimas tampa projektu, nes pamatinės sumanymo idėjos vienaip ar kitaip materializuojasi sąlygiškumais pasižyminčioje galerijos „Baltoje dėžėje“, tai yra projektai materializuojasi į parodą.
