7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Fotografija

Agnė Narušytė

Kalėdos?

 

Laukiu pasaulio pabaigos, nors apsimetu, kad laukiu Kalėdų... Ir visi apsimeta. Štai ir tekstą liepta parašyti apie Kalėdas, tarsi nežinotų, kad jis bus paskutinis. Tarsi nematytų, kad šitas speigas, kurį atnešė lyg specialiai pasamdytas vėjas, yra pabaigos pranašas – nuo klimato atšilimo suprakaitavusios ir vėjyje peršalusios žemės džiova. Tai kas, kad, kaip visada, priešais mano akis šviečia kompiuterio ekranas, kojas šildo juodas šunelis ir taip kasdieniškai pakšteli įsijungdamas dujinis katilas. Visi jie – tik iliuzija, sukurta tam, kad būtų lengviau apsimesti ir man, kad rašau tekstą tik apie Kalėdas. Per didelė pabaigos atsakomybė slegia, sutraiško žodžius, iš teksto lukšto virsta sumaitoti viduriai. O juk paskutinis tekstas turėtų būti gražus. Ypač, jei yra tikimybė (sako, nedidelė), kad jo niekas neskaitys, t.y. neskaitys joks žmogus, tik kažkas ten, surengęs visą šitą maskaradą. Kadaise mane mokė, kad kiekvienas tekstas turėtų būti rašomas taip, lyg būtų paskutinis. Štai! Ir nuo atsakomybės neatleidžia nežinojimas, kad tai (pasaulio pabaiga) vyksta iš tikrųjų.
 

Prisiminkime, kaip buvo Larso von Triero herojams. Kalbu apie filmą „Melancholija“. Tai buvo perspėjimas, mums atsiųstas 2011 metais – kad spėtume pasiruošti. Jie irgi iš pradžių laukė pabaigos ne iš tikrųjų, prisitempė teleskopų (kadangi buvo turtingi – pačių didžiausių), tarsi ruoštųsi žiūrėti filmą apie kosminę katastrofą, o iš neturėjimo ką veikti vaidino

Algirdas Šeškus. Iš knygos „Variacija buvimo išorėje tema“. 2012 m.
Algirdas Šeškus. Iš knygos „Variacija buvimo išorėje tema“. 2012 m.
Algirdas Šeškus. Iš knygos „Variacija buvimo išorėje tema“. „Mėlyna“. 2012 m.
Algirdas Šeškus. Iš knygos „Variacija buvimo išorėje tema“. „Mėlyna“. 2012 m.
Giedrė Nalivaikaitė

Trys paslaptys

„Uždaryta“ – Remigijaus Treigio paroda „Prospekto“ fotografijos galerijoje

 

Apie Remigijų Treigį rašyta nemažai, todėl nėra lengva pasakyti ką nors nauja. Juolab kad jo kūryba turi tam tikro stabilumo, per daug nesikeičia. Parodą „Uždaryta“ pavadinčiau nedidele menininko kūrybos retrospektyva, nes galerijoje kabo tiek klasika tapę kūriniai, žymintys mano gimimo metus, tiek naujausi 2012 m. sukurti darbai. Žiūrovams suteikiama galimybė sparčiai apžvelgti R. Treigio kūrybinį kelią, nuklotą subraižytomis fotografijos juostomis. O menininko darbuose akivaizdus lėtumas ir jaučiama, kad čia svarbi intuicija – kiekvienai fotografijai užfiksuoti išlaukiama akimirka. Sakytume, lemiamas momentas. Tik skirtumas tas, kad Treigys, kitaip nei Bressonas, fotografuoja ne tuoj tuoj iš žiūrovo akiračio išlėksiantį dviratį ar stiklinį vandens paviršių sudaužysiančias kojas. Jo lemiamas momentas – apmirusios rutinos fone užfiksuota neapčiuopiama gyvybė, vardu harmonija.
 

Treigio objektai – stabilūs, tvirtai ir kantriai stovintys ant žemės. Kančios kūryboje neturėtų būti, teigia fotografas, tačiau sutinka, kad menininkui niekada nebūna visai ramu... Užtat žiūrovui, susidūrusiam su bet kuriuo intymiu, kasdienišku, netobulu, nutrintu ir subraižytu R. Treigio kūriniu, bent akimirką pasidaro

Remigijus Treigys. „Juodas stalas“. 2009 m.
Remigijus Treigys. „Juodas stalas“. 2009 m.
Remigijus Treigys. „Namai“. 2011 m.
Remigijus Treigys. „Namai“. 2011 m.
Agnė Narušytė

Gidas po parodą

Gintauto Trimako fotografijos „Titanike“  

Atėjusi į Gintauto Trimako parodą „Titanike“, prisiminiau Erikos Grigoravičienės knygoje „Vaizdinis posūkis“ perskaitytą mintį apie vaizdus: „Kitaip nei medijos ar technologijos, vaizdai egzistuoja vienaskaitoje, todėl daugiausia pasiekti įmanoma interpretuojant juos pavienius. Jie nėra atskirti nuo kalbos ir „nekalti“, bet žodžių triukšmą atremia uždarumu, santūriu tylėjimu ir optiniu tirščiu...“ Šis Gottfriedo Boehmo idėjų apibendrinimas skambėjo kaip perspėjimas apie fotografijas, kurios jau nebepanašios į fotografijas, nes čia niekas nenufotografuota. Nors kai kur dar galima atpažinti užuolaidą, debesis ar net paukščiuką („nusišypsok, tuoj išskris paukščiukas“, – ar taip dar tebesakoma?), Trimako vaizdai yra abstraktūs, uždari, tylūs ir kartu tiršti – kažko. Gal tai net ne vaizdai?  

Gintautas Trimakas. Parodos „Sidabras, Taškas. Skaičius“ vaizdas. Autoriaus nuotrauka
Gintautas Trimakas. Parodos „Sidabras, Taškas. Skaičius“ vaizdas. Autoriaus nuotrauka
Gintautas Trimakas. Parodos „Sidabras, Taškas. Skaičius“ vaizdas. Autoriaus nuotrauka
Gintautas Trimakas. Parodos „Sidabras, Taškas. Skaičius“ vaizdas. Autoriaus nuotrauka
Gintautas Trimakas. Parodos „Sidabras, taškas. Skaičius“ vaizdas. Autoriaus nuotrauka
Gintautas Trimakas. Parodos „Sidabras, taškas. Skaičius“ vaizdas. Autoriaus nuotrauka
Gintautas Trimakas. Parodos „Sidabras, taškas. Skaičius“ vaizdas. Autoriaus nuotrauka
Gintautas Trimakas. Parodos „Sidabras, taškas. Skaičius“ vaizdas. Autoriaus nuotrauka
Gintautas Trimakas. Parodos „Sidabras, taškas. Skaičius“ vaizdas. Autoriaus nuotrauka
Gintautas Trimakas. Parodos „Sidabras, taškas. Skaičius“ vaizdas. Autoriaus nuotrauka
Gintautas Trimakas. Parodos „Sidabras, taškas. Skaičius“ vaizdas. Autoriaus nuotrauka
Gintautas Trimakas. Parodos „Sidabras, taškas. Skaičius“ vaizdas. Autoriaus nuotrauka
Gintautas Trimakas. „Kazei Zimblytei“. 2011 m.
Gintautas Trimakas. „Kazei Zimblytei“. 2011 m.
Gintautas Trimakas. „Kazei Zimblytei“. 2011 m.
Gintautas Trimakas. „Kazei Zimblytei“. 2011 m.
Monika Krikštopaitytė

Ir ramiai pažiūrėjo į objektyvą

 Aleksandrą Jacovskytę kalbina Monika Krikštopaitytė

Su menininke kalbėjomės baleto „Tristanas ir Izolda“, kurio kostiumų dailininkė yra Aleksandra Jacovskytė, premjeros išvakarėse. Didžiulė jos fotografijų paroda „Vilniaus veidai“ jau daugiau nei savaitę rodoma Vilniaus dailės akademijos „Titaniko“ ekspozicijų I a. salėje. Labai intensyvus laikotarpis įveiktas, galima pasikalbėti. Tik tie, kas pažįsta Aleksandrą, supras, kad jos iškalbingų intonacijų: balso pritildymo ir dosnių teigiamų reakcijų, užrašyti neįmanoma.  

Nora Grigalavičiūtė Lenino (dab. Gedimino) prospekte. 1964 m.
Nora Grigalavičiūtė Lenino (dab. Gedimino) prospekte. 1964 m.
Tinklininkas Vasilijus Matuševas (kairėje) Gedimino (dab. Katedros) aikštėje. 1964 m.
Tinklininkas Vasilijus Matuševas (kairėje) Gedimino (dab. Katedros) aikštėje. 1964 m.
Nataša Kolodkevič iš Taškento Totorių gatvėje. 1966 m. spalio 16 d.
Nataša Kolodkevič iš Taškento Totorių gatvėje. 1966 m. spalio 16 d.
Aušros vartų gatvė (sėdi Nelė Mickevičiūtė). 1967 m.
Aušros vartų gatvė (sėdi Nelė Mickevičiūtė). 1967 m.
Baleto artistas Algis Filipavičius ant buvusio Operos ir baleto teatro stogo (dab. Lietuvos Rusų dramos teatras) J. Basanavičiaus gatvėje. 1967 m.
Baleto artistas Algis Filipavičius ant buvusio Operos ir baleto teatro stogo (dab. Lietuvos Rusų dramos teatras) J. Basanavičiaus gatvėje. 1967 m.
Tadas Kosciuška. 1972 gruodžio 15 d.
Tadas Kosciuška. 1972 gruodžio 15 d.
  < PUSLAPIS IŠ 35  >> Archyvas