Autorius: VDFF inf.

VDFF inf.

Ketvirtadienio vakarą „Skalvijos“ kino centre rinkosi dokumentinio kino mylėtojai – čia prasidėjo tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. Į kūrybinę dokumentiką orientuotas festivalis surengtas jau 15-ąjį kartą.

Festivalį atvėrė šveicarų kino dokumentininko Peterio Liechti filmas „Signerio lagaminas. Kelyje su Romanu Signeriu“ („Signers Koffer – Unterwegs mit Roman Signer“, 1996). Šiais metais viena iš VDFF retrospektyvų skirta P. Liechti kūrybai.

Pristatyti režisieriaus retrospektyvos į festivalį iš Šveicarijos atvyko jo našlė ir kūrybinė partnerė Jolanda Gsponer ir menininkė Annette Brütsch. „P. Liechti filmai ir tekstai gilinasi į pamatines žmogiškosios būties temas, todėl, esu tuo tikra, niekada nepraras aktualumo pasauliniame kontekste“, –  apie išskirtinę režisieriaus kūrybą atidarymo metu pasakojo J. Gsponer.

VDFF inf.

Daugiau nei 40 dokumentinių pasakojimų iš viso pasaulio pristatantis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) žiūrovus pakvies ir į lietuvišką premjerą. Naujausią savo filmą „Iš kur tas švytėjimas“, atversiantį asmeninį tapytojos Nomedos Saukienės pasaulį, pristatys režisierė Agnė Marcinkevičiūtė. Filmo premjera „Skalvijos“ kino centre jau šį šeštadienį, rugsėjo 22 d.

Dokumentiniuose pasakojimuose A. Marcinkevičiūtė yra įamžinusi ne vieną išskirtinę asmenybę – rašytoją Jurgį Kunčiną („Beveik laimingas“, 2004), kino režisierių Raimondą Vabalą („Laiku suspėjome pasikalbėti“, 2006), rašytoją Renatą Šerelytę („Sapno siūlas“, 2007), poetą Justiną Marcinkevičių („Prie rugių ir prie ugnies“, 2010) ir kt. Šįkart jos filmo heroje tapo N. Saukienė – tapytoja, mama, močiutė, dailininko Šarūno Saukos žmona.

Menininkė su vyru gyvena atokiame Dusetų miestelyje, kur režisierė pirmą kartą ir išvydo N. Saukienės darbus. „Nesu meno kritikė, tiesiog pajutau, kad tie darbai turi būti didelio meistro nutapyti“, – viename interviu yra sakiusi A. Marcinkevičiūtė.

VDFF inf.

12-ąjį tarptautinį Vilniaus dokumentinių filmų festivalį uždarė lietuviška premjera – režisieriaus Arturo Jevdokimovo trumpametražis dokumentinis filmas „Suokalbis“. Prieš 20 metų nufilmuotas pasakojimas nukelia į Vilniuje veikusią kultinę kavinę, kurioje galėjai sutikti ir gyvą klasiką, ir studentą, ir atsitiktinį užklydėlį. Filme užfiksuotą laiką autorius vadina šėlsmo be stabdžių laikais, į kuriuos nebegrįžtama.

Per festivalio uždarymo ceremoniją buvo paskelbti ir apdovanoti VDFF konkursinės programos laureatai. Aštuntą kartą rengiamoje programoje pristatyta dvylika įdomiausių rakursų iš Baltijos šalių – 5 lietuvių, 4 latvių ir 3 estų filmai. Pirmąja premija įvertintas Audriaus Stonio filmas „Avinėlio vartai“.

„Tai šviesus, grakštus, dvasinį gyvenimą išaukštinantis filmas. Žiuri priėjo vieningos nuomonės apie visus konkursinės programos laureatus, tačiau pirmiausia sutarėme dėl pirmosios vietos“, – įteikdamas apdovanojimą A. Stoniui kalbėjo žiuri narys kinotyrininkas Gabrielis M. Paletzas.

VDFF inf.

Vilniaus dokumentinių filmų festivaliui artėjant

VDFF inf.

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis antradienį pradeda vieno garsiausių ukrainiečių dokumentininkų Sergejaus Bukovskio retrospektyvą. Nuo ketvirtadienio režisierius viešės Vilniuje ir pats pristatys savo filmus, dalinsis mintimis apie Ukrainos dabartį. Pasak festivalio rengėjų, ši retrospektyva – pagarbos Ukrainai ženklas. Ukrainiečių kūrėjo filmuose atsiveriantys Ukrainos praeities skauduliai ir žaizdos siejasi su dabarties realijomis, kalba apie jų atminimo būtinybę. Retrospektyvoje bus parodyti įvairiais metais kurti S. Bukovskio filmai, pradedant ankstyvaisiais trumpametražiais darbais „Stogas“ (1990), „Dislokacija“ (1992), „Rytoj šventė“ (1987).

VDFF inf.

Ko laukti iš 11-ojo Vilniaus dokumentinių filmų festivalio