Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje triumfavo lietuvių režisieriai

12-ąjį tarptautinį Vilniaus dokumentinių filmų festivalį uždarė lietuviška premjera – režisieriaus Arturo Jevdokimovo trumpametražis dokumentinis filmas „Suokalbis“. Prieš 20 metų nufilmuotas pasakojimas nukelia į Vilniuje veikusią kultinę kavinę, kurioje galėjai sutikti ir gyvą klasiką, ir studentą, ir atsitiktinį užklydėlį. Filme užfiksuotą laiką autorius vadina šėlsmo be stabdžių laikais, į kuriuos nebegrįžtama.

Per festivalio uždarymo ceremoniją buvo paskelbti ir apdovanoti VDFF konkursinės programos laureatai. Aštuntą kartą rengiamoje programoje pristatyta dvylika įdomiausių rakursų iš Baltijos šalių – 5 lietuvių, 4 latvių ir 3 estų filmai. Pirmąja premija įvertintas Audriaus Stonio filmas „Avinėlio vartai“.

„Tai šviesus, grakštus, dvasinį gyvenimą išaukštinantis filmas. Žiuri priėjo vieningos nuomonės apie visus konkursinės programos laureatus, tačiau pirmiausia sutarėme dėl pirmosios vietos“, – įteikdamas apdovanojimą A. Stoniui kalbėjo žiuri narys kinotyrininkas Gabrielis M. Paletzas.

Antroji premija atiteko netrukus kino teatruose pasirodysiančio filmo „Meistras ir Tatjana“ kūrėjai Giedrei Žickytei.

„Nelengva papasakoti istoriją iš praeities ir perteikti jos dramatizmą bei emocionalumą. Filmo režisierei tai pavyko: ji sugebėjo prikelti neeilinę meilės istoriją ir per ją priartėti prie talentingo menininko asmenybės ir jo tragiškos lemties“, – skelbdama laimėtoją sakė žiuri narė Hanka Kastelicovà, vykdomoji televizijos kanalo „HBO Europe“ dokumentinių filmų prodiuserė.

Trečioji premija iškeliavo į Estiją, ji atiteko filmo „Kelionė pas kirminų maitintoją“ („Journey to Maggot Feeder“) režisieriams Liivo Niglui ir Priitui Tenderiui. Tai eksperimentinis pasakojimas apie estų animatoriui ramybės neduodančią keistą čiukčių pasaką.

„Šis filmas – kelionė tikrąja to žodžio prasme. Ji prasideda iš pažiūros paprastu klausimu, bet paskui atskleidžia visą tautos kultūrą. Mums patiko, kaip filmas palengva praveria Pandoros skrynią, viską plačiai išnagrinėja, ir nors pirminis klausimas taip ir lieka neatsakytas, jis nuveda prie gražios ir sėkmingos istorijos pabaigos“,  – sakė Beatrice Neumann, konsultacinės pardavimų ir platinimo firmos „BeA Film“ vadovė.

Daugiausiai žiūrovų dėmesio šiemet festivalyje sulaukė ryškių asmenybių portretai filmuose „Amy“, „Iris“, „Meistras ir Tatjana“, taip pat Sandanso kino festivalyje Didžiuoju žiuri prizu apdovanota „Vilkų gauja“, į seniausią psichiatrijos ligoninę Portugalijoje nukeliantis pasakojimas „Staiga mano mintys nutrūksta“.

Nespėjusieji apsilankyti festivalio retrospektyvos autorių Alberto ir Davido Mayslesų filmuose, turės dar vieną progą. Visi retrospektyvos filmai, išskyrus paskutinį A. Maysleso pasakojimą „Iris“, bus rodomi  „Skalvijos“ kino centre spalio 1–4 d. Dar kartą kino ekrane bus galima pamatyti „gėlių vaikų“ epochos pabaigą žymintį „Gimme Shelter“ (1 d. 19.15), su garsiais menininkais pažindinančius pasakojimus „Susipažinkite su Marlonu Brando“ ir „Besidriekianti tvora“ (2 d. 19 val.), „Prekeivį“ ir į Rusiją 1955 m. nukeliantį filmą „Psichiatrija Rusijoje“ (3 d. 18.40) bei dokumentinio kino legenda laikomus „Pilkuosius sodus“ (4 d. 16.40).

Pirmąjį spalio savaitgalį festivalis pirmą kartą viešės uostamiestyje. Spalio 2–4 d. į Klaipėdos kultūros fabriką jis atkeliauja su šešiais rinktiniais VDFF filmais: A. Maysleso „Iris“, Evangelios Kranioti „Egzotika, erotika ir t.t.“, Aleksandros Maciuszek „Casa blanca“, Daano Veldhuizeno „Bananiniai blynai ir lipnūs ryžiai“, Sweno de Pauwn „Pasaulis ant sofos“ ir Crystal Moselle „Vilkų gauja“.

Išsamiau su festivalio programa Klaipėdoje galima susipažinti www.vdff.lt.