7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Kultūros ministerijos inf.

Kultūros ministerijos inf.

Eglės Pilkauskaitės ir Živilės Minkutės paroda „MUTUUS COOPERATIO“

Gruodžio 18 d., 16 val., Kultūros ministerijoje (III aukšte) atidaroma Eglės Pilkauskaitės ir Živilės Minkutės paroda „MUTUUS COOPERATIO“. Parodos atidarymas yra viešas, todėl visus maloniai kviečiame apsilankyti. Parodą apžiūrėti galite ir bet kuriuo kitu jums patogiu (ministerijos darbo laiko) metu.

Menininkių kūryboje ypač svarbus procesiškumas, kuris Eglės kūryboje pasireiškia per racionaliai išmąstytą koncepciją, o Živilės - per intuityviai kuriamą formą ir daugiasluoksniškumą. Autorės tyrinėja medžiagiškumą, cheminius procesu bei reakcijas, įvairių medžiagų dermę ko pasekoje kūrybos procesas balansuoja tarp spontaniško ir kruopštaus kūrinio konstravimo. Abi autorės linkusios kalbėti nuorodomis, darbai pasižymi lakoniška retorika ir abstrakčia vizualine raiška.

Eglę Pilkauskaitę kūryboje domina įvairios piešimo kryptys, kurios menininkės darbuose išsivysto į daug skirtingų vizualinio meno krypčių: fotografija, objekto menas, grafika, piešimas medžiagomis kaip smalkės, purvas ir kt. bei įvairių technologijų (rentgeno spinduliai, trimatė kompiuterinė grafika ir kt.) panaudojimas.

Menininkei yra svarbi ją supanti aplinka, ją domina vietos paveiktos gaisro, irimo, griūties procesų. Šiose vietose rastus artefaktus ji panaudoja perteikti nykimo grožį, griūties romantiką. Kvestionuodama visuomenės nustatytas grožio bei estetikos normas Eglė Pilkauskaitė kūryboje visuomet balansuoja tarp grožio ir bjaurumo ribos. Kūrinuose naudojamos pramoninės arba į amatą orientuotos medžiagos bei technologijos. Kūrybinėje praktikoje  daug dėmesio sutelkiama į patį procesą – tyrinėjamos skirtingos faktūros, tekstūros, kurias stengiamasi ne imituoti, tačiau reflektuoti patį procesą, kurio eigoje jos susidarė.

Eglės stiklo darbų konceptas - Estetinę darbo vertę kuria savotiškas naudojamų medžiagų konfliktas. Skiedikliu plaunamą (naikinamą) vaizdą bandoma išsaugoti ugnimi. Atlikdama fiksažo funkciją, ugnis įamžina susimuliuotą vaizdo nykimo "dramą". Kūrinio patirties dabartyje iškylantis dialektinis vaizdinys siekia aktualizuoti galimus yrančios atminties (užmaršties) naratyvus.

Simbiozė

Eglės Pilkauskaitės kūrinys „Simbiozė“ - tai skulptūrinis objektas, kurio formos pagrindas - medžio gumbas, kuris gali būti interpretuojama kaip medžio auglys. Nepaisant to, jog tai yra parazitinis darinys, būtent šis auglys simbolizuoja keistą simbiozę. Gumbas parodo, jog medis kenčia, tačiau žymiai daugiau žalos sukelia pašalinti šį darinį, tad šiuo atveju, medis tampa priklausomas nuo bendros egzistencijos su gumbu. Šis kūrinys yra unikalaus santykio tarp sergančiojo ir jo ligos tyrinėjimas.

Ši pasikartojanti tema menininkės darbuose – ritualinio pobūdžio kūrybinis procesas – reikalauja daug intesyvaus darbo bei brutalumo, kadangi gumbo atskyrimas nuo medžio yra greitas ir griaunantis veiksmas atliekamas kirviu. Finalinis objektas yra sukurtas iš bronzos, iš metalo lydinio, kuris tradiciškai yra asocijuojamas su vertinga medžiaga. Čia, ji įkūnija labai vertingą ryšį, kuris vaizduoja griaunančią bet kartu ir amžiną meilę, kuomet du sąjunginininkai negali egzistuoti vienas be kito.

Eglė Pilkauskaitė yra įgijusi piešimo bakalaurą Londono menų universiteto Camberwell menų koledže. Šiuo metu ji gyvena ir kuria Lietuvoje bei aktyviai dalyvauja įvairiose parodose ir meno projektuose užsienyje.

Apvalymas

Živilės Minkutės darbai  yra apie tobulybės siekimą ir ribotą laiką. Pavadinimas “apsivalymas” koduoja paskutinį darbe likusi veiksmą - buvusio darbo nuplovimą, patikslinant, darbas atliktas darbiasluoksnės monotipijos principu, kurio galutiniame taške visi sluoksniai buvo tiesiogiai nuplauti.

Živilės Minkutės darbuose emocijas virsta faktais, ji teigia, kad nėra tiesos ar melo - tik aplinkybės, kurios sluoksniuose kuria individualius pasaulius, kaip laiko tėkmėje išsidėlioję dažų sluoksniais sukuria darbus. Autorė kviečia pagalvoti apie žodį, bet neišvengiamai labai subjektyviai atsakomus klausimus - Ar tu gali jausti šviesą? Koks yra šalto oro kvapas? Klausimai, kurių atsakymai atsiremia į asmenines patirtis, lygiai taip pat kaip ir žvilgsnis žiūrint į absktacinius meno kūrinius.

Živilė Pilkauskaitė yra įgijusi grafikos bakalaurą Vilniaus dailės akademijoje, tesdama studijas toliau Vilniaus dailės akademijoje įgijo grafikos magistrą. Šiuo metu Živilė gyvena ir kuria Vietname“.

Kuratorius – Karolis Gužas

 

Kultūros ministerijos inf.

Bus skelbiamas dar vienas konkursas į Lietuvos rusų dramos teatro vadovus

Šiandien Kultūros ministerijoje vykusiame konkurse į Lietuvos rusų dramos teatro vadovus nė vienas iš aštuonių pretendentų nesurinko minimalaus balo. Skaičiuojant nuo gegužės 18 d. per 15 darbo dienų bus paskelbtas naujas konkursas.

Kultūros ministerijos inf.

Paskelbti pretendentai į Nacionalines kultūros ir meno premijas

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių 2017 metais gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą.

 

Laureatai bus paskelbti gruodžio 11 d. 12 val. Kultūros ministerijos spaudos konferencijoje, kurioje dalyvaus kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir komisijos pirmininkė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Viktorija Daujotytė-Pakerienė.

 

Įvertinusi pretendentų veiklą Lietuvos kultūros ir meno srityje, komisija, tarpinio balsavimo metu, atrinko dvylika pretendentų – rašytojus Marių Ivaškevičių, Danutę Kalinauskaitę ir Kazį Sają, kraštotyrininką ir publicistą Bernardą Aleknavičių, aktorę Eglę Gabrėnaitę, kino operatorių Janą-Vitoldą Tomaševičių, vizualaus meno kūrėjus Dainių Liškevičių bei Svajonę ir Paulių Stanikus, scenografą Gintarą Makarevičių, fotomenininką Gintautą Trimaką, kompozitorę Justę Janulytę ir muziką Dainių Pulauską. Premijos bus skirtos šešiems iš jų. 

 

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

 

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

 

Kultūros ministerijos inf.

Muziejus „Dingęs Štetlas“ Šeduvoje – sektinas mecenatystės pavyzdys

Rugsėjo 7 d. kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson lankydamasi Šiaurės Lietuvoje susitiko su Radviliškio rajono meru ir administracija, apsilankė kultūros centre, Latvių kultūros centre, Šeduvos kultūros ir amatų centre, Žydų senosiose kapinėse ir kt. kultūriniuose objektuose, susitiko su rajono kultūros bendruomene.

 

Kultūros ministrė teigė, kad Radviliškio rajone, Šeduvoje, priešais senąsias žydų kapines, ketinamas statyti 2,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatų kompleksas – litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejus „Dingęs Štetlas“ yra labai reikšminga kultūros edukacijos priemonė ir sektinas mecenatystės pavyzdys.

Kultūros ministerijos inf.

Atrinkti siūlomi naujosios kadencijos Lietuvos kultūros tarybos nariai

Pirmadienį, gegužės 29 d., kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kartu Lietuvos kultūros ir meno taryba prie LR kultūros ministerijos išrinko 10 būsimų naujosios kadencijos Lietuvos kultūros tarybos narių, kuriuos teiks tvirtinti Vyriausybei.

Siūlomi naujieji nariai atrinkti iš dvidešimties kandidatų, kuriuos parinko specialiai tam paskirti rinkikai.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pabrėžė, kad renkantis naujuosius Lietuvos kultūros tarybos narius buvo siekiama ir kuo platesnio meno bei kultūros sričių atstovavimo, ir regionų atstovų įtraukimo į būsimą Lietuvos kultūros tarybos sudėtį.

Kultūros ministerijos inf.

Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ – fotomenininkui Algimantui Kunčiui



 

LR kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ skiriamas fotomenininkui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Algimantui Kunčiui už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, asmeninę poziciją ir atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.  


 

Kultūros ministerijos inf.

Kultūros ministras Varėnoje įteikė 2015 m. Dalios Tamulevičiūtės premiją

 

 Kultūros ministerijos įsteigta šviesaus atminimo režisierės Dalios Tamulevičiūtės premija 2015 metais skirta spektaklio „Akmuo vanduo geluonis“ kūrybinei grupei. Rugsėjo 30 d. Varėnoje prasidėjusiame  D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje kultūros ministras Šarūnas Birutis įteikė spektaklio kūrybinei grupei 20 275 eurų premiją ir dailininko Sauliaus Vaitiekūno sukurtą atminimo ženklą.

 
Šių metų premija paskirta režisierei Karolinai Žernytei, dailininkei Eglei Lekevičiūtei, dramaturgijos konsultantui Kristupui Saboliui, aktoriams Neringai Krunglevičiūtei, Ievai Paukštytei, Agnei Muralytei, Ramintai Šniaukštaitei, Donatui Stakėnui, Justinai Burakaitei, Vaidotui Bačianskui, Karolinai Kontenytei, Kristinai Švenčionytei, Artūrui Lepiochinui.
 

Kultūros ministerijos nuotr.
Kultūros ministerijos nuotr.
Kultūros ministerijos inf.

Išrinkti Knygos meno konkurso ,,Vilnius 2014“ nugalėtojai

 

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kasmet organizuoja konkursą geriausioms meninio apipavidalinimo ir poligrafinio atlikimo požiūriu knygoms išrinkti. Šiais metais konkursui 46 leidyklos pateikė 111 knygų pagal šešias temines grupes.

 

Atsižvelgdamas į Knygos meno ekspertų komisijos siūlymus, Kultūros ministras 2015 m. sausio 30 d. įsakymu paskyrė premijas ir diplomus šių metų Knygos meno konkurso nugalėtojams.

Pagrindinė Metų premija paskirta dailininkui Jurgiui Griškevičiui už knygą ,,Vitas Luckus. Biografija. Kūryba“/sudarė Margarita Matulytė ir Tatjana Luckienė-Altag (leidykla – Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius ir Lietuvos dailės muziejus; spaustuvė – Uždaroji dizaino ir leidybos akcinė bendrovė ,,Kopa“).

Kultūros ministerijos inf.

„Auksiniai scenos kryžiai“ Juozo Miltinio teatro scenoje 

 

 Tarptautinę teatro dieną, kovo 27-ąją, už 2013 metais Lietuvos teatrų scenose nuveiktus darbus premijomis ir atminimo ženklais apdovanoti geriausi šalies teatro menininkai. Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos septyniolikoje nominacijų, Auksiniai scenos kryžiai ir Boriso Dauguviečio auskaras įteikti Juozo Miltinio dramos teatro scenoje Panevėžyje – šių metų Lietuvos kultūros sostinėje.

 

Metų režisierė - Yana Ross
Metų režisierė - Yana Ross
Kultūros ministerijos inf.

Paskelbti 2013-ųjų metų „Auksinių scenos kryžių“ pretendentai

 

Tarptautinę teatro dieną – kovo 27-ąją, už  2013-aisiais Lietuvos teatrų scenose nuveiktus darbus premijomis ir atminimo ženklais apdovanosime geriausius šalies teatro menininkus. Pagal Kultūros ministerijos Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijavimo nuostatus pretendentus premijoms turėjo teisę siūlyti profesionalūs teatrai, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Valstybės teatrų asociacija, Scenos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Šiuolaikinio šokio asociacija, fiziniai asmenys. 

Lietuvos teatrų spektaklius vertino komisija – teatrologai: Rasa Vasinauskaitė, Jurgita Staniškytė, Vlada Kalpokaitė, Vilma Janeliauskienė, muzikologės Audronė Žiūraitytė ir Veronika Janatjeva, šokio kritikė Vita Mozūraitė, dailėtyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė ir menotyrininkas Helmutas Šabasevičius (komisijos pirmininkas).
Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos, "Auksiniai scenos kryžiai" ir Boriso Dauguviečio auskaras šiemet bus teikiami Juozo Miltinio dramos teatro scenoje.
 

  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas