Autorius: NMKČDM inf.

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, projektas „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“ pristato renginių bei kūrybinių dirbtuvių ciklą ir kviečia lankytojus į įvairius užsiėmimus naujoje demokratiškoje erdvėje – specialiai įrengtame vasaros paviljone. Šios vasaros tyrinėjimų tema – miesto medžiai ir žmonės.

Čia kartu su „Auros“ šokėjais išbandysite ryšį su aplinka atkuriančias judesio technikas. Kaip kūnui tapti peizažo dalimi, kaip pajusti bendrystę ne tik su gamta, bet ir su kitu žmogumi? Sudėtingus procesus tyrinėsime judesio kalba. Lankytojų laukia pažintiniai-kūrybiniai pasivaikščiojimai po Paveikslų galeriją supančius šlaitus su A. Stulginskio universiteto Miškų fakulteto studentais. Pažinsime medžius, kursime istorijas, žaisime.

PIRMOSIOS BIRŽELIO SAVAITĖS RENGINIŲ PROGRAMA:
„Auros“ šokio teatro dirbtuvės
Birželio 5 d., antradienį, 19.00 val.
Birželio 7 d., ketvirtadienį, 19.00 val.

Parodą „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“ pristato kuratorė A. Petrulienė. Paroda kviečia kalbėtis apie medžius ir žmones. Čia laukiamas kiekvienas, norintis prisijungti ir pasidalyti savo istorija.
Birželio 7 d., ketvirtadienį, 18.00 val.

Botaniniai pasivaikščiojimai
Birželio 9 d., šeštadienį,  11.00–13.00 val.

Visi renginiai nemokami. Pageidautina registracija el. paštu: [email protected]

Papildomą informaciją teikia: Auksė Petrulienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodų ir projektų kuratorė, tel. 8 612 44 272

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune, birželio 7 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks parodos „Ypatinga dovana Lietuvai“, skirtos kolekcininko Aleksandro Mykolo Račkaus 125-osioms gimimo metinėms, atidarymas.

Minėdamas A. M. Račkaus 125-ąsias gimimo metines bei pasitikdamas Pasaulio lietuvių metus Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pristato parodą „Ypatinga dovana Lietuvai“. Šioje parodoje bus parodytos dvi kolekcijos. Pirmoji – numizmato A. M. Račkaus rinkiniai. Čia bus galima pamatyti įdomiausius eksponatus: retas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir pasaulio tautų monetas, vertingus medalius, egzotiškas įvairenybes ir retas lituanistines bei numizmatines knygas. Antrojoje parodos dalyje lankytojai turės galimybę per unikalius lituanistinius eksponatus susipažinti su XIX a. 7 deš. – XX a. 4 deš. JAV lietuvių visuomeniniu gyvenimu, jų indėliu į Lietuvos valstybės atkūrimą ir įtvirtinimą.

Būsimasis gydytojas, kolekcininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas A. M. Račkus gimė 1893 m. birželio 7 d. Čekiškėje. Vaikystę ir paauglystę praleidęs Lietuvoje, 1910 m. išvyko į Ameriką. 1912 m. pradėjo mokslus St. Laurent kolegijoje Kanadoje, Monrealyje. Vėliau mokėsi Holy Cross kolegijoje Vusteryje (Worcester), Lojolos universitete ir Medicinos mokykloje Čikagoje. Nuo 1922 m. vertėsi gydytojo praktika. Dar studijuodamas A. M. Račkus įsitraukė į įvairių lietuviškų organizacijų (Lietuvos Vyčių, Lietuvių Romos katalikų studentų ir kt.) veiklą, buvo lietuviškosios spaudos Amerikoje steigėjas ir bendradarbis, aktyvus Lietuvos valstybės atkūrimo rėmėjas.

Labiausiai A. M. Račkus išgarsėjo kaip kolekcininkas. Senienų rinkimu susidomėjo dar St. Laurent kolegijoje, kadangi besimokydamas papildomai dirbo kolegijos muziejuje konservatoriaus asistentu. Gilintis į kolekcionavimą paskatino dr. Jonas Basanavičius, 1913 m. viešėjęs JAV. A. M. Račkui, susitikus su J. Basanavičiumi, gilų įspūdį padarė jo žodžiai: „Amerikos lietuviai išmirs, nutautės ir paskęs svetimose bangose. Pasirūpink, p. Račkau, kiek galint surinkti čia, Amerikoje, lietuvių kultūrinio gyvenimo relikvijas ir atsiųsk jas Vilniun, Lietuvių mokslo draugijos muziejui.“

A. M. Račkus ne tik rinko Amerikos lietuvių relikvijas, bet ir domėjosi Lietuvos istorija, tad jis tapo vienu aktyviausių 1917 m. Čikagoje įkurtos Lietuvių numizmatikos ir istorijos draugijos narių. Pagrindiniai šios draugijos tikslai buvo lietuviškų senienų ir JAV lietuvių istorijai svarbių liudijimų rinkimas.

A. M. Račkaus asmeninė kolekcija pildėsi įvairių kraštų senienomis, o ypač numizmatinėmis vertybėmis. A. M. Račkus buvo priimtas į Amerikos numizmatų sąjungą (American Numismatic Association), Čikagos monetos klubą (Chicago Coin Club), Numizmatikos ir archeologijos draugiją (Towarzystwo Numizmatyczno-Archeologiczne) Krokuvoje.

1935 m. Kaune įvyko Pirmasis pasaulio lietuvių kongresas. Ta proga Užsienio lietuviams remti draugijos kvietimu į Laikinąją sostinę A. M. Račkus atvežė Lietuvių numizmatikos ir istorijos draugijos rinkinį ir savo kolekciją. Surengtos dvi didelės parodos Vytauto Didžiojo universitete ir Vytauto Didžiojo muziejuje. Po parodos abi kolekcijas (daugiau kaip 50 000 eksponatų) už daug mažesnę, nei tikroji vertė, sumą (100 000 litų) įsigijo Švietimo ministerija. Pagrindinė šios kolekcijos dalis perduota Vytauto Didžiojo kultūros muziejui.

Paroda veiks: 2018 06 07–2018 12 31

Papildomą informaciją teikia: Ignas Narbutas tel. 8 37 201327

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune, gegužės 24 d., ketvirtadienį, 17 val.

kviečiame į pokalbį apie žymiąją Obelynės porą – visuomenės veikėją ir ugdytoją Honoratą Paškauskaitę-Ivanauskienę ir prieš 135 metus gimusį gamtininką profesorių Tadą Ivanauską. Kartu bus pristatyta istorikės, publicistės, visuomenės veikėjos, moterų judėjimo aktyvistės Danutės Vailionytės-Narkevičienės knyga „Honorata“.

Renginyje dalyvauja profesoriaus įdukra Eleonora Baltuškevičienė, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, publicistas Vidmantas Valiušaitis, knygos rengėjai ir sudarytojai.

Papildomą informaciją teikia: Algė Gylienė tel. 8 686 82588

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune, gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, lankytojus pasitiks moderniosios Lietuvos šimtmečiui skirta fotografijų paroda „Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.): didieji pasiekimai“, o gegužės 19-ąją, Europos muziejų naktį, ši paroda taps kelrode žvaigžde orientacinio žaidimo „Triumfo keliu“ dalyviams.

Mėgstantiems azartiškas, bet fiziškai ramesnes pramogas muziejus taip pat turės ką pasiūlyti. Gegužės 19 d. Istorinė Prezidentūra bei jos ekspozicijos bus atviros nuo 11 iki 24 val. Lankytojų laukia labai įdomi šimtmečio paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“, o norintys atidžiau susipažinti su muziejaus ekspozicijomis ir laimėti prizų, bus kviečiami priimti „Prezidento rūmų iššūkį“. Istorinė Prezidentūra taip pat dalyvauja bendrame visų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinių žygyje-žaidime „Kultūrinis labirintas: 1 diena – 8 muziejai“.

Apie ką pasakos fotografijų paroda?
Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta fotografijų paroda „Pirmoji Lietuvos Respublika 1918–1940 m.: didieji pasiekimai“ primins akimirkas, dėl  kurių galima pagrįstai džiaugtis ir didžiuotis savo šalimi ir jos žmonėmis. Parodoje – šalies ūkio, ekonomikos, architektūros, infrastruktūros kūrimo, kultūros, švietimo, sporto bei kitų sričių laimėjimai ir didžiulė pažanga, pasiekta vos per du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius.

Ūkio, žemės ūkio ir pinigų reformų rezultatai buvo įspūdingi. Lietuvos gyventojų piniginėse pradėjo šlamėti stipri ir stabili nacionalinė valiuta – litas. Žymiai padidėjo po Pirmojo pasaulinio karo sunaikintos pramonės įmonių skaičius, modernėjo žemės ūkis, sukurtos visai naujos žemės ūkio gamybos šakos, o eksportuojami lietuviški produktai buvo dedami net ant vokiečių, anglų, palestiniečių, egiptiečių, argentiniečių stalų. Šalies veidą pakeitė ir tuo metu nutiesta moderni susisiekimo arterija – Žemaičių plentas – bei iškilę modernizmo architektūros perlai, kurie dėl savo unikalumo šiandien priskiriami išskirtinei, tautiškų motyvų kupinai kaunietiškosios architektūros mokyklai.

Įvairios reformos smarkiai keitė ir visuomenės mąstymą bei vertybes. Fotografijų parodoje lankytojus nustebins akimirka iš 1922 m. įkurto Lietuvos universiteto gyvenimo – istorinėje nuotraukoje užfiksuota, kaip studentai troško mokytis: netilpę į sausakimšą auditoriją, prof. V. Biržiškos paskaitos klausėsi net tarpduryje ar pasilipę ant kopėčių. Taip pat galime didžiuotis, jog 1918 m. Lietuva suteikė moterims pilietinės teises ir buvo viena pirmųjų valstybių, tai padariusių Europoje. Moterys turėjo galimybę siekti aukščiausių valdžios postų!

Tarpukariu Lietuva garsėjo ir tarptautinėje padangėje. Jos vardas ne kartą skambėjo tarptautinėse sporto, meno, aviacijos bendruomenėse. 1934 m. šeši Lietuvos aviatoriai savo šaliai padovanojo dar vieną progą džiaugtis. Tų metų vasarą lietuvio Antano Gustaičio sukonstruotais orlaiviais trys ANBO IV lėktuvų įgulos pakilo į skrydį aplink Europą. Lėktuvai apskrido 16 Europos miestų, pasiekė greičio rekordą ir pristatė plačias savo šalies aviacijos galimybes. 1937 m. mūsų šalis sužibėjo Paryžiuje, pasaulinėje parodoje „Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime“. Pasaulį Lietuva sužavėjo liaudies meno dirbiniais, tapytais mūsų krašto vaizdais ir kitais eksponatais. Parodoje, kurioje dalyvavo net 46 valstybės, pasirodyta labai sėkmingai: Lietuva pelnė 58 apdovanojimus – 44 lietuvių menininkai apdovanoti aukso, sidabro, bronzos medaliais ir garbės diplomais. O kur dar 1937 m. ir 1939 m. didžiosios Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pergalės!

Istorikai vieningai sutaria, kad 1918 m. paskelbti nepriklausomybę buvo savotiška avantiūra, o išlaikyti ją prilygo stebuklui. Tačiau per du nepriklausomybės dešimtmečius pasiekta šalies pažanga nėra nei avantiūra, nei stebuklas – tai Lietuvos žmonių susitelkimo ir darbo rezultatas!
Projekto ir parodos organizatorė – Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune. Projekto vadovė – Renata Mikalajūnaitė. Parodos kuratorė – Justina Minelgaitė. Projekto dizaineris – Andrejus Repovas. Parodos redaktorė – Renata Endzelytė. Parodos vertėjas – Armandas Rumšas. Parodos partneriai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Parodos draugai: Biržų krašto muziejus „Sėla“, Joniškio krepšinio muziejus, Latvijos sporto muziejus, Lietuvos banko Pinigų muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekte talkina patys šauniausi Lietuvos savanoriai!

Daugiau informacijos apie Muziejų dienos ir nakties renginius – www.istorineprezidentura.lt ir muziejaus feisbuko puslapyje https://www.facebook.com/IstorinePrezidentura/. Visi Muziejų dienos ir nakties renginiai – nemokami.

Paroda veiks: 2018 05 18–2018 10 31

Papildomą informaciją teikia: Renata Mikalajūnaitė, tel. 8 616 20115; el.p. [email protected]

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, gegužės 12 d., šeštadienį, 16 val. kviečiame į projekto „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“ pristatymą.
Čia atveriama nauja demokratiška erdvė – vasaros paviljonas, kuriame startuoja kūrybinių dirbtuvių ir renginių ciklas. Projektas „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“ kviečia stebėti ir analizuoti šiandien mieste vykstančius procesus, diskutuoti ir kurti. Nuo gegužės iki spalio pabaigos paviljone vyks dailės, šokio, teatro, teksto, gamtamokslinės dirbtuvės. Jų dalyviams nereikės išankstinio pasiruošimo, paviljono veiksmą išbandyti galės ir smalsūs praeiviai, ir prisiekę meno žinovai.
Lauko sezoną atidarys Kauno šokio teatras „Aura“. Prancūzų choreografės Bea Debrabant spektaklis  „Norėčiau būt paparčio žiedu“ – apie medžius. Arba apie žmones, kurie gyvybiškai reikalingi vieni kitiems tam, kad bendrautų, kvėpuotų, veiktų, išliktų.

Birželio mėnesį paviljono lankytojams „Auros“ šokėjai ruošia dirbtuves – galerijos terasoje mokysimės ryšį su aplinka atkuriančių judesio technikų. Lankytojus pakvies ir kolektyvinio manifesto rašymo dirbtuvės, audringos Forumo teatro diskusijos, „Bombo feminista“ būgnų ritmai, botaniniai pasivaikščiojimai po žalius Paveikslų galeriją supančius šlaitus.

Šios vasaros tyrinėjimų tema – miesto medžiai ir žmonės. Masiniai savivaldybių organizuojami kirtimai ir piliečių protestų banga Lietuvos miestuose verčia ieškoti atsakymų į esminius klausimus: ar mieste įmanomas harmoningas bendrabūvis? gyventojų dalyvavimas kuriant savo aplinką? kodėl kartu su brandžiais medžiais iš miesto stumiama kritinė mintis?

Galerijos viduje lyg kaštono branduolys atsiveria bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ paroda „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“. Tai – viso projekto sėkla, idėjinis koncentratas, saugomas galerijoje ir laukiantis išsiskleidimo už jos sienų.

Paviljoną sukūrė „Office De Architectura“ komanda: Jautra Bernotaitė, Ronaldas Pučka, Andrius Ropolas ir Paulius Vaitiekūnas, šiemet projektuojantys ir „Pelkės paviljoną“ („The Swamp Pavilion“) 16-tojoje Venecijos architektūros bienalėje. Paviljoną stato skulptoriai Simas Šidlauskas ir Artūras Burneika.

Papildomą informaciją teikia: Auksė Petrulienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodų ir projektų kuratorė, tel. 8 612 44 272

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, gegužės 12 d., šeštadienį, 16 val. įvyks parodos „Nukirstas miestas  – persodintas žmogus“ atidarymas.

Paroda kviečia kalbėtis apie medžius ir žmones. Pokalbio kontekstas aštrus – Lietuvos miestuose masiškai naikinami brandūs medžiai. Šis procesas atveria ne tik gamtosaugos problemas. Lyg grandininis pjūklas jis rėžiasi gilyn, užgaudamas piliečių teises ir pavojingai priartėdamas prie žmogiškųjų vertybių. Paroda stabdo pjūklą kaip tik šioje vietoje.

Erdvėje rikiuojasi eksponatai ir liudijimai: mes ir medžiai esame susiję. Šios senos giminystės įrodymai skirtingi – nuo baublio iki šiuolaikinės muzikos, nuo Fluxus iki šių dienų bendruomenių meno.

Medyje įstrigusi kulka iš Amerikos pilietinio karo. Prieškario Lietuvos medžių sėklos stiklo kapsulėse. Menininko Česlovo Lukensko „Ne visai sudegę šventieji“. Kompozitorės Gailės Griciūtės įgarsinti Gedimino kalno medžiai. Režisieriaus Gyčio Padegimo laiškai. Tai – daiktai ir kūriniai, medžio saiku matuojantys žmogiškumą.

Parodoje pasakojamos nupjautų miesto medžių istorijos: kaštonų Smetonos alėjoje Kaune ir Rojaus medžių Vusterio gatvėje (Woodster Street) Niujorke. Lankytojai kviečiami sužinoti ir dalytis faktais apie išsaugotus medžius.

Tačiau „Mažųjų istorijų“ erdvėje svarbiausia – žmonės. Dvi ryškiausios Kauno bendruomenės – „Kopūstų laukas“ ir „Kiemo galerija“ – atskleidžia savo ypatingus ryšius su medžiais. Parodoje buriasi medžių gynėjai. Čia laukiamas kiekvienas, norintis prisijungti ir pasidalyti savo istorija.

Kartu su paroda Paveikslų galerijos baseino paviljone startuoja projektas „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“. Čia tyrinėsime miestą – stebėsime jo medžius ir žmones, vyks kūrybinės dirbtuvės. Netrukus miestiečius prisijungti pakvies interaktyvus projekto tinklalapis. Jame žymėsime medžius, rašysime kolektyvinį manifestą. „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“ veiklos skleisis už muziejaus ribų.
O ši paroda galerijos viduje – viso projekto sėkla, idėjinis branduolys.

Paroda veiks: 2018 05 12–2018 12 31

Papildomą informaciją teikia: Auksė Petrulienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodų ir projektų kuratorė, tel. 8 612 44 272

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, gegužės 8 d., antradienį, 17 val. įvyks parodos „Reconsider Design“ atidarymas. Jo metu lankytojams bus surengta parodą pristatanti paskaita.

Tarptautinėje parodoje eksponuojama 30 atidžiai atrinktų ekodizaino projektų, atkreipiančių dėmesį į mūsų kasdienius įpročius ir jų įtaką aplinkai, ieškančių sprendimų, kaip sumažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį gamtai, neprarandant produktų kokybės ir unikalių savybių.
Paroda „Reconsider Design“ skatina galvoti apie visuotinės atsakomybės principą ir projektavimo vaidmenį. Didelė produkto poveikio aplinkai dalis yra žinoma jau projektavimo etape. Prisiimti atsakomybę už projektavimą – tai kurti produktus, procesus ir paslaugas taip, kad jie būtų ekologiški ir tvarūs visą savo būvio ciklą.

Parodoje pristatomi sėkmingi ekologinio projektavimo pavyzdžiai iš Baltijos jūros regiono šalių. Ar tai būtų švietimas, socialinė veikla, ar mobilumas – iš visų šių sričių pateikiami į ateitį orientuoti produktai ir idėjos. Kaip „Ecodesign Roadshow“ dalis paroda eksponuojama keliuose Baltijos jūros regiono miestuose. Kartu vykstantys praktiniai seminarai ir renginiai skatina ekologinį projektavimą kaip projektavimo metodą ir keitimąsi žiniomis bei patirtimi.

Paroda yra projekto „Ecodesign as a Driver of Innovation in the Baltic Sea Region (Ecodesign Circle)“ dalis. Projektą remia „Interreg Baltijos jūros regiono programa 2014–2020“.

Projekto partneriai: Suomijos dizaino forumas, Estijos dizaino centras, Švedijos industrinio dizaino fondas, Tarptautinis Berlyno dizaino centras, Vokietijos aplinkosaugos agentūra, M. Žilinsko galerija, Vytauto didžiojo universitetas, Kauno miesto savivaldybė.
Projekto organizatorius Lietuvoje: Lietuvos dizaino forumas

Įmonių, aukštųjų mokyklų atstovai kviečiami registruotis į mokymus apie ekodizainą ir žiedinės ekonomikos teikiamą naudą. Mokymų metu bus pristatyta unikali metodologija, kuri padės atrasti ir integruoti ekodizaino sprendimus kasdieniame gyvenime. Mokymus ves ekspertai Maxas Marwede (Vokietija) ir Tapani Jokinenas (Suomija). Būtina išankstinė dalyvių registracija iki gegužės 7 d.: www.bit.ly/learningfactory Mokymai vyks Vytauto Didžiojo universitete (V. Putvinskio g. 23, Kaunas, 412 auditorija), gegužės 9 d., 9–17 val. Mokymai vyks anglų kalba.

Paroda veiks: 2018 05 08 – 2018 05 31

Papildomą informaciją teikia: Audronė Drungilaitė tel. +370 600 30707; [email protected]

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, gegužės 10 d., ketvirtadienį, 17 val.įvyks parodos „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“ atidarymas.
Priešaušris – tai laikas, kai juntama, jog po kelių akimirkų visa, kas gyva, nubus su nauja dienos jėga ir stiprybe. Aušros, apyaušrio, priešaušrio terminai yra tapę Tautos atgimimo sinonimais.
Parodos „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“ sumanymas kilo iš noro visuomenei pristatyti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje sukauptus reikšmingus Lietuvos kultūrai XIX a. pab. – XX a. pr. meno kūrinius, sujungti menotyrinę ir istorinę medžiagą, muziejaus ekspozicijų salėse sukuriant besikeitusios epochos atmosferą. Parodoje taip pat eksponuojami meno kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos banko bei privačių kolekcijų.

XX a. pr. kultūrinis judėjimas buvo svarbus postūmis formuotis Lietuvos valstybingumui. Kultūros terpėje subrendo tautinio identiteto ir nacionalinio savarankiškumo viltys. Brėško tautinio sąmoningumo pradžia, suvokimas, kad be moralinių vertybių tauta eina išnykimo keliu. Atsirado nauji tikslai, iššūkiai, ambicijos – kalbėti, skaityti, dainuoti, rašyti lietuviškai.

Pirmoji lietuvių dailės paroda – vienas jautriausių XX a. Lietuvos meno įvykių, pradžių pradžia, atsiradusi jaunų menininkų iniciatyva. Tai buvo to laikotarpio vyksmas, palaikomas inteligentijos ir įgyvendintas kelių bendraminčių branduolio – Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Marijos Putvinskaitės, Sofijos Gimbutaitės, Onos Pleirytės-Puidienės. Įkurta Lietuvių dailės draugija pakeitė Lietuvos meno istoriją, tapo pamatu šiandienos šiuolaikinei dailei.

Draugija telkė šviesuomenę bendram darbui, buvo leidžiami leidiniai, organizuojami konkursai, vykdyta kūrėjų šalpa, rinktos lėšos ir svajota apie modernius lietuvių Tautos namus su muziejine ir koncertine erdve. Į parodas dailininkai savo kūrinius siųsdavo iš įvairių Europos šalių. Profesionalioji dailė buvo eksponuojama kartu su liaudies meno kūriniais. Būtent šiuo laiku atsirado suvokimas ir noras didžiuotis kaimo amatais. Pirmosios parodos buvo galimybė pažinti ir skatinti liaudies kūrybą ne tik Lietuvos teritorijoje. Parodinis gyvenimas budino visuomenę, to meto spaudoje radosi naujas analitinės impresionistinės kritikos žanras.

Prabėgus šimtui metų, ir vėl svarbu pasitikrinti Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo mintis apie Europą, sudarytą iš „mažųjų tėvynių“, kai patiems reikia palaikyti pačius save, kai reikia mokytis iš tautos praeities, semtis iš ten stiprybės, siekti moralinių vertybių tęstinumo. Kiekvienam svarbu savęs paklausti: ar tai buvo aktualu tik anuomet, prieš šimtą metų, ar tebėra ir šiandien? Kokiomis mintimis gyveno XX a. pr. jauni žmonės, besimokydami Sankt Peterburgo, Krokuvos, Varšuvos, Miuncheno, Paryžiaus dailės mokyklose, akademijose, universitetuose? Iš vargano krašto patekę į pasaulio kultūrų katilą, besižavintys progresu, kaip jie atsilaikė, kaip sugebėjo burtis, telktis, vienas kitą remti ir, gyvendami pusbadžiu, galvoti apie savo Tėvynę ir darbą Jai?

Organizatorius: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Kūrinių skolintojai: Ellex Valiunas, dr. Jaunius Gumbis, p. Dalia Ona Zubovaitė-Palukaitienė,
p. Aidas Rimša, p. Mykolas Okulič-Kazarinas, „Lewben Art Foundation“, Lietuvos bankas, Lietuvos dailės muziejus.

Paroda veiks: 2018 05 10–2018 09 01

Papildomą informaciją teikia: A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus vadovė Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė,  tel: + 370 37 20 41 02

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose, Vydūno al. 2, Kaune balandžio 28 d., šeštadienį, nuo 10 iki 16 val. kviečiame apsilankyti  nuolatinėse ekspozicijose ir parodoje „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose”.  
13 val. muziejuje svečiuosis mokslinės monografijos „Lietuvos  tarpukario interjerai 1918-1940” autorė dr. Lina Preišegalavičienė.  Ji  su muziejaus lankytojais pasidalins savo žiniomis ir įžvalgomis apie tarpukario Lietuvos interjerų  veiksnius, formas, tendencijas.
Dėl riboto vietų skaičiaus į renginį būtina išankstinė registracija elektroniniu paštu [email protected], telefonu +370 798995 (darbo valandomis nuo 8 iki 16.30 val.) arba mūsų Facebook paskyroje https://www.facebook.com/profile.php?id=100000057756072
Muziejaus parodų ir ekspozicijų lankymo bilieto kaina 1 Eur, renginio dalyviai į paskaitą įleidžiami su muziejaus lankytojo bilietais.

Papildomą informaciją teikia: Adelės ir Pauliaus Galaunių namai tel. (37) 79 89 95

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, balandžio 26 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks Duncano Higginso (Jungtinė Karalystė) parodos „Down on the farm“ atidarymas. Renginyje dalyvaus parodos autorius.
 
2012 m. M. Žilinsko dailės galerijoje Duncanas Higginsas pristatė parodą „Unloud”, kurioje atsispindėjo tai, ką menininkas patyrė Solovkų salyne Šiaurės Rusijoje nuo 2005 iki 2011 metų. Higginsas grįžta į M. Žilinsko galeriją su naujais darbais, kuriuose toliau analizuoja ir plėtoja istorinius Šiaurės Rusijos ir Lietuvos įvykius. Parodoje eksponuojama daugiau nei 1000 paveikslų, darbų ant popieriaus, tekstilės ir knygų.

Atskleisdamas žiaurius istorijos momentus, parodos autorius pasiruošęs nuvesti žiūrovus ten, „kur akys niekada nemato“. Ši paroda yra iš dalies autobiografinė, dalinai griaunanti kultūrą, pateikta iš surinktų liudijimų, kurie susipina į polifoninę formą. Tai sąmoningas klajojimas istorijos pasažais, pakartotinai surinktais fragmentais, sujungtais monologais, kurie vis iškyla ir ištirpsta visatoje.

Su skausmu ir kaltinamu pykčiu, kartais silpnumu „Down on the farm“ pasineria į ligą, mirtį, meilę, buvimą nevisaverčiu ar tremtiniu. Paroda atsiskleidžia per polifoninę nelinijinę formą, darydama mirgančius perėjimus, kur individų pasakojimai, patirtis, išraiška ir balsas suteikia darbams pritrenkiančios liūdnos ir gracingos nuotaikos. Vaizdai, kuriuos nupiešia pasakojimai apie Šiaurės Rusiją, yra ypatingos netvarkos, kurią mes sukūrėme ir vis dar kuriame, priminimas. Bet kartu tai yra ir priminimas, kad romantika turi širdį, kurios sistema niekada neturės.

Duncanas Higginsas yra vaizduojamojo meno kūrėjas, gyvenantis Sheffielde, Jungtinėje Karalystėje. Jis dėstytojauja Norvegijoje, Bergeno meno ir dizaino akademijoje, ir Nottinghamo Trento universitete Jungtinėje Karalystėje.

Savo parodas menininkas yra pristatęs Kipro, Norvegijos, Honkongo, Pietų Afrikos Respublikos, Škotijos, Anglijos, Čekijos, Rusijos, Lenkijos žiūrovams.

Paroda veiks: 2018 04 26 – 2018 06 03