Autorius: NMKČDM inf.

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, rugsėjo 20 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks parodos „Angelas ir sūnus. Witkiewicziai Zakopanėje ir Lietuvoje“ atidarymas.

Paroda aptaria ilgamečius tėvo ir sūnaus, išskirtinių dviejų artimų lenkų menininkų iš gretimų kartų, santykius. Įvairių jų bendro gyvenimo apraiškų neįmanoma apibūdinti keliais žodžiais. Esmę galima būtų nusakyti sakiniu: „Kiekvienam berniukui išmintingas tėvas yra kapitalas visam gyvenimui“. Sudėtingas jauno žmogaus auklėjimo procesas tėvui tapo svarbiausia užduotimi. Tarpusavio artumas, kasdieniai saugumo jausmą teikiantys ritualai, plataus spektro įvairių sričių problemų – meno, literatūros, mokslo, politikos ir, svarbiausia, paties gyvenimo – „svarstymas“ neabejotinai turėjo įtakos Witkaco, vieno iškiliausių ir įdomiausių XX amžiaus lenkų menininkų, asmenybės ir meninės pakraipos formavimuisi.

Paroda turėtų atkreipti dėmesį į vienos šeimos kartų transformaciją, įžiebti diskusiją apie nuolatines permainas patiriančio meno erdvę. Kitaip sakant, apie perėjimą nuo tėvo XIX amžiaus realistinės tapybos idėjos, iki naujausių XX amžiaus tendencijų ir avangardinių krypčių. Paroda taip pat parodys lenkų menininkų ryšius su Lietuva.

Organizatoriai: Zakopanės Tatrų muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva), Lenkijos institutas Vilniuje.

Projektas yra dalis Adomo Mickevičiaus instituto koordinuojamos tarptautinės kultūrinės programos „POLSKA 100“, įgyvendinamos pagal daugiametę 2017–2021 m. programą „NIEPODLEGŁA“.

Iš dalies finansuojama Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos lėšomis pagal daugiametę 2017–2021 m. programą „NIEPODLEGŁA“.

Paroda veiks: 2018 09 20–2018 11 18

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16, Kaune. Rugsėjo mėnesį švenčiame laisvę viešai reikšti nuomonę ir teises į miestą. Kartu ir ginkluojamės – idėjomis ir tekstais, būgnais ir plakatais. Nes piliečių laisves ir teises ginti reikia nuolat. Protesto festivalis kviečia miestiečius įsitraukti į veiklas ir gauti uždegančios protesto energijos užtaisą.
Atviri sambos būgnų ir Forumo teatro užsiėmimai, protesto plakato dirbtuvės – ne tik nauji įgūdžiai ir saviraiškos laisvė. Tai – puiki proga rasti bendraminčių, burtis ir solidarizuotis.

Festivalio dirbtuvių dalyviams, apsilankiusiems net keliuose skirtinguose užsiėmimuose, bus įteiktas garbingas protestuotojo ženklelis ir naudinga protestuotojo atmintinė.

Festivalio renginiai vyks Paveikslų galerijos vasaros paviljone – kritinės Kauno minties rezidencijoje. Ją įsteigti paskatino mieste paaštrėję konfliktai tarp piliečių ir miesto valdžios dėl viešųjų miesto erdvių: Vienybės aikštės, Ąžuolyno rekonstrukcijos, masinio brandžių medžių kirtimo.

PROTESTO FESTIVALIO RENGINIAI:
Rugsėjo 15 d., šeštadienį, 11.00–13.00 val. Protesto plakato dirbtuvės ŽYGIUOJANTYS TEKSTAI 1
Dirbtuvių dalyviai ne tik susipažins su protesto plakato istorija, bet ir patys imsis darbo – išbandys praktinius triukus, kaip sukomponuoti tekstą, vaizdus bei spalvas ir mikliai pagaminti bei padauginti plakatą. Dalyvių mintys ir idėjos dirbtuvių pabaigoje virs veiksmui paruoštais plakatais.
Dirbtuves ves Saulė Igarytė – jauna dizainerė, vizualios komunikacijos mokslus baigusi Jungtinėje Karalystėje, įgytas žinias taikanti ir jomis besidalijanti gimtajame Kaune.

Rugsėjo 18 d., antradienį, 19.00–20.00 val. ATVIRI SAMBOS BŪGNŲ UŽSIĖMIMAI
Tarptautinė sambos grupė „Bombo Feminista“ (Feministinis būgnas) kviečia mokytis sambos ritmų, susipažinti su Lotynų Amerikos muzika ir sužinoti, kaip pulsuojantys būgnai gali padėti solidarizuotis ir telktis prieš įvairias neteisybės formas. Kviečiame visas ir visus prisijungti prie atvirų „Bombo Feminista“ repeticijų-pamokų. Sužinosite, kaip atrodo ir skamba skirtingi sambos kolektyvo būgnai, kaip grodamos susikalbame ir ką reiškia skirtingi maestro rodomi ženklai. Išmoksime keletą pagrindinių sambos ritminių elementų, lavinsime tarpusavio susiklausymą ir išbandysime naujas solidarumo formas.

Rugsėjo 19, 25, 26 ir 28 d., 18.00–19.30 val. ATVIROS FORUMO TEATRO DIRBTUVĖS
Drauge susibūrusi grupė kurs interaktyvų spektaklį / diskusiją. Tema – viešosios miesto erdvės ir čia kylantys konfliktai tarp piliečių ir valdžios ar verslo interesų. Kam priklauso miesto aikštės ir parkai? Ar miestiečiai gali kurti savo miestą, išsaugoti tai, kas jiems svarbu? Diskutuosime ir apie praėjusios vasaros konfliktą Kaune– masinius brandžių medžių kirtimus.

Forumo teatro principas padeda atkurti tikrus įvykius ir situacijas, modeliuoti juos iš naujo, apžvelgti iš įvairiausių perspektyvų. Dirbtuvėse labai svarbios asmeninės dalyvių patirtys – jos virsta naujais scenarijais, kuriuos plėtojame visi kartu.

Dirbtuvių vadovas – Kauno miesto kamerinio teatro aktorius Vytautas Gasiliūnas.

Rugsėjo 27 d., ketvirtadienį, 18.00–20.00 val.

Protesto plakato dirbtuvės ŽYGIUOJANTYS TEKSTAI 2
Mes kalbam. Rėkiam. Dejuojam. Galvojam. Norim pasakyti. O kartais – tylėti. Ar plakatas gali būti vienu metu tylintis ir rėkiantis? Menininkai Auksė Petrulienė ir Darius Petrulis atskleis savo autorinę techniką ir padės pasigaminti originalios konstrukcijos plakatą – armoniką. Sulankstytas ir beveik neužimantis vietos jis tyliai lauks savo išsiskleidimo valandos.
Dirbtuvių metu – puiki proga apžiūrėti parodą „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“ Paveikslų galerijoje kartu su jos kuratore Aukse Petruliene.

Visi festivalio renginiai nemokami. Suteikiamos užsiėmimuose reikalingos priemonės ir medžiagos. Pageidautina registracija el. paštu: [email protected]

Papildomą informaciją teikia: Auksė Petrulienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodų ir projektų kuratorė, tel. 8 612 44 272

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune rugsėjo 22 d., šeštadienį, nuo 11 val. kviečiame susitikti kasmetėje muziejaus šventėje – 143-ąjame M. K. Čiurlionio gimtadienyje.

Renginyje lankytojų laukia visą dieną trunkanti nemokama programa: jau tradicija tapusios teminės ekskursijos, įvairūs edukaciniai užsiėmimai ir čiurlioniški žaidimai.

Teminės ekskursijos:
11.00  Čiurlioniški mitai ir pasakos
12.00 Ezoterinė M. K. Čiurlionio kūrybos kelionė
13.00 Skambantys Čiurlionio paveikslai
14.00 Čiurlioniški mitai ir pasakos
15.00 Ezoterinė M. K. Čiurlionio kūrybos kelionė
16.00 Skambantys Čiurlionio paveikslai  

Teminėms ekskursijoms būtina išankstinė registracija tel.  837 221418;  el.p. [email protected]

Renginys nemokamas.

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, pranešame, kad paroda „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“ pratęsiama iki gruodžio 31 d.

Parodos „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“ sumanymas kilo iš noro visuomenei pristatyti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje sukauptus reikšmingus Lietuvos kultūrai XIX a. pab. – XX a. pr. meno kūrinius, sujungti menotyrinę ir istorinę medžiagą, muziejaus ekspozicijų salėse sukuriant besikeitusios epochos atmosferą. Parodoje taip pat eksponuojami meno kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos banko bei privačių kolekcijų.

XX a. pr. kultūrinis judėjimas buvo svarbus postūmis formuotis Lietuvos valstybingumui. Kultūros terpėje subrendo tautinio identiteto ir nacionalinio savarankiškumo viltys. Brėško tautinio sąmoningumo pradžia, suvokimas, kad be moralinių vertybių tauta eina išnykimo keliu. Atsirado nauji tikslai, iššūkiai, ambicijos – kalbėti, skaityti, dainuoti, rašyti lietuviškai.

Pirmoji lietuvių dailės paroda – vienas jautriausių XX a. Lietuvos meno įvykių, pradžių pradžia, atsiradusi jaunų menininkų iniciatyva. Tai buvo to laikotarpio vyksmas, palaikomas inteligentijos ir įgyvendintas kelių bendraminčių branduolio – Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Marijos Putvinskaitės, Sofijos Gimbutaitės, Onos Pleirytės-Puidienės. Įkurta Lietuvių dailės draugija pakeitė Lietuvos meno istoriją, tapo pamatu šiandienos šiuolaikinei dailei.

Draugija telkė šviesuomenę bendram darbui, buvo leidžiami leidiniai, organizuojami konkursai, vykdyta kūrėjų šalpa, rinktos lėšos ir svajota apie modernius lietuvių Tautos namus su muziejine ir koncertine erdve. Į parodas dailininkai savo kūrinius siųsdavo iš įvairių Europos šalių. Profesionalioji dailė buvo eksponuojama kartu su liaudies meno kūriniais. Būtent šiuo laiku atsirado suvokimas ir noras didžiuotis kaimo amatais. Pirmosios parodos buvo galimybė pažinti ir skatinti liaudies kūrybą ne tik Lietuvos teritorijoje. Parodinis gyvenimas budino visuomenę, to meto spaudoje radosi naujas analitinės impresionistinės kritikos žanras.

Organizatorius: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Kūrinių skolintojai: Ellex Valiunas, dr. Jaunius Gumbis, p. Dalia Ona Zubovaitė-Palukaitienė,
p. Aidas Rimša, p. Mykolas Okulič-Kazarinas, „Lewben Art Foundation“, Lietuvos bankas, Lietuvos dailės muziejus.

Paroda veiks: 2018 05 10–2018 12 31

Papildomą informaciją teikia: A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus vadovė Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė,  tel: + 370 37 20 41 02

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, rugsėjo 7 d., penktadienį, 17 val. XV festivalis „Kaunas Photo“ kviečia net į penkių parodų atidarymą. Organizatoriai lankytojams siūlo atrasti „Komforto zoną“ – pagrindinį parodos leitmotyvą.
Galerijos trečiame aukšte „Kaunas Photo“ festivalis pristato parodą „Šeinius + Scheynius“, skirtą pasaulio lietuvių fotografijai. Pirmąkart bus rodomos Igno Šeiniaus kurtos fotografijos, atskleidžiančios dar nežinomą Lietuvos diplomato, žurnalisto ir rašytojo asmenybės pusę. Šalia šių fotografijų nuguls jo proanūkės žymios menininkės Linos Scheynius (Švedija) darbai, kurie tarsi nebyliai polemizuos su prosenelio fotografijomis.

„Komforto zonos“ paieškas lankytojai bus kviečiami tęsti lankydamiesi parodoje „Namai namučiai“. Autorių Evženo Sobeko (Čekija), Rubi Lebovitchiaus (Izraelis), Rebecos Cordero (Meksika), Superultraextra duo: Ewa Bold & Patryk Hadas (Lenkija) fotografijose kiekvienas apčiuopsime nostalgijos motyvą.

Pirmame galerijos aukšte parodos svečius pasitiks žaidimas „Kaunopolis“ – „Kaunas Photo“ meninės rezidencijos rezultatų paroda, kurios idėją dar gegužę Kaune plėtojo ispanų fotomenininkė Conchi Martínez. Atrasime dar nematytas, o gal seniai užmirštas savo miesto Kauno vietas. Šalia „Kaunopolio“ taip pat įsikurs olandų fotomenininko Poike Stompso asmeninė paroda „Keliaujant po Europą“.

Parodų atidarymus vainikuos kolektyvinė autorių paroda „Komforto zona“, tarp kurių – fotografijos įžymybės amerikiečių fotomenininkės Haley Morris-Cafiero darbų serija „Stebėtojai“ linksmai, tačiau kartu ir rimtai kvies dialogui apie patyčių kultūrą; Vladimiro Antaki (Prancūzija / Kanada) „Šeimos portretas“ dokumentuoja pabėgėlius nuo karo ir negandos Prancūzijos sostinės prabangos ir chaoso peizaže; suomio Lasse Lecklino fotografijos „Gražiausios branduolinės elektrinės Europoje“ ves į ekskursiją po Europą ir jos gražiausias branduolines jėgaines bei komforto ribų apmąstymus; lietuvio Tado Kazakevičiaus (Lietuva) „Tai, ko nebebus“ privers susimąstyti apie laiko trapumą, o Floriano Müllerio (Vokietija) darbas „Atjungtos grotažymės“ kvies diskutuoti apie vienatvę skaitmeninėje socialinėje terpėje.

Visą rugsėjo mėnesį ir iki pat spalio vidurio „Kaunas Photo” festivalis džiugins turais po parodas, susitikimais su parodų autoriais ir svečiais, fotografijų projekcijų vakarais. O festivalio fotografijų parodos po atviru dangumi, dar ankstyvą vasarą nugulusios Kauno miesto viešosiose erdvėse (Čečėnijos aikštėje Joanos P Cardozo (JAV) „Mėlyniukės, mūsų namai yra mūsų pačių atspindys“, Žaliakalnio funikulieriaus papėdėje Roberto Dasho (JAV) „Klimato atšilimas mikromasteliu”, Lietuvos zoologijos sode Anupo Shaho (JK) „Migracijos“ ir VDU Botanikos sode Emilijos Petrauskienės (Lietuva) „Sidabrinis sodas”) veiks iki spalio pabaigos.

„Kaunas Photo“ – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Nuo 2004 m. festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis laikomas vienu svarbiausių tęstinių meno renginių Lietuvoje. Festivalis yra pasaulinės „Festivals of Light“ organizacijos narys. Festivalio įkūrėjas ir vadovas – Mindaugas Kavaliauskas.
Didieji rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybė. Rėmėjai: EPSON, Švedijos karalystės ambasada.

Išsami festivalio renginių programa „Kaunas Photo“ svetainėje: http://festival.kaunasphoto.com/LT/events-2018/

Parodos veiks: 2018 09 07 – 2018 10 14

Papildomą informaciją teikia:
Eglė Tamulynienė – „Kaunas Photo“ koordinatorė, tel. 8 600 31 722
Mindaugas Kavaliauskas – „Kaunas Photo“ vadovas, tel. 8 650 77 895

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose, rugpjūčio 31 d., penktadienį, 17 val. atidaroma Stasio Eidrigevičiaus paroda „Hommage à Čiurlionis“.

Tapytoją, grafiką, režisierių Stasį Eidrigevičių nuo pat mokyklos suolo lydėjo M. K. Čiurlionis – kaip Lietuvos meno ikona. Dailininkus vienija naudojamų technikų bendrumas: pastelė, tempera, akvarelė, pieštukas. Taip pat paukščių, gyvūnų, daiktų ir erdvės simbolinis traktavimas. Trečias bendrumas – meilė raidei. „Žiūrėdamas į Čiurlionio paveikslą „Jūra“, pakilusioje bangoje matau trijų raidžių junginį – MKČ. 2000–2001 m. kilo mintis tas tris raides – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – įprasminti savaip, piešiant jo portretų ciklą, kur veidas pasislėpęs tarytum už trijų raidžių kaukės“, – sako S. Eidrigevičius.

Parodoje „Hommage à Čiurlionis“ dailininkas kalba apie didžiojo Lietuvos menininko pagerbimą, savitą jo atminimo įamžinimą. Tai įspūdžių pėdsakai iš artimiausių jo kelionių, kai, viešėdamas Krokuvoje, gavo dovanų dvi tuščias eskizų knygeles. „Ant viršelio – M. K. Čiurlionio portretas. Iškart piešiu ant jo veido, tartum atlikdamas pastaruoju metu taip madingas tatuiruotes. Viršelis papuoštas. Kas bus baltuose lapeliuose?“ – savo įspūdžiais apie parodos gimimą dalijasi jos autorius.

S. Eidrigevičius gimė 1949 m. Mediniškių kaime, Pakruojo rajone. 1968 m. baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, 1973 m. – Valstybinį dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Nuo 1980 m. menininkas gyvena Varšuvoje. Įvairiose šalyse yra surengęs daugiau kaip 100 individualių parodų, kuriose eksponavo paveikslus, grafikos darbus, ekslibrisus, plakatus, miniatiūras, pasteles, fotografijas. Ne viena tautiečių karta yra užaugusi su S. Eidrigevičiaus iliustruotomis pasakų knygomis. Menininkas rengia performansus, akcijas, instaliacijas, scenografijas, yra sukūręs unikalius dailės žanrus – kaukes ir vadinamuosius sielvartus (lenk. smutki). S. Eidrigevičiaus autoriniai spektakliai „Baltas briedis“ (1993) ir „Medinis žmogus“ (2007) yra rodyti Varšuvos teatre „Studio“. Menininkas yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos (2001) ir daugybės tarptautinių premijų laureatas. 2000 m. S. Eidrigevičius yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Japonijos Otaru mieste veika jo vardo muziejus – Hiroko Mori & Stasys Museum. Pasaulinio garso menininko vardu Panevėžyje šiuo metu kuriamas modernus Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC).

Paroda veiks: 2018 08 31 – 2018 10 05

Papildomą informaciją teikia: Aušra Sedlevičiūtė,  tel.: 8 313 52755

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune rugpjūčio 22 d., trečiadienį, 13 val. bus pristatomi vykdyto projekto „Dailės katalogų, esančių M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bibliotekoje, nenustatytų autorinių teisių turėtojų paieška bei jų pristatymas visuomenei“ rezultatai.

Renginyje dalyvaus kultūros darbuotojas, rašytojas, renginių organizatorius ir vedėjas Juozas Žitkauskas, muziejaus bibliotekos vedėja Violeta Karmalavičienė, projekto autorė ir sudarytoja Silvija Burokaitė, Aušra Liutkutė (sopranas) ir Asta Kvasytė (fortepijonas).

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos remiami autorinių teisių paieškos ir apsaugos projektai paskatino įsijungti ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus biblioteką. Šiandien jau nepakanka vien tik kaupti ir saugoti rašytinį kultūros paveldą, reikalingas bibliotekos modernizavimas – jos priartinimas prie plačiosios visuomenės. Norint tai padaryti ir skaitmeninti kūrinius, reikia atlikti kruopščią nenustatytų autorių teisių turėtojų (dar vadinamų kūrinių našlaičiais) paiešką.

Pristatymo metu bus apžvelgiama vykdyto projekto eiga, sunkumai, su kuriais buvo susidurta, ir galutinis rezultatas, t. y. leidinukas „Iš fondų – į visuomenę“: Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bibliotekoje saugomo dailininkų palikimo sklaida.

Renginys nemokamas.

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinė LR Prezidentūra, Vilniaus g. 33, Kaune, nuo liepos 5 d., kiekvieną vasaros ketvirtadienį, 17 val. kviečiame pasivaikščioti po Istorinės Prezidentūros sodelį ir pasiklausyti muziejaus istorikų pasakojimų apie Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) didžiuosius pasiekimus.

Sodelyje veikianti fotografijų paroda primena akimirkas, dėl  kurių galima pagrįstai džiaugtis ir didžiuotis savo šalimi ir jos žmonėmis. Parodoje – šalies ūkio, ekonomikos, architektūros, infrastruktūros kūrimo, kultūros, švietimo, sporto bei kitų sričių laimėjimai ir didžiulė pažanga, pasiekta vos per du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius.

Trukmė – 40 min. Registracija nebūtina.

Susitikime prie sodelio vartų iš Vilniaus g. pusės! Vasaros sodo istorijas dovanoja Istorinės Prezidentūros muziejininkai.

Papildoma informacija teikiama: tel.  8 37 201778

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, birželio 29 d., penktadienį, 17 val. įvyks parodos „Kūrybos briaunos. Adomo Galdiko (1893–1969) retrospektyva“ atidarymas.

125-sioms Adomo Galdiko gimimo metinėms skirtoje retrospektyvoje pristatomi kūriniai iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus rinkinių pradedant ankstyvaisiais ir baigiant priverstinėje emigracijoje – Freiburgo ir Amerikietiškuoju periodais – sukurtais darbais. A. Galdiką žinome kaip menininką, kurio kūryboje jaučiama įvairių XX a. meno krypčių įtaka. Ši paroda – tai galimybė prisiminti universalaus menininko darbus, žvilgsnį fokusuojant ties stilistinėmis bei skirtingų dailės sričių briaunomis. Jose įvairiais raidos tarpsniais susipina simbolizmo, impresionizmo, art deco, ekspresionizmo, siurrealizmo, abstrakcionizmo, lietuvių liaudies meno įtakos. Lietuvių modernizmo puoselėtojo kūriniams būdingas cikliškumo principas – daugybės variantų ieškojimas, tapęs dailininko kūrybos būdu. Tarsi atkeliavę iš XIX a. kaimo kapinaičių, šventųjų, lietuviško peizažo motyvai atkartojami visuose kūrybos perioduose: tiek impresionistiniuose, tiek kubistiniuose. Sutinkami ekspresyvūs fovizmo, futurizmo elementų turintys bei abstraktūs to paties motyvo variantai.

Savo kūrybinį kelią Adomas Galdikas pradėjo nuo grafikos.  Dalininkas dirbo medžio ir linoraižinio, oforto, grotažo technikomis, sukūrė lakštinės, iliustracinės ir taikomosios grafikos darbų. Parodoje eksponuojami chrestomatiniai A. Galdiko kūriniai, o taip pat plačiajai visuomenei mažiau žinomi ekspresyvūs peizažai. Stilistinė grafikos raida glaudžiai susijusi su tapybos raida – tie patys motyvai kartojami ir grafikos darbuose, ir tapyboje. Pastarajai būdingas gaivališkas eksperimentavimas, ieškojimų srautas. Parodoje ir kūrybiniame palikime skaičiumi vyrauja temperos technika atlikti paveikslai. Greta pristatomi aliejinės tapybos pavyzdžiai, pakankamai reti A. Galdiko kūryboje portretai bei emigracijoje kurtos abstrakcijos.

Pagrindinis parodos akcentas – per karus ir sovietmetį muziejaus fonduose išsaugotas monumentalus dekoratyvinis pano LIETUVA, sukurtas 1937 m. pasaulinei parodai Paryžiuje Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime ir joje laimėjęs Grand Prix. Eksponuojama toje pačioje Paryžiaus parodoje aukso medalį laimėjusio Šarūno scenografijos maketo rekonstrukcija (aut. Irma Balakauskaitė) iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, taip pat scenovaizdžių ir kostiumų eskizai, sukurti režisieriaus Andriaus Olekos-Žilinsko statytiems spektakliams Šarūnas (1929) ir Sabbatai Cevi arba Mesijo galas (1931) bei planuotam Vasarvidžio nakties sapnui. Be to A. Galdikas žinomas kaip litų banknotų bei pašto ženklų autorius.

Adomo Galdiko kūriniai mūsų muziejuje kaupti sistemingai, pradedant pirmosiomis parodomis, o taip pat vėliau – karo metais bei sovietmečiu. Praėjus keletui metų po dailininko mirties, 1973 m. našlė Magdalena Draugelytė-Galdikienė padovanojo M. K. Čiurlionio dailės muziejui 96 abstrakčius peizažus, kuriuos autorius, pasitaręs su Vytautu Bičiūnu, buvo atrinkęs pervežimui į Lietuvą. Dar 66 abstrakcijų siuntą iš Švenč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo seserų vienuolyno Putname, Konektikute, 1991 m. atvežė Beatričė Vasaris. Adomo Galdiko palikimas, esantis Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vienas gausiausių: šiuo metu čia saugoma per 1000 jo kūrinių.

Paroda veiks: 2018 06 29 – 2018 10 07

Papildomą informaciją teikia: parodos kuratorė Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė  tel.: +370 689 99861

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, birželio 14 d., ketvirtadienį, 18 val. įvyks parodos „Baltijos kaimynėms – 100. XX a. Latvijos ir Estijos dailė iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių“ atidarymas.

Baltijos valstybių šimtmečiui dedikuotoje parodoje pirmą kartą taip išsamiai ir gausiai pristatomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomi XX a. Latvijos ir Estijos menininkų darbai, sukurti tiek pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940), tiek sovietinės okupacijos metais, o keletas jau ir po nepriklausomybės atkūrimo. Parodoje dominuoja tapyba ir grafika, jas papildo skulptūra ir taikomosios dailės dirbiniai.

Panaši geopolitinė padėtis ir istorija – 1918 m. paskelbta, 1940 m. prarasta ir 1990–1991 m. vėl atkurta nepriklausomybė – skatino ne tik politinį, ekonominį, bet ir kultūrinį trijų Baltijos kaimynių bendradarbiavimą. Tad ir didžioji dalis parodoje eksponuojamų kūrinių yra įgyti po tarpukario laikotarpiu ir jau sovietinės okupacijos metais Kaune ir mūsų muziejuje vykusių latvių ir estų dailės parodų. 1942 m. iš Kūno kultūros rūmų muziejaus perimti įvairūs taikomosios dailės dirbiniai, gauti kaip sporto prizai ir atminimo dovanos, žymi dar vieną reikšmingą Baltijos valstybių bendradarbiavimo sritį – sportą. O sovietmečiu SSRS kultūros ministerijos įsakymu iš Maskvos gauti kūriniai primena liūdnąją Baltijos valstybių istorijos dalį – sovietinę okupaciją, kai naujoji valdžia stengėsi kontroliuoti ne tik naujųjų narių politinį mikroklimatą, bet ir kultūrinę situaciją bei meninį skonį. Dalis eksponatų įsigyta iš privačių asmenų. Po keletą Latvijos ir Estijos dailininkų darbų muziejui padovanojo buvęs muziejaus direktorius ir aistringas grafikos kolekcininkas P. Galaunė, Latvijoje dirbęs diplomatas P. Varanauskas, dešimtį – kolekcininkas ir meno mecenatas M. Žilinskas.
Eksponuojami kūriniai atspindi pagrindines Latvijos ir Estijos dailėje vyravusias menines tendencijas ir žanrus, taip pat byloja apie siekį įamžinti krašto savitumą meno kūriniuose.

Tikimės, kad lankytojus pradžiugins naujame kontekste pristatomi tiek nuolatinėje ekspozicijoje matyti tarpukario moderniosios dailės klasikų latvių V. Purvičio, L. Liberto, V. Tonės, U. Skulmės, R. Sutos, estų A. Starkopfo, E. Haamerio darbai, tiek vos keliose parodose rodyti ar po įsigijimo visai neeksponuoti ankstyvieji žymiojo estų grafiko E. Wiiralto ir jau sovietinio laikotarpio pripažintų menininkų – esto J. Arrako, latvių – G. Krolio, I. Blumbergo, G. Sietinio grafikos lakštai ar įspūdingos garsių latvių tapytojų D. Skulmės, B. Baumanės bei estės L. Muugos drobės ir kiti kūriniai.
Dailės kūrinius parodoje papildo dokumentinė medžiaga iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių, Kauno technologijos universiteto bibliotekos ir Lietuvos centrinio valstybės bei Lietuvos literatūros ir meno archyvų.

Paroda veiks: 2018 06 14 – 2018 09 02

Papildomą informaciją teikia: parodos kuratorė Irmantė Šarakauskienė, tel.: +370 37 32 27 88, +370 620 23 811