Autorius: NMKČDM inf.
NMKČDM inf.
Paroda „Jauna Kauno ir Rygos tapyba’18“ Kaune
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, balandžio 12 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks parodos „Jauna Kauno ir Rygos tapyba’18“ atidarymas.
Tai jau trečioji VDA Kauno fakulteto Tapybos katedros rengiama paroda, pristatanti pačius jauniausius, studijas baigusius ar dar tebestudijuojančius tapytojus.
Paroda „Jauna Kauno ir Rygos tapyba’18“ ne tik turtinga VDA Kauno fakulteto tapybos katedros absolventų kūrinių, bet turi galimybę pristatyti svečius, taip pat tapybos magistrus iš Rygos dailės akademijos. Paroda surengta Kaune, mieste, kuriame 1922 m. buvo įkurta Kauno meno mokykla, turėjusi įtakos tolimesniems Lietuvos dailės raiškos tarpsniams. Čia 1932 m. susikūrusi arsininkų grupė nubrėžė Kauno menininkų pozicijas, tautinio savitumo ir europietiško modernumo gaires. Kauno tapytojai ir VDA Kauno fakulteto Kauno tapybos katedra tęsia šias tradicijas, papildydami kūrybą naujomis pasaulinėmis tapybos idėjomis.
Paroda „Jauna Kauno ir Rygos tapyba’18“, šiais metais pristatydama svečius iš Rygos, turi viziją ateityje plėstis ir eksponuoti tapytojų darbus ne tik iš kaimyninių Baltijos šalių, bet ir iš kitų Europos valstybių.
Jauna tapyba, ieškanti savo kalbos dėsnių, siekia perteikti tam tikrą judesį, turintį įvairių reikšmių. Vidinio tapybos judesio paieškos ar nenusakomų formų jungtys siekia, kad kūriniai taptų atviri laisvam suvokimui, sukurtų požiūrio į pasaulį vaizdinį atsaką.
Parodoje dalyvauja: SVEČIAI (LATVIJA): Alvīne Bautra, Elina Apeltina; LIETUVA: Augustė Andrijauskaitė, Samanta Augutė, Rasa Deveikytė, Evelina Eigelytė, Vytenis Jakas, Linas Jurčiukonis, Raimonda Kielaitė, Ligija Krištaponytė, Sandra Kvilytė, Neringa Križiūtė, Gerda Malinauskaitė, Donara Manukian, Lukas Marciulevičius, Indrė Mikašauskaitė, Milan Prokeš, Medeinė Revuckaitė, Sonata Riepšaitė, Milda Sadauskienė, Laura Slavinskaitė, Tomas Stanaitis, Rolanas Stankūnas, Akvilina Šimkevičiūtė, Daiva Tankevičienė, Romanas Togobickij, Aira Urbonavičiūtė, Donatas Vasiliauskas, Ruta Velykytė.
Paroda veiks: 2018 04 12 – 2018 05 13
Papildomą informaciją teikia: kuratorė Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė tel. 8 610 23 829
NMKČDM inf.
Šiuolaikinio Japonijos medžio raižinio paroda
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose, balandžio 6 d., penktadienį, 17 val. atidaroma šiuolaikinio Japonijos medžio raižinio paroda „Medžio raižinio efektas“.
Parodos idėja – atskleisti medžio raižinio galimybių spektrą ir parodyti senosios grafikos technikos variacijas šiandien. Progą susipažinti su Japonijos šiuolaikine ksilografija suteikė projekto partneris – Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija (KIWA – Kyoto International Woodprint Association). Parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatomi Japonijos šiuolaikinio medžio raižinio technika sukurti kūriniai, kurie leidžia susipažinti su Japonijoje plėtojamos unikalios mokuhanga medžio raižymo technikos ypatybėmis– spausdinimui naudojami vandens pagrindu pagaminti dažai, nenaudojami presai, spausdinama ant specialaus rankų darbo popieriaus washi.
Japonijos dailė garsi dėl meistriškų medžio raižinio (ukiyo-e) pasiektų aukštumų, tačiau šiuolaikinis Japonijos medžio raižinys nėra viduramžiškų tradicijų tąsa. Skirtingai nuo uždaros, izoliuotos ukiyo-e technikos, jis drąsiai pritaiko naujas sudėtingas mišrias technikas, yra labai įvairus ir labiau abstrahuotas, tačiau savo struktūra, simboliais, potekste išlieka savotišku senųjų tradicijų tesėju.
Parodoje dalyvauja šešiolika įvairių kartų Japonijos menininkų, kurie pristato skirtingų tematikų ir savitų meninių stilistikų kūrinius. Spalvinga ir įvairi šiuolaikinio Japonijos medžio raižinio panorama atspindi didelę meninės kūrybos laisvę. Estetikos supratimas, skirtingos kultūros kontekstas, skirtinga kūrinių plastika parodoje atskleidžia sudėtingos medžio raižinio technikos kūrybos įvairovę, parodo šios technikos galimybes ir tendencijas, supažindina su seniausias medžio raižinio tradicijas turinčios Japonijos šiuolaikinių ksilografijos meistrų kūryba, kuri medžio raižinį pristato kaip šiuolaikišką ir įdomią grafikos techniką.
Ši paroda yra svarbi jungtinio projekto – japonų ir lietuvių dailininkų ekspozicijos „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“ – dalis. Visi projekte dalyvaujantys japonų ir lietuvių autoriai pristatomi kataloge „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“. Trikalbis (lietuvių / anglų / japonų) katalogas parodos vizualią idėją įprasmina ir platesniame tarptautiniame dailės kontekste.
Parodos dalyviai: Chiaki, Konomi Honda, Natsuko Katahira, Harue Katsuyama, Masanori Katsuyama, Chie Kawabata, Akira Kurosaki, Eimei Machida, Keiko Mikami, Shinsuke Minegishi, Yasuko Onishi, Kyoko Sakamoto, Kayako Shimizu, Richard Steiner, Kanako Watanabe, Nobuko Yamasaki (Japonija).
Kuratoriai: Kioto tarptautinės medžio raižinio asociacijos (KIWA) prezidentas, Kioto tarptautinės mokuhanga mokyklos įkūrėjas Richardas Keithas Steineris (Tosai) ir dailėtyrininkė Regina Urbonienė. Projekto idėjos autorė ir vadovė – Eglė Bertašienė. Rengėjai – VšĮ „Meno dalis“ ir Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija. Partneris – Japonijos ambasada Lietuvoje. Rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, BMK leidykla, BMK kopijavimo centras, UAB „Dekbera“, UAB „Upartas“, p. Kristina Mekšrūnienė.
Paroda veiks: 2018 04 06 – 2018 06 10
NMKČDM inf.
Alekso Andriuškevičiaus paroda „Fazės“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, kovo 15 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks Alekso Andriuškevičiaus parodos „Fazės“ atidarymas.
Parodoje eksponuojami kelerių paskutinių metų nedidelio formato darbai, atlikti skirtingomis plastinėmis išraiškos priemonėmis. Užfiksuoti pavidalai, vaizdai, kaip galutinės buvusio matymo „laikmenos“. Paprasčiausios emocinės fazės – aliejuje, koliaže, akvarelėje, piešiniuose.
Alekso Andriuškevičiaus ankstyvoji tapyba fotorealistinė („Miestiečiai“ I, „Modistė“, visi 1985 m., „Kūnai“, 1987 m.) Vėliau pradėjo kurti objektus, akcijas, žemės meną, videomeną, su grupe „Post Ars“, kurios narys yra nuo 1989 m., – performansus (ciklai „Raušenbergo įkvėpimas“, „Kojos“, „Raštai“, visi 1989 m.) Nuo 1990 m. susidomėjo konceptualiuoju ir proceso menu, raiškoje ėmė vyrauti minimalizmas (piešinių serija „Trys valandos darbo“ 1990 m.), dažnos gamtos ir kultūros santykio, laiko problemos („Lėktuvas“, „Plunksnos“, abu 1995 m.)
Nuo 1983 m. dalyvauja parodose, festivaliuose. 1993 m. parodoje „Europa-Bienale Niederlausitz II“ Vokietijoje su „Post Ars“ pelnė pagrindinį prizą, Prancūzijos ir Baltijos šalių videomeno festivalyje Rygoje – II premiją. Jo kūrinių turi Lietuvos, Estijos, Izraelio muziejai.
Paroda veiks: 2018 03 15–2018 04 15
Papildomą informaciją teikia: Aleksas Andriuškevičius tel. 8 682 24 580
NMKČDM inf.
Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda „Future perfect“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, vasario 28 d., trečiadienį, 17 val. įvyks šiuolaikinio Vokietijos meno parodos „FUTURE PERFECT“ atidarymas.
Nuo kovo 1 d. šią parodą bus galima aplankyti ir M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12).
Parodoje „FUTURE PERFECT“ surinkti šešiolikos menininkų filmai, fotografijos, skulptūros, objektai, tapybos darbai ir koliažai, skirti įsivaizduojamai ateičiai. Parodos pavadinimas sietinas su veiksmažodžio laiko forma, reiškiančia užbaigtą veiksmą ateityje: kažkas bus atsitikę. Todėl paroda kelia klausimą iš šios perspektyvos: jei ateitis gali būti suprantama kaip praeities pabaiga, kaip tuomet mes dar apskritai galime pranašauti, samprotauti ir išeiti iš įprastų mąstymo paradigmų?
Galimybė apmąstyti ateitį, teikti sumanymus, kelti lūkesčius ir būgštavimus ir jais pagrįsti savo veiksmus sutvirtina visuomenę. Tačiau šiandien ateitis vis dažniau pristatoma kaip kritinio mąstymo koncepcija. Nors skaitmeninės technologijos vis spartėja ir didėja mobilumas, mums sunku numatyti net artimą ateitį ir, atrodo, neįmanoma kalbėtis apie ateitį vartojant kategoriškus teiginius. Pavyzdžiui, griuvus Berlyno sienai ir nustojus mąstyti šaltojo karo kategorijomis, buvo ne tik paskatinta ekonomikos globalizacija, bet ir atsisakyta daugelio Europos iliuzijų bei mąstymo paradigmų.
Parodoje apmąstomi ateities pažadai. Ar mes dar galime susikalbėti būsimojo atliktinio laiko kategorijomis? Kaip savo požiūrį į šias kategorijas išreiškia menininkai, pasirinkdami atitinkamas medžiagas, formą, naratyvą ir vaizdinius? Kaip jie iš naujo pristato praeitį? Kurioje vietoje jie mato galimybę veikti?
Nairy Baghramian (g. 1971 m. Isfahane, Irane) nuo 1985 m. gyvena Berlyne. Savo skulptūrose, fotografijose ir erdvinėse instaliacijose ji atspindi modernizmo formas ir nagrinėja istorines, socialines, politines bei estetines temas.
Kerstin Brätsch (g. 1979 m. Hamburge) ir Adele Röder (g. 1980 m. Drezdene) gyvena Niujorke. 2007 m. jos sukūrė grupę DAS INSTITUT, kurioje kartu dirba. Tai neformali grupė, kurioje menininkės išeina už subjektyvumo ribų ir naudoja metodą, padedantį į vieną visumą sutraukti menines priemones, subjektą ir objektą.
Mariana Castillo Deball (g. 1975 m. Meksike) gyvena Berlyne. Savo darbuose ji tyrinėja veiklos ir atminties erdves, kuria sąsajas tarp matematikos ir filosofijos, archeologijos ir kolonijų istorijos.
Cyprienas Gaillardas (g. 1980 m. Paryžiuje) gyvena Berlyne ir Niujorke. Pagrindinės jo darbų temos yra griuvėsiai ir atstatymas, architektūra, susipriešinimas su urbanizuota erdve ir anachronizmai, kuriuos mūsų aplinkoje įtvirtina architektūra ir kraštovaizdžio planavimas. Jis kvestionuoja prieštaringą viešųjų erdvių, socialinių ritualų pobūdį, taip pat civilizacijos sampratą bei jos utopijas.
Dani Galis (g. 1975 m. Jeruzalėje) gyvena Berlyne. Jo darbuose, kuriuose analizuojama žiniasklaida, jis tikrina istorinių dokumentų, kuriuos jis subtiliai pakeičia ir rekonstruoja, istorinę reikšmę. Didžiausią dėmesį menininkas skiria kalbėjimui kaip išraiškos meno formai.
Annette Kelm (g. 1975 m. Štutgarte) gyvena Berlyne. Jos konceptualios fotografijos atspindi klasikinius meno žanrus, kaip antai natiurmortą, portretą, objekto, peizažo ir architektūros fotografiją. Nuotraukų motyvai susiejami su įvairialypėmis kultūrinėmis nuorodomis.
Jutta Koether (g. 1958 m. Kelne) gyvena Berlyne ir Niujorke. Jos darbuose, apimančiuose platų spektrą nuo tapybos, performanso, filmų ir muzikos iki publicistikos, nagrinėjama vizualinė kūryba popkultūros kontekste, juose dominuoja feminizmo ir lyčių politikos klausimai.
Arminas Linkė (g. 1966 m.) gyvena Milane ir Berlyne. Jo veiklos sritys: filmai ir fotografija. Menininkas derina šias meno formas, siekdamas panaikinti ribas tarp fikcijos ir tikrovės. Jis kaupia nuolat augantį žmogaus veiklos ir įvairių natūralių bei dirbtinių kraštovaizdžių archyvą.
Antje Majewski (g. 1968 m. Marle) gyvena Berlyne. Savo darbuose ji naudoja tapybą, vaizdo medžiagą ir performansus, dažnai dirba su kitais menininkais. Lietuvoje bendradarbiauja su Laima Kreivyte. Jos darbai pagrįsti antropologiniais klausimais, susietais su konkrečiais kultūros ir istorijos įvykiais.
Henrikas Olesenas (g. 1967 m. Esbjerge, Danija) gyvena Berlyne. Savo darbuose jis analizuoja galios struktūras ir žinių sistemas, kurios padeda kurti visuomenės normas, atsirasti atskirčiai ir kriminalizavimui.
Yorgos Sapountzis (g. 1976 m. Atėnuose) gyvena Berlyne. Jo performansai, vaizdo medžiaga ir instaliacijos pasižymi laikinumu, greičiu ir nestabilumu. Pasinaudodamas viešojoje erdvėje esančiais paminklais jis nagrinėja kolektyvinį požiūrį į istorines relikvijas ir pavienio individo galimybes veikti visuomenėje.
Nora Schultz (g. 1975 m. Frankfurte prie Maino) gyvena Berlyne. Savo instaliacijose ir performansuose ji, be kita ko, aiškinasi kalbos atsiradimą. Ji atskleidžia skulptūrų kūrimo procesą ir šitaip bando integruoti etnologija, psichoanalize bei kasdienybės sociologija pagrįstą išorinį naratyvą.
Nasanas Turas (g. 1974 m. Ofenbache) gyvena Berlyne. Savo kūriniuose, pasižyminčiuose tiek humoristiniu, tiek maištauti skatinančiu poveikiu, jis atspindi meno kūrinių ir recipientų santykį viešojoje erdvėje. Jo darbai, susiejantys meną ir realybę, dažnai skatina žiūrovus aktyviai dalyvauti kūrybos procese.
Danh‘as Vo (g. 1975 m. Vietname). Savo grafikos kūriniuose, skulptūrose ir instaliacijose jis įprastus daiktus traktuoja kaip prasminius vienetus, padedančius atskleisti sudėtingus asmeninės istorijos, politinių sistemų ir interesų ryšius.
Clemensas von Wedemeyeris (g. 1974 m. Getingene) gyvena Berlyne. Savo darbuose jis naudojasi kinematografinėmis fikcijomis, taip siekdamas priversti suabejoti istorinio naratyvo ir visuomenės normų nuoseklumu. Jo filmuose dažnai parodoma, kaip jie buvo sukurti, taip atskleidžiant jų gamybos mechanizmų ir užkulisių paslaptis.
Šiai parodai Verlag für moderne Kunst išleido dvikalbį katalogą (vokiečių ir anglų kalbomis).
Parodos kuratoriai: Angelika Stepken, Philipp Ziegler
Parodos rengėjai: ifa (Užsienio ryšių institutas), Goethe institutas
Parodos veiks: 2018 02 28 – 2018 04 01
NMKČDM inf.
Tik tris dienas muziejuje bus eksponuojama autentiška tarpukario trispalvė
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, tik tris dienas, vasario 16–18 d., muziejuje bus eksponuojama autentiška tarpukario trispalvė.
Prieš šimtmetį Lietuvoje keltos valstybinės vėliavos buvo siuvamos iš vilnonio audinio. Ši medžiaga leido išgauti labai subtilų spalvinį kodą – atspalvį suteikdavo ne tik siūlo spalva, bet ir pats audimo būdas. Jautresnė akis išsyk pastebės šimtametės geltonos, žalios ir raudonos spalvų gilumą ir grožį. Šios vėliavos materialumas jaudina. Tokias vietos gamybos vilnones trispalves tremtiniai imdavo į kelionę. Sulankstytos ir giliai paslėptos jos tapo vidinėmis – širdies vėliavomis.
Muziejus kviečia nepraleisti unikalios progos: akimis ir emocijomis pajusti autentiškas geltoną, žalią, raudoną ir lyg instrumentą suderinti savo širdies trispalvę. Atkeliavusieji sužinos, kokios mūsų tautinės vėliavos galėjo būti, kodėl liko ši trispalvė, galės padėlioti visus įmanomus variantus ir nuspręsti, kuri vėliava būtų buvusi labiau prie širdies.
Vasario 16 d. muziejus lankomas nemokamai.
NMKČDM inf.
Paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“
Pažinti, suprasti, didžiuotis – tokiu keliu kviečia eiti atkurtos Lietuvos šimtmetį pasitinkanti Istorinė Prezidentūra Kaune
Istorinės Prezidentūros projekto „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“ komanda penkerius metus trukusį projektą baigia nauja paroda, trimis leidiniais ir renginiu „V16 nuo vidurdienio iki vidurnakčio“. Interaktyvią ir smagią parodą „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ lankytojai galės išvysti jau Vasario 16-osios išvakarėse. Kartu išleidžiamas tokio pat pavadinimo leidinys lietuvių ir anglų kalbomis, o visiems besidomintiems Lietuvos istorija muziejaus istorikės parengė skaitmeninį leidinį „Pirmoji Lietuvos Respublika: kas, kur, kada?“, kurį galima parsisiųsti nemokamai. Vasario 16-ąją muziejus laukia visų mūsų atkurtosios valstybės šimtmetį švenčiančių žmonių – Istorinė Prezidentūra bus atvira lankytojams nuo vidurdienio iki vidurnakčio!
Apie projektą, parodą ir leidinius
Pažinti, suprasti, didžiuotis – su tokiu šūkiu Istorinė Prezidentūra 2013-aisiais pradėjo penkerių metų trukmės projektą „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“. Per ketverius projekto metus visuomenė įvairiomis interaktyviomis formomis (Vasario 16-osios šventiniais renginiais, protų mūšiais, balsavimu muziejuje ir internetu) supažindinta su 400 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių. Muziejaus istorikai labai kruopščiai atrinko ir aprašė visus svarbiausius to laikotarpio momentus, siekdami kuo įvairiapusiškiau atskleisti politinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvenimą. Be kertinių valstybės sąrangos (Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, Konstitucijos ir kt.), diplomatijos (Lietuvos pripažinimo de jure ir de facto, tarptautinių sutarčių, ultimatumų ir kt.), vidaus politikos (Seimo ir Prezidento rinkimų, Lietuvos kariuomenės ir policijos kūrimo ir kt.), švietimo (Lietuvos universiteto įkūrimo, švietimo reformos ir kt.), socialinės apsaugos (pirmųjų modernių vaikų prieglaudos namų, ligoninių statybos ir kt.) momentų, ne mažiau svarbūs ir sporto (tautinė olimpiada, nauji sporto statiniai, tarptautiniai sportininkų laimėjimai ir kt.), kultūros (atidaryti muziejai, kino teatrai, sukurti lietuviški filmai ir kt.), finansų ir ekonomikos (lito įvedimas, žemės reforma ir kt.), komunikacijos ir susisiekimo (pašto, radiofono įkūrimas, naujų tiltų statyba ir kt.) įvykiai, labai praturtinantys mūsų žinias apie du pirmuosius moderniosios Lietuvos dešimtmečius.
Per ketverius projekto metus visuomenė aktyviai balsavo (daugiau nei 20 tūkst. balsų) ir iš 400 atrinko 100, jų nuomone, pačių reikšmingiausių įvykių, kurie penktojo etapo metu buvo sureitinguoti ir vizualizuoti naujojoje parodoje. Šių dienų Lietuvos visuomenės žvilgsnį į Pirmąją Lietuvos Respubliką atskleidžia ne tik balsavimo rezultatai, bet ir parodoje rodomas trumpo metro filmas „Karalių pasaka“. Jį kūrusi Vytauto Didžiojo universiteto studentų komanda, vadovaujama Laisvūno Karvelio, kalbino šių dienų herojus, žmones, kurie savo darbu ir visuomenine veikla įkvepia aplinkinius ir kuria istoriją.
Su paroda pasirodžiusiame skaitmeniniame leidinyje „Pirmoji Lietuvos Respublika: kas, kur, kada?“ pateikiami visi 400 projekte dalyvavusių reikšmingiausių politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) įvykių. Elektroninį leidinį galima parsisiųsti https://drive.google.com/file/d/1-AHWJBheCpDRPiWCavIyBP38FhDd-ca-/view.
Knygas „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ lietuvių ir anglų kalbomis bus galima įsigyti muziejuje. Istorinės Prezidentūros projekto „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“ kūrybinė grupė tikisi, kad leidiniai ir paroda padės visapusiškai pažinti Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį, paskatins geriau suprasti įvairius to meto procesus ir suteiks tvirtą pagrindą didžiuotis savo valstybe.
Apie „V16 nuo vidurdienio iki vidurnakčio“
Vasario 16-ąją Istoriniai Prezidento rūmai lankytojams bus atviri ir nemokami nuo vidurdienio iki vidurnakčio. Šventinę dieną Istorinę Prezidentūrą bus galima aplankyti dviem būdais. Pirmasis – savarankiškas vizitas, kurio metu apeisite antrąjį istorinių Prezidento rūmų aukštą. Apžiūrėsite audiencijų salę, valgomąjį, mažąjį saloną ir Prezidento darbo kabinetą su juose veikiančiomis ekspozicijomis ir laikinosiomis parodomis. Norintieji galės dalyvauti įvairiose edukacinėse veiklose, priimti Prezidento rūmų iššūkį ir laimėti vertingų prizų.
Antrasis būdas – ekskursija su ekskursijų vadovu, kurios metu apžiūrėsite pirmajame rūmų aukšte naujai įrengtą atkurtosios valstybės šimtmečiui skirtą parodą „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių (1918–1940 m.)“, išbandysite įvairias edukacines veiklas. Lankytojus lydės ekskursijų vadovė (-as), kuri (s) papasakos neįtikėtinų, linksmų ir stebinančių istorijų apie reikšmingiausius to laikotarpio įvykius. Mažiesiems lankytojams skirtas specialus Mažylių kampelis, kuriame jų lauks įvairios valstybės pažinimo veiklos. Ekskursijos trukmė – 1 valanda. Į šias ekskursijas privaloma išankstinė registracija. Nuoroda registracijai: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfMCJYJrH5YMn1gzkrmbkNR2fQ9YnvY9S0PAg-JXSCnL2Ijwg/viewform
Muziejaus komanda įsitikinusi, kad Istorinėje Prezidentūroje Kaune lankytojai sužinos begalę įdomių dalykų apie pagrindinius pirmųjų nepriklausomybės dešimtmečių herojus ir svarbiausius įvykius. Juk visi mūsų politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo pagrindai buvo padėti toje jaunoje ir veržlioje valstybėje. Pažadame, kad atrasite daugybę priežasčių didžiuotis Lietuva!
Projekto „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“ vadovė Renata Mikalajūnaitė
Parodos ambasadorius
Prof. dr. Liudas Mažylis
Parodos kuratorės
Justina Minelgaitė
Dr. Ingrida Jakubavičienė
Kuratorėms talkino
Jovita Jankauskienė
Rita Škiudienė
Tadas Šaulys
Kalbos redaktorė
Renata Endzelytė
Vertėjas į anglų kalbą
Armandas Rumšas
Parodos dizaineris
Andrejus Repovas
Projektą finansuoja
Lietuvos kultūros taryba
Projektą remia
Įmonių grupė NUOVA
Parodos partneriai:
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Vytauto Didžiojo karo muziejus
Šiaulių „Aušros“ muziejus
Vytauto Didžiojo universitetas
Kauno technologijos universitetas
Parodos draugai
Adelės ir Pauliaus Galaunių namai
Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus
Juozo Zikaro memorialinis muziejus
Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis butas-muziejus
Kauno Juozo Gruodžio konservatorija
Kauno miesto muziejus
Kauno Prisikėlimo bažnyčios archyvas
Kauno regioninis valstybės archyvas
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus
Lietuvos aviacijos muziejus
Lietuvos liaudies ir buities muziejus
Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejus
Lietuvos nacionalinis muziejus
Lietuvos sporto muziejus
Lietuvos švietimo istorijos muziejus
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos istorijos muziejus
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Pasieniečių muziejus
Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešoji biblioteka
VDU botanikos sodas
Latvijas Sporta Muzejs
Politisches Archiv des Auswärtigen Amts (Vokietija)
Parodos bičiuliai
J. E. Prezidentas Valdas Adamkus
Eleonora Baltuškevičienė
Vida Bartkienė
Teodoras Biliūnas
Petras Bingelis
Liucija Kubiliūtė-Brazdilienė
Antanas Burkus
Liudvikas Lašas
Ramūnas Janulaitis
Algirdas Markūnas
Jonas Navikas
Jonas Palys
Stanislovas Sajauskas
Jonas Vaičenonis
Stanislovas Šimanauskas
Virginija Skučaitė
Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė
Dalia Vasiliauskaitė
Kęstutis Vasiliauskas
Gražina Cecilija Milukaitė-Žemaitienė
Paroda atidaroma 2018 m. vasario 14 d. 17 val. (įėjimas su kvietimais).
Paroda veiks: 2018 02 15–2020 02 15
Informaciją teikia: Renata Mikalajūnaitė, tel. 8 616 20115; el.paštas: [email protected]
NMKČDM inf.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus nuo vasario 1 iki birželio 31 dienos kviečia moksleivius nemokamai lankytis visuose muziejaus padaliniuose
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus nuo vasario 1 iki birželio 31 dienos kviečia moksleivius nemokamai lankytis visuose muziejaus padaliniuose. Tai – puiki proga praleisti laiką su šeima, susitikti su draugais, susipažinti su parodomis, apsilankyti renginiuose. Mokytojams tai – unikali galimybė vesti savo pamokas muziejaus erdvėse. Švęskime Valstybės 100-metį įdomiai ir prasmingai.
Pastaba: muziejaus edukacinės programos ir ekskursinis aptarnavimas mokamas.
NMKČDM inf.
Edukacija Pauliaus Lantucho parodoje
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune veikia Pauliaus Lantucho kūrybos paroda.
Legendinis Lietuvos juvelyras, dizaineris ir grafikas Paulius Lantuchas jau daug metų gyvena, dirba ir kuria už Atlanto. Ekspozicijoje lankytojams pristatomos graviūros, autoriaus dovanotos grafikui Edmundui Saladžiui.
Kviečiame į edukacinę programą kurioje drauge su vadove Egle Velaniškyte bus aptariama menininko kūryba, o praktinėje edukacijos dalyje drauge kursime grafikos darbus.
Programa tinkama įvairaus amžiaus lankytojams.
Edukacijos kaina suaugusiems – 4 Eur,
vaikams – 2 Eur,
lydintiems vaikų grupes mokytojams – nemokamai.
Prašome grupes registruoti iš anksto, I–V, nuo 9 iki 16 val. tel. 8 37 22 94 75
Edukacija parodoje vyksta II–V nuo 11 iki 17 val., iki 2018 m. kovo 25 d.
NMKČDM inf.
Atnaujinta parodos „Didžioji pramonė“ ekspozicija „Dar kartą apie „Drobę“: kas pastatė ir kas siugriovė?“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, vasario 3 d., šeštadienį, 13 val. paroda „Didžioji pramonė“ kviečia lankytojus į atnaujintą ekspoziciją „Dar kartą apie „Drobę“: kas pastatė ir kas siugriovė?“.
Paroda „Didžioji pramonė“ sugrąžina mažąsias istorijas, pražuvusias sugriuvusių fabrikų ir sistemų nuolaužose. Šį kartą – gyva atmintis ir jausmai aptikti legendinės Kauno „Drobės“ griuvėsiuose. Prieškarį siekiantys pasakojimai ir visai nesenos istorijos parodoje tampa matomos ir apčiuopiamos: nuo autentiško tarpukario gelumbės fabriko palto iki paskutinės plytos iš nušluotų cechų Jonavos gatvėje, Kaune.
Papildyti parodą nusprendė buvę „Drobės“ fabriko darbuotojai. Pernai „Didžioji pramonė“ lyg magnetas subūrė išsisklaidžiusias nebeegzistuojančių Kauno fabrikų bendruomenes. Drobiečiai – itin gyvastinga mirusio fabriko bendruomenė. Jie noriai dalijosi savo prisiminimais, išsaugotais daiktais ir emocijomis. Ryškiausia iš jų – nuoskauda dėl fabriko žlugimo. Parodoje bendruomenė pirmą kartą viešai apie tai prabyla. Kartu papasakodama ištvermės ir jėgos istorijas, atidengiančias stiprius šio fabriko raumenis. Neatsitiktinai kaip tik „Drobės“ sporto salėje įsikūrė pirmas Lietuvoje pogrindinis kultūrizmo klubas, vienijęs anuomet uždraustos kapitalistinės sporto šakos entuziastus.
Tikras netikėtumas – jausmingos mažos istorijos iš prieškario „Drobės“. Jos pratęsia parodoje tyrinėjamą praradimo nuoskaudos ir gebėjimo išgyventi temą. Apie „Drobės“ direktoriaus ir vieno iš šio fabriko įkūrėjų Juozo Daugirdo asmenybę žinių suteikė jo giminės dr. Inga Stepukonienė ir istorikas Algimantas Daugirdas. Parodoje galima pažvelgti į šio aktyvaus visuomenės veikėjo ir sėkmingo verslininko asmeninį gyvenimą: gražuolę žmoną, įdukrintą žydaitę Lilę, pokario slapstymąsi gimtojoje Čekiškėje.
Prieškario „Drobės“ gamybos vyrišką paltą, kaip ir vėlesnius parodoje eksponuojamus šio fabriko paltus bei kostiumus, parodai paskolino „Drabužių muziejus“. Jo įkūrėjas, žinomas slapyvardžiu Ikarus, Lietuvoje gamintus drabužius ir aksesuarus kolekcionuoja nuo 2009. Savo kolekcijos vyriškus drabužius Michailas pats dėvi. Antivartojimo idėją propaguojantis vaikinas gyvena praeitame laike, sustojusiame jo buto interjeruose, drabužiuose ir klausomoje muzikoje. Parodos įdomybė – populiarios muzikos plokštelės, pagamintos Kauno buitinės chemijos fabrike „Saga“.
Antano Zinkevičiaus nuotraukos ir dar nematyti filmai „Didžiąją pramonę“ pripildo šviesios poezijos. Ją menininkas sugebėjo pagauti ir žiemiškoje tamsoje nuo savo daugiabučio stogo 8 deš. pradžioje fiksuodamas pramoninio Dainavos rajono miegamuosius kvartalus, ir būsimų audėjų, proftechninės mokyklos moksleivių, veiduose iš filmo „Adaptacija“. O ypač – „Virtuvėje“ – filme kur tipinio išplanavimo daugiabučio virtuvėje amžinu ratu sukasi užmiršta 1982-ųjų kasdienybė.
Dėkojame parodos bendraautoriams: Vytautui Gailiui, Danutei Janišytei, Romualdai Upstienei ir visiems drobiečiams, Ingai Stepukonienėi ir Algimantui Daugirdui už pasidalinimą giminės istorija, „Drabužių muziejui“, fotografui Antanui Zinkevičiui.
Paroda veiks: 2018 02 03–2018 03 31
Papildomą informaciją teikia: Auksė Petrulienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodų ir projektų kuratorė, tel. 8 612 44 272
NMKČDM inf.
Edmundo Saladžiaus kūrybos monografijos pristatymas
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune vasario 1 d., ketvirtadienį, 16 val. įvyks garsaus lietuvių grafiko Edmundo Saladžiaus kūrybos monografijos pristatymas.
Leidinyje pirmą kartą išsamiai atskleidžiama E. Saladžiaus gyvenimo ir kūrybos biografija. Knygoje pristatomos svarbiausios menininko veiklos kryptys – piešiniai, litografijos, monotipijos, linoraižiniai.
Renginyje dalyvaus grafikas Edmundas Saladžius, monografijos autorė dailėtyrininkė dr. Kristina Budrytė-Genevičė, knygos dailininkė Milda Kairaitienė.
E. Saladžius – grafikas, modernistas, dar jaunystėje prisijungęs prie XX a. II pusės Kauno dailės aistringų išpažinėjų branduolio. Apie E. Saladžių rašė ne vienas menotyrininkas, jis minimas tarp Lietuvos žinomiausių grafikos meistrų, tarp geriausius dailės kūrinius sukūrusių bendraamžių menininkų. Grafiko meninių praktikų kontekstas susideda iš XX a. II pusės modernistinių postulatų: estetinės funkcijos svarba, menininko saviraiškos būtinybė ir konfrontacija su populiarumu susižavėjusiomis masėmis. Nepaisant modernistų mėgstamo elitarizmo aukštinimo, E. Saladžius į savo meninę pasaulėvoką įvedė demokratinius principus: skleistis plačiojoje visuomenėje, neužsibūnant „menas menui“ teritorijoje. Tokiu būdu jo kūryba ieško koegzistavimo galimybių tarp didžiausių skirtumų ir atsiranda epicentre tarp komplikuoto, sudėtingo, interpretacijų gausos nevengiančio meno ir aiškaus manifestinio apibrėžimo, gėrio–blogio, šviesos–tamsos etinių aiškinimų.
Monografijos leidėjas – Dailininkų sąjungos galerija (Vilnius). Knyga išleista parėmus LR Kultūros ministerijai, Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos dailininkų sąjungai. Mecenatai – Kristina ir Vidūnas Mekšrūnai. Partneris – M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
