Į Filharmonijos salę plūstels prancūzų romantizmas
Vasario 3 d. Nacionalinėje filharmonijoje skleisis romantiškos nuotaikos. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerte „Iš prancūzų muzikos lobyno“ skambės monumentalios prancūzų romantikų – Camille’o Saint-Saënso ir Césaro Francko – simfoninės partitūros. Su orkestru muzikuos prancūzų smuikininkas Philippe’as Graffinas ir dirigentas Robertas Šervenikas.
Philippe’as Graffinas bene plačiausiai žinomas kaip puikus prancūzų muzikinio repertuaro atlikėjas. Šis smuikininkas buvo vienas iš vos kelių Josefo Gingoldo mokinių (J. Gingoldas mokėsi pas legendinį Eugène’ą Ysaÿe, buvo pirmasis jo kūrinių atlikėjas). Pirmasis P. Graffino įrašas su maestro Yehudi Menuhinu ir jo diriguojamu Karališkosios filharmonijos orkestru bei vėlesni smuiko įrašai, užfiksavę nemažai pasaulinių premjerų, pelnė aukščiausius muzikos kritikų įvertinimus. P. Graffinas yra koncertavęs su Y. Menuhinu, Mstislavu Rostropovičiumi, Marta Argerich, Sergiu Commisiona ir kitomis įžymybėmis. Šiam smuikininkui kūrinių yra parašę Rodionas Ščedrinas, Vasilijus Lobanovas, o Vytautas Barkauskas jam dedikavo savo koncertą smuikui „Jeux“. Šį smuikininką jau ne kartą girdėjome ir juo žavėjomės Lietuvoje.
Po ilgėlesnės pertraukos Filharmonijos scenoje vėl išvysime diriguojantį Robertą Šerveniką. Tarp naujausių žinių apie maestro, pasiekusių Lietuvą iš Vokietijos, – ypatingą sėkmę liudijantys atsiliepimai apie Bavarijos valstybinio simfoninio orkestro pasirodymus balete „Anna Karenina“ Bavarijos valstybiniame operos teatre Miunchene 2017 m. lapkritį. Antai muzikos kritikė Eva-Elisabeth Fischer įtakingame vokiečių dienraštyje „Süddeutsche Zeitung“ rašė: „Diriguodamas Bavarijos valstybiniam orkestrui, Robertas Šervenikas pademonstravo ryžtą ir drąsą. Jis puikiai sujungė visiškai skirtingus, bet sumaniai Christiano Spucko parinktus kūrinius, kuriems bendras tik solinis instrumentas – fortepijonas. Pademonstravo Sergejaus Rachmaninovo romantiškai įaudrintą jausmų potvynį, Witoldo Lutoslavskio triukšminga ritmine aleatorika atskleidė tikras ir įsivaizduojamas meilės iki mirties kančias. Bravo už tokį dirigavimą!“
Prancūzų smuiko virtuozas ir lietuvių batutos maestro, kurių kūrybinis bendradarbiavimas tęsiasi jau daugiau kaip dešimtmetį, ne kartą drauge žengė į Didžiąją filharmonijos sceną pristatyti įvairių muzikinių programų. Šįkart į Filharmonijos salę plūstels prancūzų romantizmas – skambės Camille’o Saint-Saënso Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 3 h-moll, op. 61, ir Césaro Francko Simfonija d-moll.
Prancūzų kompozitoriaus Camille’io Saint-Saënso kūriniai smuikui yra nelyginant smuikininkų virtuozinio repertuaro standartai. Muziką šiam instrumentui jis rašė turėdamas galvoje konkretų atlikėją – bene garsiausią XIX a. antrosios pusės ispanų smuikininką virtuozą Pablo de Sarasate. C. Saint-Saënsas savo atsiminimuose rašė, kad netikėtai į jo namus Paryžiuje užsukęs muzikantas paprašė sukurti koncertą ir buvo įsitikinęs, kad tai kompozitoriui nesudarys jokių keblumų. Neatsispyręs virtuozo žavesiui C. Saint-Saënsas prižadėjo kūrinį parašyti. Taip gimė Trečiasis koncertas smuikui, stebėtinai greit išpopuliarėjęs dėl jame skambančių aistringų Iberijos folkloro intonacijų, prancūzų liaudies muzikos motyvų, virtuozinių triukų ir įspūdingų kulminacijų.
Prancūzų kompozitoriumi laikomas Césaras Franckas gimė Lježe, Belgijoje. Tačiau svarbiausias jo kūrybinės veiklos etapas susijęs su Prancūzija – ši šalis tapo antrąja tėvyne, o C. Francko simfoninė kūryba vadinama prancūziškojo simfonizmo pavyzdžiu. Šio kompozitoriaus kūriniams būdingas romantinis patosas, derinamas prie griežtų klasikinių formų. Tai būdinga ir Simfonijai d-moll, jos muzika kupina dramatizmo ir konfliktų.
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, smuikininko Philippe’o Graffino ir dirigento Roberto Šerveniko koncertas „Iš prancūzų muzikos lobyno“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyks vasario 3 d., šeštadienį, 19 val.
