Bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ paskelbė kasmetinį konkursą „Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendijai laimėti. 4 tūkst. Eur apdovanojimas jau penktą kartą bus įteiktas aktyviam ir talentingam Klaipėdos krašto gyventojui. Anksčiau „Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendiją yra gavusi pianistė Adelė Daunoravičiūtė, solistas Steponas Zonys, kino kūrėjas Arūnas Eimulis, pernai apdovanota menininkė ir Gineso rekordo savininkė Agnė Kišonaitė.
Augančiam miestui reikalingi augantys talentai
„Klaipėdos regionas turi labai ambicingus augimo planus, o augimo be talentų, be kūrybingų ir veiklių asmenybių negali būti. Šis konkursas, kurio kandidatus išrenka miestiečiai bei rajono gyventojai, kasmet parodo, kad tikrai turime žmonių, kurių pastangos ir galimybės augina mūsų kraštą bei kuria jo išskirtinumą“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
„Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendijos tikslas – skatinti aktyvius Klaipėdos miesto ir rajonų bendruomenių narius, iniciatyvius visuomenininkus, jaunuosius menininkus, mokslininkus, perspektyvius sportininkus ir kitus jaunus žmones, prisidedančius prie Klaipėdos miesto bei krašto gražinimo, jūrinio gyvenimo vystymo, naujų tradicijų kūrimo.
„Švyturio“ alaus darykla – buvo ir lieka Klaipėdos dalis. Ir nors aludariams Lietuvoje dabar ne patys lengviausi laikai, noriu pabrėžti, kad mūsų įsipareigojimai Klaipėdai ne tik lieka, bet ir tvirtėja. Skirdami kasmetinę „Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendiją, siekiame prisidėti prie krašto augimo, skatindami jos talentų tvirtėjimą ir pasitikėjimą savo galimybėmis“, – sako „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
Bendrovės parama uostamiesčiui tapo įprastu reiškiniu, o jos dydis kasmet auga. Jei 2011 m. paramos vertė siekė 136 tūkst. Eur, tai per kelis metus ji išaugo kone dukart.
Stipendija – kūrybiniams sumanymams realizuoti
Pernai „Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendiją atsiėmusi Agnė Kišonaitė teigė pinigus skirsianti kūrybiniams sumanymams įgyvendinti. Bene labiausiai A. Kišonaitę išgarsinęs kūrinys – Honkonge pastatytas „Lūpdažių bokštas“, kuris įtrauktas į pasaulio Gineso rekordų sąrašą.
Lietuvos rekordų knygoje užfiksuoti ir kiti menininkės darbai: vienkartinių pirštinių mozaika „Pripūstos lūpos“, nagų lako buteliukų vitražas „Stiklo pūtimas“. A. Kišonaitė taip pat kuria instaliacijas bei tapo.
2016-ųjų stipendiantui Arūnui Eimului stipendija padėjo paspartinti jo kuriamo filmo procesus. Solistas Steponas Zonys 2015 m. atsiimtą „Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendiją skyrė savo meistriškumo tobulinimui.
Pirmajai stipendijos laimėtojai pianistei, įvairių konkursų laureatei Adelei Daunoravičiūtei suteikta finansinė parama padėjo realizuoti save už Lietuvos ribų. A. Daunoravičiūtė 2014 m. spalį preztižiniame konkurse „American Protege“ muzikos talentų kategorijoje laimėjo pirmą vietą ir specialųjį komisijos prizą, o 2015 m. gegužę jau antrą kartą koncertavo vienoje prestižiškiausių pasaulio koncertų salių „Carnegie Hall“ Niujorke (JAV).
Stipendija – vienas iš būdų, kuriuo „Švyturys-Utenos alus“ prisideda prie uostamiesčio kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo. Kam šiemet bus įteikta penktoji „Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendija paaiškės birželio mėnesį, kuomet nugalėtoją iš gyventojų pasiūlytų kandidatų atrinks konkurso komisija.
Daugiau informacijos:
Kristina Sušinskaitė Jaunesnioji projektų vadovė „vipcommunications“ Tel. nr. +3706 28 78090 El. p. [email protected]
Sezono pabaigoje Klaipėdos dramos teatre numatytas svarbus įvykis – spektaklio „MAMA DRĄSA“ premjera gegužės 30, 31 ir birželio 6, 7 dienomis festivalyje „TheATRIUM“ Klaipėdos dramos teatro mažojoje salėje.
Teatras džiaugiasi tarptautine broliškai dirbančia komanda: su mūsų teatro trupe darbuojasi režisierius Elmārs Seņkovs, dramaturgė Rasa Bugavičute-Pēce, scenografas Reinis Suhanovs ir kompozitorius Edgars Mākens; vaizdo projekcijas kuria Rimas Sakalauskas, režisieriaus asistentas Vaidas Jočys.
„Ktulu šauksmas“: praeitis grįžta
Pernai festivalyje parodytas režisieriaus Michało Borczucho Varšuvos Naujajame teatre (Nowy Teatr) sukurtas spektaklis „Apokalipsė“ pagal italų režisieriaus Piero Paolo Pasolini ir italų politikos žurnalistės Orianos Fallaci biografijas ir kūrybą. Spektaklyje jungiami tapybos ir kino elementai, muzikinė atmosfera, meistriška vaidyba ir subtilus humoras. Šiemet Klaipėdoje bus pristatytas naujausias Borczucho ir „Nowy Teatr“ spektaklis „Ktulu šauksmas“ pagal Howardo Phillipso Lovecrafto kūrybą. Siaubo ir keistosios literatūros klasikas savo apsakymuose sukūrė Borczuchą sužavėjusį Ktulu mitą apie dievybę, pasirodžiusią Žemėje ankščiau už žmogų. Šiandien senieji dievai grįžta skleisti siaubą. Anot režisieriaus, žmogaus būklę dabartiniame pasaulyje geriausiai atskleidžia vaizduotės ir siaubo pasaulis. Lovecrafto tekstai – pagrindas tyrinėti šiuolaikinio racionalaus žmogaus (mokslininko, istoriko ar menininko) beprotybę, nuopuolį ir žavėjimąsi mirtimi. Nors civilizacija nuolatos daro pažangą, žmonija lieka įklimpusi praeityje, o ši grįžta su keršto troškimu ir nostalgija. Nepaisant pasaulio siaubo žmogus stengiasi užpildyti atotrūkį tarp savęs ir tikrovės. Galbūt tai gali padaryti menas?
Gegužės 28 – birželio 5 d. Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2) veiks Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos (VJVDM) Suaugusiųjų skyriaus absolventų kūrybos paroda Baigiamieji.
Siekiant plačiau pristatyti mokyklos veiklą, įvesti jos absolventus į sostinės kultūrinio gyvenimo erdves, VJVDM mokinių baigiamųjų darbų parodos įvairiose viešosiose sostinės erdvėse rengiamos nuo 2012 m. O Dailininkų sąjungos galerijoje paroda Baigiamieji šiemet rengiama jau trečią kartą. Eksponuojant mokyklos Suaugusiųjų skyriaus mokinių darbus šioje galerijoje, jie sulaukia ne tik dailės mokyklos bendruomenės, nuolatinių galerijos lankytojų dėmesio, bet buvo ne kartą pastebėti ir dailės mėgėjų, kolekcininkų, panorusių įsigyti čia eksponuotų kūrinių.
Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos Suaugusiųjų skyrius, anksčiau vadintas tiesiog „vakariniu“ yra neatsiejama mokyklos istorijos ir dabarties dalis. Nuo seno greta mokykloje besimokančių vaikų vakarais čia susirinkdavo ir įvairaus amžiaus bei profesijų žmonės, vieni – norėdami pagilinti savarankiškai sukauptą kūrybinę patirtį, kiti – siekdami susipažinti su svarbiausių dailės dalykų pagrindais. Kasmet šį mokyklos skyrių paprastai baigia apie 20 absolventų, pristatydami daugybę savitų tapybos, grafikos, taip pat – skulptūros bei kitų kūrinių. Tačiau svarbiausia, kad mokykloje susikuria jauki ir draugiška besidominčiųjų daile bendruomenė, kurią dar labiau suvienija vasaros praktikos - plenerai, galimybė savarankiškai padirbėti mokykloje savaitgaliais, ypač – „šturmuojant“ diplominius darbus...
Šiųmečių absolventų baigiamųjų darbų vadovai – VJVDM mokytojai, žinomi menininkai Eglė Vertelkaitė, Linas Jusionis, Raminta Šumskytė, Jonas Vaitiekūnas. Parodoje pristatomi tapybos bei grafikos darbai. Gegužės 30 d. (trečiadienį) 18 valandą galerijoje vyks atviras baigiamųjų darbų gynimas, į kurį kviečiami visi besidomintys daile, norintys iš arčiau susipažinti su meninio ugdymo galimybėmis.
Ilgametis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas, dirigentas Stasys Domarkas pasakoja apie dėka jo paties uostamiestyje atsiradusią tradiciją publikai pristatyti išskirtinius pajūrio krašto jaunuosius instrumentalistus ir dainininkus. Jaunųjų talentų festivalyje birželio 2-ąją dieną bus galima išvysti penkiolika, komisijos manymu, labiausiai vertų publikos dėmesio. Tikėtina, kad po kelių ar keliolikos metų šios jaunosios žvaigždės žibės ne tik Klaipėdos, bet ir šalies geriausiose scenose.
Gegužės 22 d. paskelbti Lietuvos kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai. Ceremonija, kurioje paaiškės metų geriausieji, vyks birželio 13 d. Šiemet Lietuvių kino akademija (LiKA) sulaukė 41 paraiškos (2017 m. – 43-ijų), buvo pristatyti 9 vaidybiniai ilgametražiai, 10 dokumentinių, 9 trumpametražiai ir 13 studentų kurtų filmų. Tarp nominantų – 16 filmų, kurie nominuoti 12-oje kategorijų. Apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ceremoniją tiesiogiai transliuos LRT.
Tradiciškai vykstant apdovanojimų ceremonijai vienas kūrėjų bus pagerbtas „Auksine gerve“ už gyvenimo nuopelnus šalies kinui. Praėjusiais metais ši statulėlė įteikta aktoriui Vytautui Paukštei. Kam šiemet bus įteikta „Auksinė gervė“, paaiškės transliacijos metu. „Sidabriniu gervės kiaušiniu“ ir šiais metais bus įvertintas geriausio studentų filmo režisierius. Iš viso rengiamasi išdalyti vienuolika „Sidabrinių gervių“.
Šeštadienį, gegužės 26 d. 18 val., VU Šv. Jonų bažnyčioje vargonų muzikos mylėtojai yra kviečiami į Vido Pinkevičiaus vadovaujamos Vilniaus universiteto vargonų studijos „Unda Maris“ 7-ojo sezono uždarymo koncertą.
Koncerte dalyvaus Arnoldas Leleika, Giedrė Juodzevičiūtė, Vytautas Jonkus, Mindaugas Dulkys, Justas Dapkūnas, Rūta Dubakienė ir kiti „Unda Maris“ atstovai. „Unda Maris“ studiją sudaro VU bendruomenės nariai – studentai, dėstytojai, darbuotojai ir alumnai. Tai įvairių specialybių žmonės – nuo medikų iki fizikų, nuo chemikų iki filologų, kuriuos visus vienija meilė vargonams.
Vakaro programoje skambės L. van Beethoveno, J. L. Krebso, J. S. Bacho ir kitų kompozitorių kūriniai.
Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air” vardas vis tvirčiau tariamas pristatant urbanistinio šokio spektaklius skirtingose pasaulio scenose bei meno festivaliuose, o trupė intensyviai pildo gastrolių kalendorių.
Gegužės 4-15 dienomis Lietuvos kultūros festivalio Romoje „Flux“ programoje buvo pristatyti ryškiausi skirtingų kartų menininkai, kuriantys naują Lietuvos šimtmetį, tarp kurių ir „Low Air” kūrybinės komandos darbas. Vizualus gyvos muzikos ir šokio spektaklis „Žaidimas baigtas” pasirodė viename svarbiausių Romos kultūros centrų „Auditorium Parco della Musica“. Žiūrovai atlikėjus – šokėjus Airidą Gudaitę, Lauryną Žakevičių bei būgnininką Adą Gecevičių išlydėjo ovacijomis, o kritikai įvertino dėmesiu.
2018 05 21 – 06 16
Gegužės 21 d., pirmadienį, 18 val. Galerijoje 555 (T. Ševčenkos g. 16F, Vilnius) atidaroma paroda „Žaidžiame klases“.
„Žaidžiame klases“ – grupinė skirtingų kartų tapybos atstovų paroda, kviečianti panirti į paveikslų ekosistemas ir pamiršti aplinkinį kontekstą. Parodoje vadovaujamasi semiotine teksto samprata, kad bet koks objektas, šiuo atveju paroda, gali būti laikomas vientisu tekstu, uždara reikšmių sistema. Tad parodą „Žaidžiame klases“ siūlome skaityti kaip asociatyvia vaizdų kalba parašytą tekstą.
Šis tekstas pasakoja pasaulio ir žmonijos istoriją. Iš Ramūno Čeponio tamsos užgimusios Žemės aušroje gyvena Jono Jurciko priešistoriniai žmonės. Skirtingose civilizacijose klesti Kristinos Kurilionok, Eglės Norkutės, Lauros Slavinskaitės ir Rūtos Matulevičiūtės sukurtų kultūrų atstovai, supami neapibrėžtų Ievos Skauronės, Dalios Kasčiūnaitės, Eugenijaus Cukermano gamtos stichijų. Technologiniai ir architektūriniai Vakarų civilizacijos pasiekimai ir jų padariniai išryškėja Lino Liandzbergio darbuose, o Jolantos Gegelevičiūtės paveiksluose iš nestruktūruoto chaoso gimsta nauja pradžia.
Visgi tai tėra vienas iš galimų parodos-teksto suvokimo būdų. Savo knygoje „Žaidžiame klases“, kuri ir įkvėpė šios parodos struktūrą bei paskolino pavadinimą, Julio Cortazaras skaitytojams pasiūlė keletą pasakojimo eigos variantų. Tas pats tekstas, priklausomai nuo knygos fragmentų eilės tvarkos, gali virsti nauja istorija, atveriančia naujas prasmes. Kaip ir Cortazaro knyga, ši paroda gali būti skaitoma ne vienu būdu. Ar tai bus optimistinė, ar pesimistinė žmonijos vystymosi, augimo versija, priklauso nuo žiūrovo pasaulėžiūros. Be to, iš parodoje eksponuojamų kūrinių galima sukonstruoti begalę trumpų skirtingų istorijų. Menininkų darbai yra atviri interpretacijoms ir sugretinimams, kuriuos galima kurti ne vien mintyse, bet ir asmeninėje kolekcijoje.
Paroda „Žaidžiame klases“ galerijoje 555 vyks iki birželio 16 d. Galerijos darbo laikas: II, III 12–19 val., VI 12–16 val. Parodos lankymas – nemokamas.
Parodoje dalyvauja: Eugenijus Cukermanas, Ramūnas Čeponis, Krista Feigelovitz (Kristina Kurilionok), Jolanta Gegelevičiūtė, Jonas Jurcikas, Dalia Kasčiūnaitė, Linas Liandzbergis, Rūta Matulevičiūtė, Eglė Norkutė, Ieva Skauronė ir Laura Slavinskaitė
Parodos kuratorė: Deima Žuklytė-Gasperaitienė
Teatro NO99 dovana Estijai šimtmečio proga – spektaklis „Revoliucija Nr. 34“
Pernai festivalyje TheATRIUM daug žiūrovų simpatijų pelnė režisierių Ene Liis Semper ir Tiito Ojasoo vadovaujamos estų trupės NO99 spektaklis „Purvas Nr. 43“. Energingi ir šmaikštūs estai kas kartą kalba aktualiomis temomis. Įdomu pastebėti, kad savo spektaklius skaičiuodami atskaita nuo šimto iki nulio (sukūrus 100-ąjį trupė iširs) jau pasiekė skaičių 34. „Revoliucija Nr. 34“ – tai naujas teatro NO99 pastatymas, trupės įkūrėjų ir meno vadovų Ene-Liis Semper ir Tiito Ojasoo pastatymas: NO99 dovana Estijai valstybės šimtmečio proga. Viešėdami Klaipėdoje režisieriai pasakojo, kad Estijos teatrai susibūrė į pasitarimą, ką dovanoti savo šaliai šimtmečio proga, pasidalino jos istoriją į vienuolika dekadų (paskutinis spektaklis apie ateitį), pradėdami nuo 1910-1920 metų. Loterijoje NO99 ištraukė pirmą dekadą ir nusprendė kurti spektaklį apie revoliuciją, nes tai ryškiausias to laikotarpio įvykis. Tačiau Ene-Liis ir Tiitas su trupe galvojo ne apie 1917 metų revoliuciją, bet apie revoliuciją kaip vieną įstabiausių, sukrečiančių visuomenės gyvenimo reiškinių: įvykį, kuris griauna ir kuria, kuriame yra daug destrukcijos, siaubo ir grožio, liūdesio ir vilties.
