2018 m. spalio 10-14 dienomis Vilniuje vyks tryliktasis tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“. Pavadintas pravoslavų šventės - Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsaugos (Pokrov Presviatoj Bogorodicy) garbei, festivalis jau daugelį metų nuosekliai vykdo svarbią misiją – populiarina tradicinę kultūrą, ugdo atitinkamą požiūrį į ją, stiprina ryšius su tokiomis pačiomis kitų šalių kultūromis. Tradicinė kultūra maitina mūsų šaknis: įsikerojame mes - su mumis įsikeroja mūsų vaikai. O tai reiškia mes tampame atsakingi už tą vietą, erdvę, kurioje gyvename. Visa tai turime suprasti!
Per trylika festivalio gyvavimo metų jame dalyvavo ir šiltus prisiminimus į savo šalis išsivežė folkloro ir etnografijos kolektyvai iš Azerbaidžano, Baltarusijos, Estijos, Gruzijos, Ispanijos, Italijos, Kazachstano, Latvijos, Lenkijos, Meksikos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos (taip pat Adygėjos, Altajaus krašto, Kalmukijos, Kabalda-Balkarijos, Mordovijos, Udmurtijos, Čečėnijos, Dagestano, Komi, Tuvos, Marių, Šiaurės Osetijos-Alanijos Respublikų), Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos ir kt. Vieną kartą jame dalyvavę kolektyvai siekia sugrįžti į Vilnių dar kartą, o sostinės gyventojai bei svečiai laukia rudens ir planuoja savo laisvalaikį pagal festivalio programą. Ir tai nestebina: čia daugybė gerbiamų kolektyvų, visa etnografų ir geriausių pedagogų komanda, puikios gyvenimo sąlygos, turtinga kultūrinė programa. Organizatoriai labai stengiasi, kad dalyviai grįžtų kupini puikių įspūdžių apie Lietuvą.
Šiais metais festivalyje dalyvaus folkloro kolektyvai iš 11 šalių, savo patirtimi dalinsis iškiliausi šių dienų etninės kultūros pedagogai, liaudies tradicijų tyrinėtojai, sulauksime etninių ansamblių iš Azerbaidžano, Baltarusijos, Estijos, Gruzijos, Italijos, Ispanijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos. Unikalioje šventėje dalyvaus ir geriausi daugiatautės Lietuvos tautinių bendrijų bei lietuvių folkloro ansambliai. Įžymūs pedagogai, tarp jų nemažai profesorių, rengs meistriškumo pamokas visiems norintiems, o liaudies meistrai iš skirtingų Lietuvos kampelių vėl pasidalins su vaikais ir jaunimu amatų paslaptimis.
Festivalio renginiai vyksta geriausioje Vilniaus koncertinėse salėse: Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, Vilniaus Rotušėje, pravoslavų bei katalikų bažnyčiose, muziejuose. Išskirtinis festivalio bruožas - „Pokrovskije kolokola“ yra vienintelis festivalis Baltijos šalyse, kiekvienais metais teikiantis žymiausiems šių dienų Lietuvos ir užsienio kompozitoriams World music krypties kūrinių užsakymus. Šią idėją jau daugelį metų remia Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė. Kūriniuose yra įamžinami ryškiausi muzikinio folkloro pavyzdžiai. Profesionalių muzikantų ir folkloro ansamblių atliekami World music kūriniai artimi tiek liaudies kūrybos mėgėjams, tiek profesionalaus meno mylėtojams, tiek jaunimui, besidominčiam savo šalies istorija, tradicijomis, paveldu. Klausytojai jau girdėjo Andrejaus Doinikovo „Etnosferą – naują tradicijų dvelksmą“, Gedimino Rimkaus Rimkevičiaus „Liaudiškąją rapsodiją“, Jono Jurkūno „Iš šio miesto“, Lino Rimšos „Moterų giesmes“ ir orkestrinę misterijos „Senasis tikėjimas“ versiją, Algirdo Martinaičio „Sakmę apie gyvenimą“, Zitos Bružaitės „Koliažus“.
13-ojo festivalio atidarymo metu, spalio 10 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyks vieno žymiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės ir Europos kompozitorių premijų laureato Anatolijaus Šenderovo muzikinio kūrinio „Dedikacija“, skirto Lietuvos 100 – mečiui, premjera. Atlikėjai – Čiurlionio kvartetas, Vilniaus rusų folkloro ansamblis „Arinuška“, kolektyvas iš Gruzijos „Bedinera“, Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius Petras Vyšniauskas (saksofonas), Arkadij Gotesman (perkusija). Dirigentas – Sankt Peterburgo konservatorijos rektorius, profesorius Aleksej Vasiljev.
Antroje koncerto dalyje, o taip pat kituose festivalio koncertuose žiūrovų laukia susitikimai su užsienio svečiais ir kolektyvais iš daugiatautės Lietuvos. Ne kiekvienas festivalis gali pasidžiaugti net
12-os šalių atstovais, suvienyti folkloro judėjimo vyresniuosius su jaunais tradicijų paveldėtojais, pristatyti geriausius iš geriausių! Šiemet žiūrovai turės galimybę susipažinti su Centrinės Baltarusijos, Panemunės, Rytų ir Vakarų Polesės vyrų dainavimo ir muzikos tradicijomis, kurias atliks ansamblis "Rada", mėgautis archajišku estų ansamblio LÜÜ-TÜRR vyrų dainavimu, pasinerti į jau Vilniaus žiūrovo pamėgto ansamblio "Bedinera" spalvingos gruziniškos polifonijos atmosferą, tęsti pažintį su Azerbaidžano ašugų kultūra, kurią šį kartą pristatys Ramin Garajev.
Rusijos Gnesinų muzikos akademijos folkloro ansamblis pristatys programą "Etnokultūrinės Rusijos ir Ukrainos pasienio salos ", kurioje skambės Rusijos ir Ukrainos kaimų muzika, ansamblis "Meža" supažindins su Tverės regiono folkloru, o "Istoki" - su Tulos ir Maskvos regionų tradicijomis. Voronežo valstybinio menų instituto ansamblis "Volia" pristatys Voronežo ir Belgorodo pasienio folklorą, o taip pat atsikėlėlių iš Ukrainos, studentų įrašytų ir iššifruotų folkloro ekspedicijų metu, dainas. Ukrainiečių ansamblis "Bereginia" iš Černigovo regiono kaimo Kazackoje supažindins su turtingais kazokų tradicijų pavyzdžiais. Klausytojus džiugins susitikimas su ansambliu "Tornaveus" iš Katalonijos, pažintis su Salento ir Apulijos regionų dainų ir šokių tradicijomis, įvairialype Tarantellos kultūra, kurią pristatys grupė "Arakne Medirerranea", unikaliais atlikėjais iš Kalnų Altajaus - ansambliu "Ail Jurt ", kuris pristatys gerklinio dainavimo pavyzdžius. Ansamblis "Veretionce", vienas garsiausių vaikų kūrybinių kolektyvų Rusijoje, pristatys Kursko regiono tradicijas. Įvairių, Volungės regione vyraujančių ukrainiečių, lenkų, žydų, čekų kultūrų paletę, jų susipynimo ir skvarbos procesus pademonstruos lenkų kolektyvas "Volyn". Dar vienas lenkų kolektyvas "Z lasu" pristatys tradicines Polesės Ukrainos ir Baltarusijos regionų dainas. Ir kaip gi be turtingiausių Rusijos šiaurės tradicijų?! Jas pristatys du aukštųjų meno mokyklų kolektyvai- Vologdos valstybinio universiteto ir Sankt Peterburgo N.A. Rimskio-Korsakovo valstybinės konservatorijos folkloro ansambliai.
Ypatingą koloritą festivaliui suteikia Lietuvos tautinių bendrijų folkloro ansambliai, kurie, gyvendami kitakalbėje aplinkoje, kruopščiai saugoja savo tautos tradicijas. Tai nėra paprasta ir šie kolektyvai, jų vadovai yra verti pagarbos bei paskatinimo. Šiais metais festivalyje dalyvauja azerbaidžaniečių, baltarusių, lenkų, totorių, armėnų, ukrainiečių, žydų, rusų vaikų ir suaugusiųjų folkloro ansambliai ir pavieniai atlikėjai, kurie tapo Respublikinio konkurso "Tradicijų paveldėtojai" nugalėtojais. Be to festivalyje dalyvaus lietuvių ansambliai iš įvairių Lietuvos kampelių.
Folkloro ansamblių koncertai, žymiausių etnografijos specialistų meistriškumo kursai, tautodailės darbų mugės, kūrybinės laboratorijos, edukacinės programos studentams ir moksleiviams, apskrito stalo diskusija „Jaunimas folkloro judėjime“, koncertas Ukmergės gyventojams, jaunųjų folkloristų konferencija "Mano šeima – mano ištakos", kūrybiniai susitikimai, liaudies šokio vakarai –tokia programa laukia šiais metais festivalio „Pokrovskije kolokola“ dalyvių ir klausytojų.
Labai tikimės, kad festivalis taps didele švente, tiek dalyviams, tiek ir žiūrovams.
Informacija apie festivalį www.arinuska.lt, https://www.facebook.com/PokrovskijeKolokola/
Irena Zacharova, festivalio meno vadovė ir prodiuserė
XIII tarptautinis folkloro festivalis POKROVSKIJE KOLOKOLA
PROGRAMA
Spalio 10 d., trečiadienis
Lietuvos nacionalinė filharmonija (Aušros Vartų g. 5)
19.00 FOLKLORAS IR DABARTIS. Festivalio atidarymo koncertas
I dalis: Kompozitorius Anatolijus ŠENDEROVAS „DEDIKACIJA“ (premjera)
II dalis: GYVOJI TRADICIJA
Atlikėjai: folkloro ansambliai iš AZERBAIDŽANO, BALTARUSIJOS, ESTIJOS, GRUZIJOS,
ISPANIJOS, ITALIJOS, LENKIJOS, LIETUVOS, RUSIJOS, SERBIJOS, UKRAINOS, VOKIETIJOS
Bilietai parduodami Filharmonijos kasose
Spalio 11 d., ketvirtadienis
Taikomosios dailės ir dizaino muziejus (Arsenalo g. 3A)
18.00 UNIKALIOS TRADICIJOS. Lietuvos ir užsienio šalių folkloro kolektyvų koncertas
Įėjimas laisvas
Spalio 12 d., penktadienis
Taikomosios dailės ir dizaino muziejus (Arsenalo g. 3A)
19.00 MUZIKA GURMANAMS. Festivalio svečių koncertas
Įėjimas laisvas
Spalio 13 d., šeštadienis
Vilniaus Rotušė (Didžioji g. 31)
11.00–18.00 TAUTODAILĖS DARBŲ MUGĖ
12.00 VII respublikinio vaikų ir jaunimo konkurso TRADICIJŲ PAVELDĖTOJAI laureatų koncertas
14.00–20.00 FESTIVALIO DALYVIŲ MENINIAI PORTRETAI
Įėjimas laisvas
Spalio 14 d., sekmadienis
Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų soboras (Maironio g. 12)
12.00 ŠVENTOJI MOTINA. Sakralinės muzikos koncertas
Įėjimas laisvas
Informacija apie festivalį www.arinuska.lt, https://www.facebook.com/PokrovskijeKolokola/
Kino agentų mokymai SOFA organizuoja trečiąsias dirbtuves Vilniuje. Rugsėjo 11–15 d. atrinkti alumnai turės galimybę pristatyti savo projektus patyrusiems privatiems investuotojams ir viešųjų Europos kino fondų atstovams. Kino kultūros vadybos mokykla SOFA – tai mokymai perspektyviems kino profesionalams, kurių metu jie vysto, randa finansavimą ir įgyvendina inovatyvius projektus, skirtus nacionalinei ir tarptautinei auditorijai. Ši iniciatyva didžiausią dėmesį skiria kino kultūros vadybininkams, agentams ir ambasadoriams iš Vidurio ir Rytų Europos, Vokietijos, Graikijos, Izraelio, Centrinės Azijos bei Kaukazo.
Nuo 2013 m. SOFA aktyviai remia projektus, susijusius su Europos kino rinka ir skatinančius nacionalinių kino industrijų struktūrinį vystymąsi. Papildoma vertė pilotinių dirbtuvių Vilniuje dalyviams – alternatyvių kultūrinių projektų finansavimo galimybių kino srityje tyrinėjimas.
Juodkrantėje vyksta kūrybinių dirbtuvių „Summer Media Studio“ dvidešimtmečiui skirtas festivalis. Iki rugsėjo 15 d. bus parodytos aštuonios filmų programos. Programos „Atėjau. Pamačiau. Nufilmavau“, „Tikėti tikrove“, „Today’s Special“, „A propos de Neringa“rodo įdomiausius per visą „Summer Media Studio“ istoriją sukurtus trumpametražius filmus.
Didelė dalis filmų autorių - gerai žinomi Lietuvoje ir užsienio kūrėjai. Juodkrantės gyventojai ir svečiai pamatys pirmuosius Linos Lužytės, Kristinos Buožytės, Jūratės Samulionytės, Andriaus Blaževičiaus, Tomo Smulkio, Kęstučio Gudavičiaus darbus, kaimyninių šalių režisierių Madaros Dišlere, Katrin Mimik ir kitų filmus. Juose vaidina Vilma Raubaitė, Aldona Vilutytė, Greta Zabukaitė, Severija Janušauskaitė, Brigita Bublytė, Giedrius Savickis, Mindaugas Urbaitis, Vidas Bareikis, Leonas Somovas.
Rugsėjo 7 d. Niujorke SLA meno erdvėje, įsikūrusioje istoriniame Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) pastate, pristatoma lietuvių skulptorės Virginijos Babušytės-Venckūnienės paroda „Post-“.
„Ši paroda tarsi du gyvenimai: praeitis ir šiandiena, – apie Niujorke rugsėjo 7 d. SLA meno erdvėje atidaromą 17-os mažosios skulptūros darbų parodą sako skulptorė Virginija Babušytė-Venckūnienė. – Praeitis – su projekcija į ateitį: išgyvenimai, emocijos jausmai, praradimai, tikėjimas, atradimai. Šiandiena – ateitis: viskas tarsi byra, trupa, aižėja. Ši būsena man dar svetima, neišjausta, jos dar nėra manyje.“
Menotyrininkė prof. Rasa Andriušytė menininkės V. Babušytės- Venckūnienės kūrybą apibūdina tokiais raktažodžiais: forma, tūris ir sukauptas prasminis turinys. „Skulptorė savitai stilizuoja atpažįstamus gamtos motyvus, kasdienybės daiktus, transformuoja žmogaus ar gyvūno figūrą, išgrynina formą iki apibendrinto pavidalo, leisdama veikti žiūrovo vaizduotei, – taip skulptorės kūrybą apibūdina menotyrininkė. – Skulptūros gimsta kaip mitas, forma autorei tampa naratyvo dirva, kurion įsodinti keli ryškesni akcentai tarnauja kaip užuominos, leidžiančios pasakojimui vystytis ir mainytis jau suvokėjo sąmonėje. Skulptorė užrakina menines mintis į mįslingas pandoros skrynias: paleidžia skristi paukščio sparnais, srūti krioklio slenksčiais, įvelia jas į keistų, analogiškų būtybių pokalbius ir žaidimus, ar daigina erdvę braižančius ir dreskiančius aštrius dyglius, kurie karaliaus Kadmo pasėti drakono dantys, žada baugų, stebuklingą derlių.“
Skulptorė tvirtina, jog ji yra nepataisoma romantikė ir gamta yra jos kūrybos mūza. „Nuostabiausia man yra rūkas, jūra. Kūrybai mane gali įkvėpti pasakytas žodis, žvilgsnis ir geras kūrinys ar objektas, – apie savo kūrybą pasakoja skulptorė ir priduria. – Vis dėlto neišsemiamas įkvėpimo šaltinis man yra poezija. Todėl savo kūrybos ir gyvenimo credo pasakyčiau Walto Whitmano žodžiais: „Žeme! Juk jos pakanka,// Aš nenoriu, kad nusileistų žvaigždynai bent kiek arčiau,// Aš žinau – jie geri tenai, kur yra.// Žinau, kad pakanka jų tiems, kurie jiems priklauso.“
Kaunietė skulptorė V. Babušytė-Venckūnienė kuria aktyviai, jai nesvetima ieškojimų ir nuolatinio eksperimentavimo dvasia. Anot prof. R. Andriušytės, jos kūryba yra palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos skulptūros istorijoje. Kauno, Klaipėdos, Birštono, Alytaus, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Italijos viešąsias erdves puošia jos dekoratyvinės skulptūros, prasmingi ir aplinkoje išsiskiriantys meniniai ženklai. „Skulptorė ryškiai prisidėjo prie mažosios plastikos – savito ir labai įdomaus XX a. 8-9 dešimtmečio lietuvių skulptūros reiškinio išvystymo“, – taip skulptorės indėlį į Lietuvos meną apibendrina menotyrininkė.
V. Babušytės-Venckūnienės kūryba JAV bus pristatyta jau ketvirtą kartą: 2013 m. įvyko personalinė paroda „Sentimentalus kelias“ Lietuvos generaliniame konsulate Niujorke; 2014 m. skulptorė dalyvavo grupinėje parodoje „Milk & Night“ kartu su niujorkietėmis menininkėmis galerijoje „Sensei“, Niujorke; 2014 m. skulptorės darbus galerija „Sensei“ pristatė meno mugėje „Art Basel-Miami“, Majamyje.
Trumpai apie menininkę:
V. Babušytė-Venckūnienė gimė Kaune. 1968 m. baigė J. Naujalio vidurinę dailės mokyklą. 1968-1974 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje (VDA) ir įgijo skulptoriaus-pedagogo specialybę. 1974-1976 m. dėstė Stepono Žuko technikume (dabar Vienožinskio kolegija). Nuo 1998 m. iki 2010 m. dėstė VDA Kauno dailės fakultete. Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1980 m. Parodose dalyvauja nuo 1975 m. Lietuvos dailininkų sąjungos skyriaus tarybos narė 2005-2010 m.
V. Babušytės-Venckūnienės mažosios skulptūros paroda „Post-“ veiks nuo rugsėjo 7 d. iki 28 d., SLA meno erdvėje, įsikūrusioje istoriniame Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) pastate, 307 W 30th Street, Niujorkas.
Vilniuje atidaromame meno pažinimo centre „Tartle“ pristatomi unikalūs mūsų istorijos ir meno eksponatai. Nuo šiol Užupyje pristatomoje privačioje kolekcijoje bus galima gyvai pamatyti unikalias Lietuvos meno ir istorijos vertybes, kaip pavyzdžiui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų privilegijas rašytas ant pergamento, vieną pirmųjų lietuviškai spausdintų knygų – J.Bretkūno „Postilę“ ar vieną rečiausių XVII a. meistrystės šedevrų Jokūbo Gierkės laikrodį. Meno gerbėjai galės gerėtis daugiau nei 7 tūkst. eksponatų, tarp kurių ir didžiausia paveikslų apie Vilnių kolekcija.
„Tik pradėjęs kolekcionuoti meno kūrinius žinojau, kad noriu jais dalintis ir supažindinti visuomenę su kūriniais, kurie buvo grąžinti į Lietuvą. Ši diena ypatinga – bene 20 metų pildyta viena didžiausių privačių kolekcijų Lietuvoje tampa atvira visuomenei“, – teigia meno centro įkūrėjas, kolekcininkas Rolandas Valiūnas.








Nuo kyšius imančių politinių partijų, kaimyno emigranto automobilio vardiniais numeriais iki W raidės rašybos – štai kuo, pasak menininko Vytauto Tomaševičiaus, dabar gyvena kadaise prestižiniu laikyto Lazdynų mikrorajono gyventojai.
Jubiliejinės XX V. Tomaševičiaus personalinės parodos „Pašnekesiai wirtuvėje“ temomis virsta sostinės Lazdynų rajono daugiabučiai ir kiemai, prabangūs automobiliai, sovietmečiu gero gyvenimo atributais laikytos interjero detalės: baldai, indai, knygos. Visa tai – daugiau kaip prieš 40 metų statyto parodomojo mikrorajono kasdienybė čia ir dabar, į kurią Lazdynuose augęs dailininkas žvelgia nebe vaiko, o suaugusio kūrėjo akimis.
„Ateina laikas, kai pradedi sakyti tai, ką galvoji“, – sprendimą nuo lengvai atpažįstamo dekoratyvaus stiliaus pereiti prie socialinės kritikos prisotintų nūdienos apmąstymų grindžia pats menininkas. Ankstesnėje personalinėje parodoje subtiliomis užuominomis apie nuostabios kasdienybės atspindžius kalbėjęs V. Tomaševičius „Pašnekesiuose wirtuvėje“ kerta iš peties: čia ir rinkiminius pažadus į subinę besikišančios politinės partijos, ir priskretę virtuvės puodai, ir krepšinio aikštelėje – šių dienų šventoriuje – išsižergęs pavykusio gyvenimo simbolis feraris.
Autoriniu skaitmeninio impresionizmo stiliumi kuriami pašnekesiai virtuvėje išsaugo V. Tomaševičiui būdingas drąsias spalvas, konkrečias, apčiuopiamas formas ir detales, tačiau šį kartą autoriui vien tapybos maža: ją papildo žiniasklaidos ir literatūros tekstų ištraukos, „Kvapų namų“ sukurtas daugiabučių mikrorajono kvapas, instaliacijos, garso ir apšvietimo sprendimai.
„Sakyčiau, ši paroda labai asmeniška, tiek dėl w raidės, tiek dėl išėjimo, išvietinimo temos“, – prisipažįsta vidurinei lietuvių kūrėjų kartai atstovaujantis menininkas, turintis lenkiško kraujo. Tiesa, pabrėžia savo darbais jokiu būdu nesiekiantis idealizuoti praeities, tik kviečiantis ją apmąstyti iš dabarties pozicijų.
Menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė pastebi, kad sovietmečio tematika šiuolaikiniame mene itin gaji. „Tokių refleksijų gausą, manau, lemia pakankamas laiko nuotolis, leidžiantis į praeitį pažvelgti naujai, įdomiai, netikėtai. Pastaruoju metu tiek mokslininkų, tiek menininkų žvilgsniai krypsta nuo didžiųjų įvykių link sovietinės buities, kasdienybės, paprasto žmogaus egzistencijos. Taip elgiasi ir Vytautas Tomaševičius. Tačiau jis tai daro savitai, unikaliai. Man ypač imponuoja šio autoriaus gebėjimas suderinti žaismę ir filosofinį gylį“, – sako jaunajai kartai, gimusiai jau nepriklausomos Lietuvos laikais, atstovaujanti dailės kritikė.
Jai antrina bendraamžė sociologė Lina Mačiulė, kurios akimis žiūrint, V. Tomaševičiaus pašnekesiams virtuvėje pasirinktas Lazdynų mikrorajonas – itin parankus. Planuotas kaip parodomasis, įvertintas anais laikais prestižine Lenino premija, iki šiol vertinamas ir keliantis pasididžiavimą dėl išplanavimo ir gamtiškumo, atėjus naujam pasauliui, jis patiria nuopuolį – apleistos, nebenaudojamos Lazdynų viešosios erdvės (skverai, fontanas), kiemai, buvusios žaidimų aikštelės neteko pirminės paskirties ir tapo automobilių stovėjimo aikštelėmis. „Simbolinis pokytis: Lazdynų rajonas, buvęs sovietiniu pasididžiavimu, dabar yra tik vienas iš senųjų, nepatrauklių rajonų, kuriuos vakare užkloja naujieji simbolinio statuso ženklai – automobiliai“, – atkreipia dėmesį sociologė.
Greta šių vaizdinių „Pašnekesiuose wirtuvėje“ iškyla ir nostalgija – emociškai įkrautas praeities prisiminimas, kuris nesiekia būti objektyvus ir papasakoti, kaip iš tiesų buvo. Pasak L. Mačiulės, tai nėra noras grįžti į praeitį, bet atsigręžimas į ją, siekiant įvertinti ar išsaugoti tai, kas joje būta vertinga. Nostalgija veikiau pasitelkiama kaip praktika šiandienai, šiam laikui įvertinti – ar jis mums patinka? ar judame teisinga kryptimi?
„Vienas iš tūkstančių meno apibrėžimų sako, kad menas yra menininko per save perkošta realybė. Būtent – per save, net jei kurtum galvodamas apie kitą, – neslepia parodos autorius V. Tomaševičius. – Todėl jeigu viską darai labai nuoširdžiai, žmonės tavo darbuose atpažįsta dalį savęs. Nes sąžiningas menas yra paveikus. Rasis, kas žvelgdamas į mano darbus atpažins tą atsisveikinimo, išėjimo, permainų nuotaiką ir pasijus truputį panašiai kaip aš.“
Kodėl nepaisant miesto planuotojų užmojų, miesto gyventojai patiria miestą savaip, mina savus takelius, o miesto atminties audinyje įrašo savas istorijas ir patirtis? Ar miestą galima perrašyti iš naujo ir panaudoti tam tikrai praeičiai įtvirtinti? Kokie neišgydytų kultūrinių traumų randai vis dar vagoja Lietuvos miestiečių buitį ir ar galima tame ką nors pakeisti?
Kviečiame į improvizuotą menininko Vytauto Tomaševičiaus, sociologės Linos Mačiulės, aplinkos psichologės Irmos Skruibienės pašnekesį wirtuvėje, kuris vyks rugsėjo 5 d., trečiadienį, 18–19 val., Vilniaus Pamėnkalnio galerijoje.
Vytauto Tomaševičiaus XX personalinę parodą „Pašnekesiai wirtuvėje“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Parodos rėmėjas – Lietuvos dailininkų sąjunga
Parodos informacinis partneris – portalas 15min.lt.
Parodoje naudojamas daugiabučių mikrorajono kvapas iš „Kvapų namų“ kolekcijos.
Parodos organizavimu ir komunikacija rūpinasi Žmonos galerija.
Informacija kontaktams:
Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė
Mob. tel. +370 610 75 261
El. p. [email protected]
Rugpjūčio 31 d. (penktadienį) 18 val. galerijoje „si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaroma personalinė Henriko Riškaus (aka H2) paroda „Random“.
Projektas „Random”, kuris bus pristatytas parodos formate, tirinėja tikimybės galimybę, galutinį rezultatą. Tai vyksta pasitelkus kauliuko metimą, apverčiant monetą arba kitomis interaktyviomis priemonėmis, kurios atsitiktinumo principu nurodo „kas bus” ir „kas nebus” kūrinio dalis. Taip vizualios abstrakcijos kuria tarsi dvejetainį kodą, atsiverdamos daugiau erdvės universalioms interpretacijoms. H. Riškaus kūrybinė praktika remiasi, generatyvaus meno principais, kur menininko sistemos taisyklės veikia ir lemią procesą. Tuo pačiu metu yra šiek tiek nepriklausomas arba autonomiškas, ir tokiu būdu prisidedantis vyksmo metu arba užsibaigdamas jau visiškai įgyvendintu kūriniu. Kaip pats autorius sako, nepriklausomai nuo proceso visos tikėtumo-netikėtumo galimybės ir yra tikrasis grožis.
Henrikas Riškus (g. 1987), žinomas dar kaip H2, 2009-aisiais Vilniaus dailės akademijoje baigė Grafinio dizaino bakalaurą. Tarpdisciplininio meno kūrėjas jungia estetiką ir chaosą tiek analoginėje, tiek skaitmeninėje medijose. Kuria abstrakcijas ir modelio kūrinius (koliažus, muzikinius video, gatvės, generatyvų ir plakatų meną), kurių sprendinius pritaiko vidaus ir viešosioms erdvėms. Dar kūrybos pradžioje, piešiant grafičius, susiformavo išskirtinis grafinis stilius, atsiradęs iš griežtai laikomų ir apskaičiuotų estetinių taisyklių, kurios formuoja tinklus, modelius bei žaismę erdviniais negatyvais bei pozityvais. Henrikas kūrybinius ieškojimus ir procesus vysto skirtinguose miestuose ir šalyse. Pastaruoju metu kūrė ir gyveno Portugalijoje.
Paroda veiks iki rugsėjo 21 d. Parodą iš dalies remia Klaipėdos miesto savivaldybė, TEMA, Ore.lt.
Galerijos darbo laikas III‒V 16‒18 val.
Daugiau informacijos:
galerija [si:said]
Skaistė Marčienė
Mob. 8600 39972
Jau kelerius metus VšĮ „Ars & Sonoris“ organizuoja koncertų ciklą „Šiuolaikinės sakralinės muzikos ciklai“, kuriuo skatinama į šalies bažnyčias sugrąžinti profesionaliąją muziką, atnaujinti repertuarą ir skatinti kompozitorius rašyti naujus sakralinės muzikos kūrinius. Rugsėjo 2 d., sekmadienį, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje vyks koncertas „Giesmės Švč. Mergelei Marijai“, kuriame bus pristatomi net penki nauji sakraliniai kūriniai chorui.
Minint Trakų Dievo Motinos Lietuvos globėjos metus, 12 val. vyks iškilmingos Šv. Mišios, o iškart po jų, 13 val. vyksiančiame koncerte, skambės kompozitorių Vaclovo Augustino, Vidmanto Bartulio, Algirdo Martinaičio, Gintaro Samsono ir Raimondos Žiūkaitės kūrinių premjeros. Programą praturtins ir anksčiau parašyti Algirdo Klovos, Arūno Navako ir Kristinos Vasiliauskaitės kūriniai.
Tryliktasis „Naujojo cirko savaitgalis“ startuoja jau kitą savaitę – rugsėjo 4 dieną. Šiemet tarp Vilniaus „Menų spaustuvės“ sales pripildysiančių šiuolaikinių scenos menų ir festivalyje iki šiol mažai pristatytas klounados žanras. Viena jo atstovių, charizmatiškoji Angela Wand atvyksta su solo pasirodymu – šiuolaikinio cirko stand-up‘u, fiziniu komedijos performansu „Sužeisti gyvūnai“. „Taip, tai rizikingas žanras, nes dalykai, kurie priverčia mus juoktis yra labai arti dalykų, kurie mus priverčia verkti.“ – apie kelią į klounados meną pasakoja spektaklio autorė, „Naujojo cirko savaitgalyje‘18“ pasirodysianti rugsėjo 7 dieną.
Tarptautinė konferencija, rugsėjo 12-13 d., Kauno „Žalgirio“ arenos amfiteatras
Kaunas 2022 Modernizmas ateičiai 2018-ieji Europos Sąjungoje paskelbti Europos kultūros paveldo metais, įprasminant Europos kultūros paveldą kaip atminties, tapatybės, dialogo, sanglaudos ir kūrybiškumo šaltinį. Konferenciją, skirtą modernizmo architektūros tyrimų sklaidai, rengiame norėdami prisidedami prie šio Europai svarbaus įvykio. Renginys skirtas ne tik praturtinti praeities istorines žinias, tačiau ir diskusijoms apie modernizmo dabartį bei ateitį.
Pagrindinės konferencijos temos: „Nacionaliniai modernizmai“, „Modernizmo įvairovės“, „Istoriniai modernizmo miestovaizdžiai UNESCO Pasaulio paveldo sąraše“, „Meninės modernizmo interpretacijos“. Pranešėjai: prof. Mart Kalm (Estijos dailės akademija), prof. Ines Weizman (Veimaro Bauhaus universitetas), prof. Matthew Rampley (Birmingamo universitetas), dr. Edward Dennison (Bartleto architektūros mokykla), Aideen Barry (Studija Aideen Barry), prof. Mark Crinson (Londono univesitetas) ir daugybė kitų modernizmo temos specialistų.
Išsami informacijos apie renginį, detali programa ir registracija adresu: konferencija.modernizmasateiciai.lt
