Žemiškoji meilė, meilė Dievui, Jėzui ar Mergelei Marijai – 28-ojo senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“, vykstančio Vilniuje, tema.
Neabejotina, kad Meilė Vakarų muzikos istorijoje savo įvairialypiais aspektais bei spalvinga įvairove įkvėpė ne vieną kompozitorių ir suvaidino lemtingą vaidmenį ne vien atsirandant šedevrams, bet ir kūrėjų kasdienybėje.
Pirmosios Lietuvoje skambėjusios operos „Elenos pagrobimas“ atlikimu prasidėjęs festivalis kviečia į naujus muzikinius susitikimus meilės, stipresnės už prievartą, tema.
Trisdešimtmetis karas ir muzikinės kūrybos protrūkis – tokį XVII a. pradžios paradoksą atskleis net du 28-ojo senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“ koncertai. Aušros ir Vido Pinkevičių vargonų duetas rugsėjo 11-ąją Šv.Jonų bažnyčioje Vilniuje atliks motetų, publikuotų Leipcige Trisdešimtmečio karo laiku, intabuliacijas, ansamblis „CordAria“ (Šveicarija, Austrija, Lietuva) rugsėjo 15 d. Valdovų rūmuose pakvies į XVII a. muzikinę kelionę iš Italijos į nuniokotą Europą kompozitoriaus Biagio Marini pėdomis.
Šių metų festivalio „Banchetto musicale“ šūkis – „Meilė stipresnė už prievartą“. Tad visiškai natūraliai į jo programą įsiliejo 1618–1648 m. vykusio religinio karo ir klasikinio valstybių konflikto dėl hegemonijos laikų kūryba. Juolab kad XVII a. pradžia, nepaisant karinio konflikto, Europos muzikinei kultūrai buvo ypač dosni.
2018 metų pradžioje Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiekė maloni žinia apie Šveicarijoje gyvenančio mecenato Arminio Sciolli sprendimą padovanoti bibliotekai savo turimą rusų egzodo literatūros kolekciją. Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyrius maloniai kviečia į unikalių, iki šiol ne tik Nacionalinėje bibliotekoje, bet ir Lietuvoje neturėtų ir nematytų rusų autorių grožinės literatūros darbų pristatymą.
Šios kolekcijos atsiradimas yra puiki proga praplėsti ir papildyti diasporos leidybos sąvoką naujais horizontais – nuo lietuvių diasporos leidybos iki kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūros istorijos fragmentų. A. Sciolli asmeninės rusų egzodo literatūros kolekcijos leidybos geografija aprėpia platų XX a. pirmosios pusės rusų bendruomenių užsienyje arealą – nuo Pietų Amerikos iki Kinijos.
„Sveiki atvykę į pragarą!“ – toks užrašas pasitinka ant meninio stiklo studijos „Glasremis“ Panevėžyje durų. Jau poryt, rugsėjo 12 d. 18 val., panevėžiečiai ir miesto svečiai kviečiami į stiklinį pragarą.
Čia prasidės 3-iasis tarptautinis meninio stiklo simpoziumas „GlassJazz“. Ir žada būti karšta visomis prasmėmis. Gyvais improvizacijų saitais susijungs stiklo menininkai iš Čekijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, JAV, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Kinijos, Vokietijos, Rusijos, Latvijos ir, žinoma, Lietuvos meninio stiklo kūrėjai bei džiazo meistrai.
Simpoziumo kūrybiniame procese dalyvaus menininkai: Alma Jantunen / Johannes Rantasalo (Suomija), Fredrik Nielsen (Švedija), Angus Powers (JAV), Jens Pfeifer (Nyderlandai), Jeffrey Sarmiento (Jungtinė Karalystė), Meng Du (Kinija), Matt Durran (Jungtinė Karalystė), Janusz Robaszewski (Lenkija), Torsten Rötzsch (Vokietija), Petr Kuchta / Ivo Stodola (Čekija), Igor Frolov (Rusija), Vineta Groza (Latvija), Ričardas Peleckas, Paulius Rainys, Valmantas Gutauskas, Indrė Stulgaitė-Kriukienė ir Remigijus Kriukas (Lietuva).
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) rugsėjo 13 d., ketvirtadienį, 17.30 įvyks tarptautinės kilnojamosios parodos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918-1940 m.“ atidarymas. Paroda yra skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui.
Tarpukario Kauno modernioji architektūra atspindi tą politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, kuris buvo būdingas naujai susikūrusių ar atsikūrusių valstybių sostinėms. Parodoje akcentuojamas Kauno modernistinės transformacijos fenomenas, kai 1919 m. miestui netikėtai tapus Lietuvos Respublikos sostine miestas radikaliai pakeitė savo tapatybę: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė beveik 12 000 naujų pastatų ir pavertė Kauną modernia, elegantiška, europietiška sostine. Ši architektūra išliko svarbiu valstybingumo simboliu sovietiniais metais, o šiandieniam Kaunui tarpukario architektūros paveldas yra svarbus tapatybės šaltinis. Paroda, kurią inicijavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir kuravo architektūros ir meno istorikai dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas), prof. Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) ir dr. Vaidas Petrulis (Kauno technologijos institutas) pasakoja ne vien apie architektūrą, ir ne vien apie miestą. Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, kaitą ir jų santykį su šiandiena.
Nuo rugsėjo 4 iki spalio 2 dienos sostinės autobusų stotelėse gyventojai galės pasisemti ramybės ir teigiamų emocijų. Ryškių spalvų ir išskirtinio dizaino stotelėse nusiskenavus QR kodą bus galima atlikti teatro aktorių naudojamus pratimus, padedančius atsipalaiduoti ir atgauti vidinę ramybę. Projektą „Ramybės stotelės“ pristato programa „Kuriu Vilnių“.
Rugsėjo 16 d. Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos projektų erdvėje „Sodų 4“ atidaroma jaunų menininkų iš Ukrainos paroda „+26: Am I My Generation?“. Šis renginys uždarys penktąjį Vilniaus LGBT* festivalį „Kreivės“.
Keliuose aukštuose išsidėsčiusią ekspoziciją sudarys ukrainiečių menininkų fotografijos, instaliacijos ir video darbai. Jais kūrėjai svarstys, ką reiškia (ne)priklausyti kartai, kuriai šiuo metu tiek pat metų, kiek ir demokratijai jų gimtojoje šalyje. Socialiai, tai – gyvenanti po sovietmečio, bet dar ne tūkstantmečio karta. Lietuvoje ją galima pavadinti Nepriklausomybės. O kaip ją apibūdinti Ukrainoje?
Kai kurie kūriniai parodoje žaismingi, galbūt net besijuokiantys iš situacijų ir pačių savęs, provokuojantys ar ironiški. Ir vis tiek jie atspindi problemas, su kuriomis susiduria individai, priklausantys tam tikrai kartai ir/ar visuomenei, būdami imigrantais, nepaklusdami heteronormatyvumui ar tiesiog nesijausdami tokiais, kokius juos nori matyti kiti.
Rūtos Šepetys romano motyvais sukurto Mariaus Markevičiaus filmui „Tarp pilkų debesų“ leista naudoti JAV muzikos legendos, Nobelio premijos laureato Bobo Dylano dainą „Ring Them Bells“. Tai žinomiausių dainų iš 1989-aisiais išleisto Bobo Dylano albumo „Oh Mercy“. Leidinys „The Telegraph“ yra įtraukęs „Ring Them Bells“ į geriausių Bobo Dylano kūrinių trisdešimtuką.
Lietuvišką dainos aranžuotę sukūrė dainininkė Greta Jančytė. Jis sako: „Tarp pilkų debesų“ tema man labai artima ir, manau, svarbi visam pasauliui. Turime šviesti visuomenę ir mokytis iš istorijos klaidų, kad trėmimai niekada nepasikartotų. Nenorėjau tiesiog perdainuoti kūrinį. Norėjau įdėti dalelę savęs. Dainoje atsirado šūksmai, atspindintys varpus“.
Rugsėjo 9 d. lietuvių kompozitorių A. Jasenkos, J. Jasinskio, L. Vilkončiaus ir L. Rimšos kūrinio „Džiazo mišios“ premjera prasideda VIII tarptautinis Šv. Jokūbo festivalis. Koncerte dalyvaus choras „Vilnius“ (vyr. dirigentas A. Dambrauskas), Kauno bigbendas (koncertmeisteris ir vyr. dirigentas J. Jasinskis), dirigentas Giedrius Pavilionis.
Iki pat spalio vidurio vyks nemokami sakralinės muzikos koncertai Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, taip pat ir kitų Lietuvos miestų koncertinėse erdvėse.
Atkurtos Lietuvos šimtmečiui, Šv. Jokūbo keliui (Camino de Santiago) ir Europos kultūros paveldo metams skiriamas festivalis ir šiemet pristatys ryškius šalies ir užsienio kolektyvus bei supažindins klausytojus su įvairių šalių sakraline muzika.
Rugsėjo 18-22 d. Kauno miesto kamerinis teatras trečią kartą surengs festivalį „Išeities taškas“, skirtą jauniesiems teatro kūrėjams ir jaunajai teatro publikai. Pernai analizavęs skausmingas jaunimui problemas ir bandęs išsiaiškinti, nuo ko jaunas žmogus turi pradėti, kad galėtų išeiti iš nemalonių situacijų ir judėti pirmyn, šiemet evoliucionuoja ir ne tik kalba apie opias jaunam žmogui problemas: vienas kito negirdėjimą, informacinį perteklių, ryšio siekimą, baimę atsiverti, bet ir nori pasakyti, kad „viskas gerai, jūs ne vieni, mes Jus girdime“.
